Teisinė sąvoka „tėvų atsakomybė“ apima ne tik tėvų pareigas, bet ir teises rūpintis savo nepilnamečiu vaiku. Tai apima vaiko asmens priežiūrą, turto valdymą ir sprendimų priėmimą su vaiku susijusiais klausimais. Tėvų globa yra labai svarbi vaiko vystymuisi ir gerovei, užtikrinant jam tinkamą auklėjimą, priežiūrą ir apsaugą.
Asmuo, turintis tėvų valdžią, privalo užtikrinti subalansuotą vaiko vystymąsi ir gerovę pagal jo individualius poreikius bei pageidavimus. Vaikams privaloma užtikrinti tinkamą ir vaikų amžių bei vystymosi etapą atitinkantį rūpinimąsi, auklėjimą, priežiūrą ir apsaugą. Vaikai turi būti auklėjami supratingai, užtikrinant saugumą ir meilę. Vaikams negalima taikyti fizinių bausmių arba kitaip prieš juos smurtauti. Vaikams turėtų būti padedama, jie turėtų būti skatinami stengtis būti savarankiškais, elgtis atsakingai ir brandžiai.
Asmuo, turintis tėvų valdžią, privalo užtikrinti pirmiau aprašytą vaiko gerovę ir vystymąsi. Tuo tikslu jis turi teisę priimti sprendimus dėl rūpinimosi vaiku, vaiko auklėjimo, gyvenamosios vietos ir kitų asmeninių reikalų. Jeigu vaiko tėvai gimus vaikui yra susituokę, tėvų valdžia priklauso jiems abiem. Jeigu vaiko tėvai gimus vaikui nėra susituokę, tėvų valdžia priklauso motinai. Tėvai gali susitarti, kam priklauso globa, patvirtindami tėvystę.
Teismas gali perduoti vaiko globą vienam arba keliems asmenims, jiems su tuo sutikus. Tada vaiko globa priklauso ne tik tėvams arba iš tėvų atimama. Sprendimas perduoti vaiko globą ne tėvams turi būti pagrįstas vaiko interesais ir priimamas tik tada, jeigu, atsižvelgiant į vaiko interesus, tam yra pagrįsta priežastis. Globa ir teisės bendrauti su vaiku skiriamos atsižvelgiant į vaiko interesus, ir taip, kad tomis teisėmis ateityje būtų galima naudotis kuo geriau.
Sutarčių sudarymas ir tarpininkavimas
Tėvai gali sudaryti sutartį dėl tėvų valdžios. Sutartis dėl vaiko globos ir teisių bendrauti su vaiku turi būti sudaryta raštu ir pateikta tvirtinti vietos socialinės gerovės institucijai. Socialinės gerovės institucija privalo užtikrinti, kad sutartis atitiktų vaiko interesus. Jeigu sutuoktiniams susitarti nepavyksta, jie gali kreiptis pagalbos į savivaldybės vaiko gerovės pareigūną arba sutuoktinių taikintoją. Vaiko gerovės pareigūnai teikia rekomendacijas tėvams ir yra įgalioti tvirtinti tėvų tarpusavio sutartis. Vaiko gerovės pareigūno patvirtinta sutartis laikoma lygiaverte galutiniam teismo sprendimui. Sutuoktinių taikintojai padeda tėvams spręsti ginčus derybų būdu, taip pat gali padėti sudaryti sutartis.
Teismas gali priimti sprendimus dėl vaiko globos, gyvenamosios vietos, teisių bendrauti su vaiku ir vaiko išlaikymo išmokų. Teisminis tarpininkavimas skiriasi nuo teisminės teisenos procedūros. Teisminio tarpininkavimo procedūrą galima pradėti, kai teisme nagrinėjama byla perduodama teismo tarpininkui arba kai to tiesiogiai paprašo ginčo šalys. Tarpininko funkcijas atlieka teisėjas, o jam talkina ekspertas, dažniausiai - psichologas arba socialinis darbuotojas. Patvirtinta sutartis laikoma lygiaverte teismo sprendimui.
Teisminis procesas ir sprendimų vykdymas
Teismas gali priimti sprendimą dėl vaiko globos, gyvenamosios vietos ir teisių bendrauti su vaiku. Jeigu reikia, teismas gali priimti sprendimą dėl globėjo teisių ir pareigų ir dėl to, kaip globėjai tomis pareigomis turėtų dalytis. Priimdamas sprendimą dėl teisių bendrauti su vaiku, teismas privalo išdėstyti išsamias nuostatas dėl vaiko lankymo sąlygų ir dėl to, su kuo vaikas gyvens. Jeigu globėjas yra vienas, globėjas pats priima su vaiko priežiūra susijusius sprendimus. Jeigu globa yra bendra, globėjai dalijasi valdžia visais su vaiku susijusiais klausimais. Jeigu globėjai gyvena skyrium, kasdieniai sprendimai, susiję su vaiku, priimami priklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena. Tačiau priimant svarbius sprendimus reikalingas abiejų globėjų pritarimas.
Rašytinį pareiškimą dėl vaiko globos arba teisių bendrauti su vaiku reikėtų pateikti vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Pareiškimą gali pateikti vienas iš tėvų arba abu tėvai, globėjas arba socialinės gerovės valdyba. Pareiškime turėtų būti išdėstytas reikalavimas ir jo pagrindas. Visi dokumentai, kuriuos reikia naudoti kaip įrodymus, turi būti pridėti. Pareiškimas pasirašomas ir pristatomas į apylinkės teismą asmeniškai arba jį pristato įgaliotas atstovas. Pareiškimo taip pat galima išsiųsti paštu arba faksu.
Globos bylose taikomas Vaiko globos ir teisės bendrauti su vaiku įstatymas. Pagal šį įstatymą nagrinėjant bylą dėl globos arba teisės bendrauti su vaiku teismas privalo suteikti tėvams ir globėjui galimybę būti išklausytiems. Vaikas gali būti išklausytas teisme, jeigu dėl pagrįstų priežasčių tai yra būtina bylai išspręsti. Kai byla pradedama, teismas gali priimti laikinąjį sprendimą dėl to, su kuo vaikas turėtų gyventi, dėl teisių bendrauti su vaiku ir dėl su tuo susijusių sąlygų. Ypatingomis aplinkybėmis teismas gali paskirti laikinąjį globėją, kol bus priimtas galutinis sprendimas. Laikinojo teismo sprendimo skųsti negalima. Globos bylose galima skirti teisinę pagalbą. Galimybės gauti teisinę pagalbą priklauso nuo asmens pajamų. Apylinkės teismo sprendimą galima apskųsti apeliaciniam teismui.
Sprendimų vykdymas ir tarptautiniai aspektai
Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Sprendimų dėl tėvų valdžios vykdymo tvarka nustatyta Sprendimų dėl vaiko globos ir teisės bendrauti su vaiku įstatyme. Dėl sprendimo vykdymo reikia kreiptis raštu į vaiko arba priešingos bylos šalies gyvenamosios vietos apylinkės teismą. Tačiau, jeigu sprendimas dėl tėvų valdžios buvo priimtas mažiau negu prieš tris mėnesius, dėl sprendimo vykdymo galima kreiptis į antstolį. Gavęs prašymą ir kitos šalies pareiškimą, teismas paprastai paveda ginčą spręsti socialinės gerovės valdybos tarpininkui. Tarpininkas kreipiasi į tėvus ir aptaria iškilusį klausimą su jais ir, jei tai įmanoma, su vaiku. Tarpininkas taip pat stengiasi surengti bendrą susitikimą su abiem tėvais. Tarpininkas praneša rezultatus teismui, o teismas priima sprendimą byloje. Jeigu teismas nusprendžia, kad sprendimas dėl tėvų valdžios turi būti vykdomas, kita šalis privalo perduoti vaiką. Sprendimo vykdymas gali būti užtikrinamas nustačius sąlyginę baudą.
Pripažįstant kitoje valstybėje narėje priimtus sprendimus dėl tėvų valdžios, kurie patenka į Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 taikymo sritį, taikomos to reglamento nuostatos. Pagal reglamentą sprendimas dėl santuokos nutraukimo turi būti pripažintas kitose valstybėse narėse netaikant jokių specialių procedūrų. Tačiau bet kuri suinteresuotoji šalis gali pateikti prašymą sprendimą pripažinti arba sprendimo nepripažinti. Danijoje priimti sprendimai dėl tėvų valdžios ir Švedijoje priimti sprendimai, išskyrus sprendimus, priimtus pagal minėtą reglamentą, vykdomi vadovaujantis 1977 m. įstatymu dėl Šiaurės valstybių sprendimų pagal civilinius ieškinius pripažinimo ir vykdymo. Atskiras patvirtinimas dėl sprendimo pripažinimo neteikiamas. Prašymai dėl vykdymo teikiami apylinkės teismui. Visi kiti užsienio šalių sprendimai dėl tėvų valdžios kitose šalyse pripažįstami be jokio specialaus patvirtinimo. Tačiau, gavęs prašymą, atitinkamas teismas gali peržiūrėti sprendimą. Prašymas dėl vykdomo sprendimo vykdymo teikiamas vaiko arba priešingos bylos šalies gyvenamosios vietos arba laikinos gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Remiantis tarptautinės privatinės teisės įstatymu, tam tikrais atvejais gali prireikti kreiptis į teismą, norint užginčyti kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą. Taikytina teisė taip pat gali būti nustatoma remiantis susitarimais dėl teisinės pagalbos.
Vaiko globa Lietuvoje: laikinoji ir nuolatinė
Lietuvoje vaiko globa gali būti laikinoji arba nuolatinė. Laikinoji globa nustatoma, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti vaiku - pavyzdžiui, dėl sveikatos, priklausomybių, socialinių problemų. Nuolatinė globa skiriama, kai aišku, kad biologinė šeima negali užtikrinti vaiko gerovės ilgalaikėje perspektyvoje.
Šeimos nariai ar artimi asmenys, norintys globoti vaiką, dažnai mano, kad užtenka „žmogiško susitarimo“ - jei vaikas jau gyvena jų namuose, institucijų įsikišimo nebereikia. Pirmiausia svarbu žinoti, kad pirmenybė teikiama vaiko artimiesiems giminaičiams - seneliams, pilnamečiams broliams, seserims, dėdėms, tetoms. Vis dėlto tai nereiškia, kad bet kuris šeimos narys automatiškai tampa globėju. Net ir artimam žmogui būtina įveikti visus privalomus globos skyrimo žingsnius: kreiptis į savivaldybę, išklausyti mokymus, gauti išvadą apie tinkamumą globoti, ir tik tada teismas gali paskirti jį vaiko globėju.
Reikia nepamiršti ir to, kad vaiko globa nėra alternatyva įvaikinimui. Globėjas nėra laikomas tėvu ar mama - tai laikinoji arba nuolatinė pagalba vaikui, kurios tikslas - pasirūpinti juo iki tol, kol jis galės grįžti į savo šeimą arba bus įvaikintas. Žmonės, kurie nori tapti vaiko globėjais, turi žinoti, kad jų atsakomybė - ne tik emocinė, bet ir teisinė. Globėjas įsipareigoja ne tik rūpintis vaiku kasdienėje buityje, bet ir užtikrinti jo ugdymą, sveikatos priežiūrą, psichologinį stabilumą. Svarbu suprasti ir tai, kad jei globa yra netinkamai vykdoma, vaiko teisių apsaugos tarnyba gali inicijuoti globėjo nušalinimą. Tad norint globoti vaiką - artimojo ar globos namuose augantį - svarbiausia iš anksto suprasti, kad tai yra teisiškai aiškiai apibrėžtas ir kontroliuojamas procesas.
| Globo tipas | Aprašymas | Kada taikoma |
|---|---|---|
| Laikinoji globa | Vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, patikėtas fiziniam arba juridiniam asmeniui, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti vaiku. | Tėvų sveikatos problemos, priklausomybės, socialinės problemos, išvykimas į užsienį. |
| Nuolatinė globa | Vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kai aišku, kad biologinė šeima negali užtikrinti vaiko gerovės ilgalaikėje perspektyvoje. | Biologinės šeimos nesugebėjimas užtikrinti vaiko gerovės ilgalaikėje perspektyvoje, vaiko įvaikinimo nebuvimas. |
Vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais, tam pritarus valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, ir negali tęstis ilgiau kaip tris mėnesius, išskyrus atvejus, kai tęsiasi nepilnamečių tėvų globa. Vaikams iki 3 metų globa beveik visada organizuojama šeimoje - pas artimuosius ar globėjus. Visgi, yra išimtis, jeigu vaiko susilaukia nepilnametis asmuo, gyvenantis globos institucijoje.
Nuo 2025 m. numatoma finansinė parama globėjams iš valstybės biudžeto. Net jei vaikas paimamas iš šeimos ir auga pas globėjus ar globos įstaigoje, ryšiai su tėvais nenutraukiami. Tėvams suteikiama pagalba, skatinamas bendravimas, o aplinkybės nuolat peržiūrimos. Vaiko interesai yra svarbiausi. Jei grįžimas pas tėvus yra naudingas vaikui, jis vykdomas kuo greičiau.
tags: #istatymas #reglamentuojantis #tevu #globa
