Darželio filosofinis pamatas - kūno ir sielos vienovė.
Į vaiką orientuota paradigma
Į vaiką orientuota paradigma akcentuoja vaiką dėmesio centre ir pabrėžia, jog vaiko savitumą, poreikius, raidos dėsningumus. Ji aktualizuoja holistinio požiūrio, ugdymo individualizavimo, aktyvaus šeimos dalyvavimo ir kitus principus, padedančius ugdymo procesą orientuoti į vaiko individualius poreikius.
Laisvojo ugdymo paradigma
Laisvojo ugdymo paradigma, kuri siejama su vaiko prigimtimi: siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas ugdytinio vidinių galių plėtotei ir saviraiškai, keliant tikslą ugdyti laisvą, kūrybingą asmenybę. Ji reikalauja visuminio požiūrio į vaiko asmenybę, jo turimus gebėjimus ir troškimus laisvai ir niekam nevaržomam veikti.
Patirtinis ugdymasis
Patirtinio ugdymosi procese pagrindinį vaidmenį atlieka asmeninė patirtis, ugdymosi proceso, pažangos ir pasiekimų refleksija. Pozityvus skatinimas lemia sėkmę.
Kiekvienas vaikas yra individualybė, jis yra laisvas. Skatinamas ir palaikomas l-d.
Ugdytiniai turėtų aktyviai dalyvauti priimant sprendimus, kurie lemia jų laisvus pasirinkimus, interesų kryptis, o tuo tarpu pedagogas tampa pagalbininkas, kuris vaiko akyse turi savo teises ir akademinį autonomiškumą, tačiau vaiko akyse jis nėra autoritetas.
Ugdytojas suteikia vaikui laisvę veikime, padeda atsiskleisti vaiko asmenybei, jos galioms. Vaiko ir pedagogo bendradarbiavimas kuria ugdymo planus, skatinančius vaiko aktyvumą, bet tuo pačiu ugdančius atsakomybės prisiėmimą už individualios veiklos rezultatus.
Vaiko atsakomybė ir aplinka
Vaikas priklauso nuo aplinkos, vadinasi, jis ją išgyvena. Lopšelis - darželis yra tos aplinkos organizatorė ir išgyvenimų reguliuotoja.
Ugdymasis veikiant atskleidžia, kaip vaikas kryptingai ir savarankiškai geba pasirinkti veiklas ir tuo pačiu geba mokytis iš savo pasirinkimo.
Vaiko teisių gynimas ir tėvų partnerystė
Laisvas ugdymasis gina vaiko teises į “natūralų”, jo socialine prigimtimi grįstą ugdymąsi. Vaikas turi galimybę pats priimti sprendimus ir suvokti kaip žmogus funkcionuoja individualistinėje visuomenėje. Jam suteikta apsisprendimo teisė, kuri apsaugo pedagogą nuo sprendimų priėmimo už vaiką (pedagogas tik teikia paramą ir konsultacijas).
Vykdomas tėvų žinių, įgūdžių ir kompetencijų formavimas. Tėvai yra pilnateisiai vaikų ugdymo partneriai, užimantys pagrindinį vaidmenį vaikų ugdymo procese. Jie nuolat skatinami aktyviai įsitraukti į įstaigos gyvenimą. Jeigu tėvai gali praleisti šiek tiek laiko pačioje ugdymo institucijoje, tėvai gali užmegzti efektyvius ryšius, o jų kontaktai su kitomis šeimomis suteikia ugdymo institucijai papildomą būdą perduoti svarbią informaciją.
Emociškai palanki aplinka
Kuriame emociškai palankią aplinką: kviečiame tėvelius adaptacijos laikotarpiu pabūti grupėje drauge su vaiku, teikiame jiems rekomendacijas, kaip elgtis, kad palengvinti vaiko adaptaciją. Pedagogų, vaikų, tėvų santykius grindžiame pasitikėjimu ir pagarba.
Fizinis aktyvumas ir kultūra
Tenkiname prigimtinį vaiko poreikį judėti ir patirti judėjimo džiaugsmą. Puoselėjame vaikų kultūrą, t.y. nesiekiame, kad vaikas taptų mažas suaugęs, jam netaikome suaugusiam būdingų elgesio standartų.
Individualizuotas ugdymas
Pagrindinis mūsų siekis - kuo geriau pažinti vaiką (jo poreikius, galimybes, turimą patirtį, pomėgius, charakterio savybes, šeimos savitumą) ir, atsižvelgiant į tai, jį ugdyti. Kiekvienam vaikui parenkame tinkamiausius ugdymo metodus, priemones, pritaikome aplinką, poilsio formas.
Jei vaikui reikalinga įstaigoje dirbančių specialistų pagalba, su vaiku dirbama lanksčiai, atsižvelgiant į jo savijautą tuo metu, užimtumą grupėje, ne tik pagal iš anksto numatytą užsiėmimų tvarkaraštį.
Jei vaikas bet kurioje veikloje (žaisdamas su draugais, konstruodamas, valgydamas, rengdamasis, sportuodamas ir kt.) pajaučia savo galimybių ribas, žino, kad gali kreiptis pagalbos ir jam ji bus suteikta. Skirtingiems vaikams teikiama skirtinga pagalba.
Žaidimo laisvė ir savarankiškumas
Tenkindami prigimtinį vaiko poreikį žaisti, sudarome galimybę vaikams rinktis veiklas, jų trukmę, draugus, priemones, žaidimo erdves. Atsižvelgiame į konkrečiam vaikui labiausiai tinkančius pasaulio suvokimo, informacijos priėmimo būdus. Remdamiesi vaiko individualiomis prigimtinėmis galiomis ir atsižvelgdami į skirtingus mokymosi stilius, kūrybiškai taikome ugdymo(si) metodus.
Organizuojame atvirų durų dienas, teikiame informaciją, pagalbą besiruošiant į darželį ir adaptacijos periodu.
Erdvės vaikų veiklai
Ugdymo aplinką kuriame taip, kad tenkintų pagrindinius vaikų poreikius - žaisti, judėti, ugdytų gebėjimus, plėstų patirtį, būtų svarbi gerai emocinei savijautai. Grupės (rūbinė, miegamasis, prausykla) ir kitas įstaigos erdves išnaudojame vaikų veiklai.
Uždaros žaidimų erdvės leidžia vaikams atsiriboti nuo kitų, suteikia saugumo jausmą. Vaikai gali žaisti mažose grupelėse, prireikus pailsėti, jausti erdvės ribą.
Sporto įrengimai ( kopėtėlės, čiuožyklos, sūpynės ir kt.) plečia aktyvaus vaikų judėjimo galimybes. Šias priemones vaikai panaudoja judėjimui, bendravimui, aplinkos stebėjimui, savų žaidimų kūrimui, baimių ir sunkumų įveikimui, tyrinėjimui, savo galimybių pažinimui.
Priemonės tyrinėjimams ir eksperimentavimams (funkcionalūs šviesos stalai, svarstyklės, augalai ir kt.) ugdo vaikų pažinimo gebėjimus, skatina kūrybiškumą, smalsumą. Tyrinėdami vaikai mąsto, samprotauja, kalbasi, diskutuoja, ieško informacijos, įvaldo kai kurias mokymosi strategijas, mokosi priimti bendrus sprendimus.
Lauko aplinka leidžia skatinti fizinį vaiko aktyvumą, spontanišką judėjimą, įgyti naujų patirčių.
Mokyklinė branda ir savarankiškumas
Mokyklinės brandos siekiame nuosekliai nuo pat pirmų vaiko ugdymosi įstaigoje metų. Mūsų įstaigos ikimokyklinio ugdymo programoje ypač akcentuojamas vaiko savarankiškumo ugdymas. To siekiame visoje ugdomojoje veikloje - žaidžiant, valgant, rengiantis į lauką ar miegoti, sportuojant, muzikuojant ir t.t. Pavyzdžiui, jei vaikai ruošiasi meninei veiklai, jiems siūloma apsispręsti, kokių priemonių reikės, savarankiškai susirasti jas aplinkoje, pasirinkti norimas spalvas, faktūras, formatą, kiekį. Vaikas visada gali kreiptis pagalbos į draugus ar pedagogus.
Praktinė patirtis rodo, kad vaikai, turintys geresnius socialinius ir sunkumų įveikimo įgūdžius, sėkmingiau tęsia ugdymąsi mokykloje.
Specialiųjų poreikių vaikų ugdymas
Teikti paslaugas vidutiniškai apie 230 vaikų, užtikrinti aukštos kompetencijos specialistų teikiamą švietimo pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, turintiems kalbėjimo ir kalbos, įvairiapusių raidos sutrikimų, kompleksinių ir kitų negalių.
Programos „Pagalba ikimokyklinio amžiaus vaikams, sergantiems autizmu: mokytojai ir tėvai kaip partneriai“ apžvalga
Visapusiškas asmenybės augimas
Atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius gebėjimus, kurti ugdymo turinį, kuris ugdytų vaikų kūrybinį-kritinį mąstymą, padėtų pasiekti visapusiškos asmenybės brandos. Formuoti vaikų ir tėvų lūkesčius atitinkančią ugdymo(si) aplinką, kuri skatintų vaiką savarankiškai veikti ir tyrinėti pasaulį.
Besimokanti ir atvira kaitai ugdymo įstaiga, teikianti bendrojo bei specialiojo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas Šilainių mikrorajono ugdytiniams, taip pat specialiųjų poreikių vaikams iš kitų Kauno miesto regionų, užtikrinanti vaiko visapusišką asmenybės augimą, skatinanti saviraiškumą ir aktyvumą, skirianti didelį dėmesį sveikatos stiprinimui ir dorinių vertybių ugdymui.
