Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai.
Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą. Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos. Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai, yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities.
Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Taigi, smegenys yra pasirengusios keisti elgesį. Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus.
Tikrai ne maža visuomenės dalis mano, jog norint globoti reikia turėti nuosavus namus. Jeigu jūs manote, kad norėdami globoti turite turėti didelį namą ar butą, kuris būtų puikiai įrengtas ir priklausyti jums nuosavybės teise, vadinasi, jūs esate pagautas šio mito. Nesvarbu, ar paauglys ar vaikas, kurį norėtumėte globoti, galioja tos pačios taisyklės - svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams.
Jeigu niekada neturėjote vaikų ar niekada nedirbote su vaikais, gali būti, jog esate patikėję šiuo mitu, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties. Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Tai ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti.
Žinoma, jeigu neturite patirties, tikėtina, kad galite nerimauti. Tačiau nuo pačios pradžios, kai pradėsite lankyti globėjų mokymus, jūs tapsite globėjų bendruomenės dalimi. Globodami vaiką ar jaunuolį, jūs turėsite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su globėjų šeimomis per savipagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas.
Vaiko ir jaunuolio globa kaip ir tėvystė yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu. Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku. Žinoma, ypatingas laikas yra tuomet, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus. Tuomet jums reikia vienas kitą pažinti, užmegzti ryšį - šiam laikotarpiui ypatingai svarbu skirti daugiau laiko praleisti kartu.
Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui ypač pirmais mėnesiais reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalvos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis. Tačiau ilgainiui - viskas stos į savas vėžias, nors pagalba ugdymosi srityje gali būti reikalinga intensyvesnė visą globos laikotarpį.
Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje. Tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko.
Kai vaikas ar jaunuolis apsigyvena globėjo namuose, tai be abejonės kelia įtampą ir stresą. Be to, vaikas išgyvena ir buvusios aplinkos netektis - auklėtojų, draugų, mokyklos, savo kiemo ir t.t. Globėjui šiuo momentu reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo. Globėjas turi žinoti, kad reikės laiko, kol vaikas ar jaunuolis įveiks nemalonius jausmus būdamas naujos šeimos dalimi. Žmonės, kurie prisiima gyvenimą keičiančią globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę.
Šis mitas yra vienas seniausių ir labiausiai paplitęs. Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti. Jeigu jūsų šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos jūsų namuose.
Aptardami paauglių globos perspektyvą, daugelis žmonių nerimauja dėl galimos neigiamos įtakos esamiems vaikams. "Ką daryti, jei vyresnis globojamas vaikas darys blogą įtaką mano jaunesniems vaikams?" Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose. Šeimos liudija apie tai, kaip vyresni vaikai mokė savo globotinius brolius ir (arba) seseris, kaip padėti namuose, bendrauti su suaugusiaisiais, kaip skaityti ir pan.
Labai svarbu suprasti, kad paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar daro teisės pažeidimus - jų poreikiai nėra globa šeimoje, todėl toks paauglys neatvyks į jūsų šeimą.
Įvaikinimo metu nutrūksta visi ryšiai tarp vaiko ir biologinės jo šeimos. Įvaikintojai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė ar net keičiamas vardas.
Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių - priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia - negali patys auginti vaiko. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas.
Kas gali tapti globėju ar įtėviu?
- Globėjais ar įtėviais gali tapti šeimos ar vieniši asmenys.
- Globėjais gali tapti asmenys nuo 21 iki 65 metų, įtėviais gali būti pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti.
- Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims.
Ilgamečio darbo su vaikais, turinčiais elgesio ir emocijų sunkumų bei sutrikimų, patyrusiais psichologines traumas, globojamais vaikais parodė, kad kai kuriems vaikams dabartinė esama Lietuvoje pagalbos sistema nėra efektyvi. Juos globojantys tėvai / globėjai perdega, dažnai keičiasi gyvenamoji vieta ir globėjas, tokie vaikai nepajėgūs mokytis klasėje, neretai keičia ugdymo įstaigas, yra šalinami iš jų. Šie vaikai dažnai nutraukia specialistų pagalbą, nėra motyvuoti pagalbai, o medikamentinis gydymas nėra indikuotinas arba neįmanomas užtikrinti.
Vilniaus miesto savivaldybės finansavimu, 2019 m. sausio 2 d. Paslaugos Centre buvo teikiamos 8 vaikams, gyvenantiems trijuose Vilniaus vaikų socialinės globos namuose. Programoje vaikai ir globėjai dalyvavo iki 2020 m. 2020 - 2021 m. Centrą lankė vaikai ne tik iš vaikų socialinės globos namų, bet ir gyvenantys šeimose. Pandemijos laikotarpiu daugiausia paslaugos vaikams buvo organizuojamos nuotoliu, todėl daugiau dėmesio skirta tėvų emociniam palaikymui ir konsultavimui, tarpininkavimui ir vaiko poreikių atstovavimui padedant rasti vaikui ugdymo įstaigas, teikiant komandines supervizijas bei atvejų aptarimus darbuotojų ir specialistų, dirbančių su šiais vaikais, komandomis.
Centre vykdomos programos efektyvumas matuojamas atliekant vaikų funkcionavimo vertinimą. Funkcionavimas vertintas 4-iose srityse: prieraišumas, savęs ir kitų saugojimas, bendravimo įgūdžiai, dalyvavimas ir įsitraukimas į bendruomenę. Sritys skirstomos į elementus: gebėjimas žaisti, kurti santykius, saugiai elgtis su savimi ir kitais, paprašyti pagalbos ir ja pasinaudoti, reflektuoti ir išsakyti savo jausmus, o ne juos išreikšti veiksmais, tinkamai funkcionuoti grupėje, rūpintis savimi ir aplinka, sąmoningumas ir savivertė, gebėjimas sėkmingai mokytis, būti bendruomenės dalimi.
Darbo patirtis parodė, kad elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams yra sudėtinga tranzicija iš vienos aplinkos į kitą, po pamokų į psichosocialinę reabilitaciją jie atvykdavo pavargę, sudirgę. Plėsdami paslaugas ir kurdami Intensyvios psichosocialinės reabilitacijos su mokymusi paslauga, norėtume išbandyti terapinius mokymo metodus, kad vėliau galėtume juos skleisti mokykloms. Darbas su tėvais, globėjais bei specialistų, kurie dirba su šiais vaikais, komandomis, visuomenės švietimas pasirodė prasmingas, ypač pandemijos metu. Visų susijusių su vaiku šalių sukvietimas siekiant suvienodinti vaiko problemos supratimą, susiderinti dėl keliamų tikslų bei veiksmų atrodė vienas pagrindinių bazinių dalykų norint padėti šiems vaikams ir jų šeimoms.
2021 m. kovo 31 d. 2021 m. gegužės 7 d. įregistruota VŠĮ Terapinio ugdymo centras „Aplink“, kuris specializuojasi darbe su elgesio ir emocijų sutrikimų turinčiais vaikais bei jų šeimomis, dirba turėdamas aiškų teorinį ir mokslinį į traumą orientuotą pagrindą, psichodinaminį požiūrį bei remiasi Aplinkos terapijos metodais. Po intensyvaus pasiruošimo 2021 m. rugsėjo 1 d. Atsižvelgdami į švietimo sistemos siekį kurti įtraukųjį ugdymą nuo 2025 m. rugsėjo mėn. įstaigos strategija pakito. Paslaugos Intensyvios psichosocialinės reabilitacijos programoje nuo šiol teikiamos ne atskiriant jį nuo mokyklos bendruomenės, o pačioje mokykloje, siekiant kurti pokytį visos mokyklos lygmeniu.
Apie tai, kokia yra reali situacija, kokiomis mintimis, lūkesčiais, nuotaikomis gyvena Kėdainių pagalbos šeimai centro darbuotojai kalbėjomės su šio centro vadove Sandra Sagatiene. „Šiuo metu institucinėje globoje yra 39 vaikai; šeši iš jų gyvena Bendruomeniniuose globos namuose, kuriuose jiems visą parą teikia socialines paslaugas ir prižiūri du socialiniai darbuotojai ir keturi socialinio darbuotojo padėjėjai. Jie ne tik bendrauja su vaikais, bet moko ir namų ruošos darbų. Dar 230 vaikų, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa, auga šeimose, šeimynose, - sakė Kėdainių pagalbos šeimai centro, buvusių vaikų globos namų „Saulutė“ vadovė Sandra Sagatienė. - Atvejų, kai būtina įsikišti, buvo, yra ir bus: niekur neišnyks emigracija, ryškėja įvairių priklausomybių problemos.
2015 m. 2017 m. buvo perkelti Kėdainių bendruomenės socialinio centro etatai ir socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeimomis. 2017 metais vaikų globos namai „Saulutė“ pakeitė pavadinimą ir tapo Pagalbos šeimai centru. „2017 metų gruodžio pabaigoje centre buvo įsteigtas globos centras. Tuomet iš viso neturėjome šiai veiklai vykdyti etatų. Pradėjome nuo budinčio globotojo funkcijos. 2018 m. įsisteigėme socialinio darbuotojo (globos koordinatoriaus) etatą, įdarbinta darbuotoja pradėjo dirbti su budinčiais globotojais. 2018 m. liepos mėn. buvo įsteigti dar 4 socialinių darbuotojų (globos koordinatorių) etatai, 1 psichologo (globos koordinatoriaus) etatas. Dar 2018 m. vasarą vyko įvairūs skaičiavimo, derinimo darbai, darbo vietų įrengimas, ir jau nuo 2019 metų pavasario Globos centras pradėjo darbą pilnu pajėgumu. Tų pačių 2018 m. liepos 1 d. Bendruomeniniuose šeimos namuose teikiamos pozityvios tėvystės mokymų, šeimos įgūdžių ugdymo, sociokultūrinės ir psichosocialinės paslaugos. „Per ketverius metus buvo planuota suteikti paslaugas 400 asmenų.
S. Lektoriai veda užsiėmimus įvairiomis temomis, teikiamos psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, organizuojami giluminės dailės terapijos, šeimų bendravimo įgūdžių stiprinimo seminarai. Bendruomeniniuose šeimos namuose vyksta kėdainiečių ypač pamėgti vaikų auklėjimo įgūdžių lavinimo STEP mokymai. „Žmonės neretai įsivaizduoja, kad jeigu jau tuos užsiėmimus lankysiu, vadinasi, su mano šeima yra kažkas negerai. Tačiau toks požiūris nyksta. Tačiau padėti gali tik tai šeimai, kuri turi nors šiek tiek motyvacijos. Socialinė įstaiga vaikų neatima ir negrąžina, sprendimą priima vaiko teisių apsaugos specialistai“, - pažymėjo S. Kėdainių pagalbos šeimai centro vadovės teigimu, globos namai yra būtent ta vieta, į kurią sunkiausia prisikviesti darbuotojų. „Visose kitose srityse darbuotojų mums pakanka, tačiau motyvuoti dirbti šioje srityje yra labai sudėtinga. Daugėja vaikų su dideliais sutrikimais, smurtaujančių, taip pat sergančių psichikos ligomis, kurie turi būti integruojami ir tikrai ne kiekvienas žmogus ryžtasi dirbti šitą sunkų ir milžiniškos atsakomybės darbą“, - sakė S.
Ar vaikui pasiseks įsitvirtinti, lemia daug faktorių. „Vienas labiausiai neigiamai socializaciją veikiančių veiksnių - žema savivertė, įgyta neigiama patirtis, nepasitikėjimas suaugusiais žmonėmis. Juk tas vaikas visą laiką turėjo kažkam įtikti… Svarbūs yra elgesio ir emocijų sutrikimo faktoriai. O jei prisideda dar psichikos liga ar protinis atsilikimas - integracija iš tiesų sudėtinga. Vėlgi, jeigu iš šeimos paimamas vaikas, kuriam yra 15-16 metų, galima tik pasvarstyti, kiek laiko užtruks jo socialinių įgūdžių atstatymas, kuriuos jis yra praradęs augdamas šeimoje, kurioje buvo smurtaujama, elgetaujama. Iš tiesų kartais tenka aiškinti tokius elementarius dalykus, kaip kam yra skirtas muilas ar rankšluostis. Paauglius, augančius institucijoje, apskritai mažai kas ryžtasi globoti“,- pastebėjimais dalijosi S. „Pats pagrindinis tikslas yra tas, kad vaikas augtų biologinėje šeimoje, tam skiriamas ypatingas dėmesys. Socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeimomis, deda visas pastangas, kad stiprintų šeimą ir išnyktų problemos; jie dirba, kad vaikai nebūtų paimti iš šeimos.
Nenorėkite užsiauginti amžinai skolingo vaiko. Globos koordinatoriai dirba su globėjų šeimomis, jie deda visas pastangas, kad globa nesubyrėtų. Jų darbas: stiprinti globėjus, ieškoti namų vaikams, dirbti, jog vaikai nepatektų į institucinę globą, t. y. į vaikų globos namus. Vaikui iš pradžių nustatoma laikinoji globa ir tik po metų, jeigu šeimoje pokyčių neįvyko ir vaikas negali grįžti, gali būti nustatyta nuolatinė globa“, - aiškino S.
Kokie žmonės ryžtasi globoti vaikus? Kėdainių pagalbos šeimai centro darbuotojų teigimu, lemiamas veiksnys įsivaikinti vaiką yra to žmogaus gyvenimo patirtis. „Mes tiesiog norime padėti vaikui užaugti“, - dažnai sako globėjai. Jiems gaunama finansinė parama nėra globos priežastis. Galima manyti, kad vaikui antrąjį šansą dažniausiai suteikia ir globėjais tampa pasiturintys, viskuo apsirūpinę žmonės. „Ne“, - purto galvą darbuotojai. Jų teigimu, apskritai negalima apibrėžti standartinio globėjo portreto.
„Labai dažnai paimtus vaikus globoja artimieji: giminaičiai, močiutės, tetos ir dėdės. Bent jau institucinėje globoje globojamų vaikų nedaugėja, bet vėlgi dar yra per mažai laiko vertinti“, - pabrėžė S. Sagatienė, - Jeigu Lietuvoje nebūtų nuvilniję rezonansiniai atvejai, ši sistema žengtų dar spartesniais sėkmės žingsniais. „Paties įvykio nemačiau ir neturiu kompetencijos vertinti. Bet šis įvykis paliko sistemoje dėmę. Mano nuomone, esminė situacijos klaida buvo darbuotojų atsirinkimas“, - sakė S. Sagatienė. - Apskirtai mes, kėdainiečiai, turėtumėme išgyvendinti nuolatinį Matuko tragedijos eskalavimą, šulinių vaikų sąvoką. „Galime sakyti - mokytojai visi blogi vien todėl, kad kartą susidūrėme su blogu mokytoju. Viską suniveliuoti pas mus yra labai įprasta. Ir mums tenka girdėti, kad globos imamasi dėl pinigų. Tuo tarpu mes, kurie visame tame verdame, puikai žinome, kad yra labai daug vaikų; jeigu čia jau toks pasipinigavimas, kodėl tuomet yra pilni vaikų namai? Reikėtų bent vienai savaitei priimti į savo šeimą likusį be tėvų globos vaiką ir suprastumėme, kokie skanūs tie pinigai“, - svarstė S.
Kokius klausimus užduoda norintieji tapti globėjais; kokius iššūkius turi įveikti, kokios pagalbos gali sulaukti? „Svarstantieji tapti globėjais pirmiausia savęs turėtų paklausti, ar galės priimti vaiką tokį, koks jisai yra, su visa jo patirtimi, ar sugebės jo neteisti? Ar galės „priimti“ ir jo biologinius tėvus? Esant laikinajai globai visi siekiame padėti atsitiesti tėvams. Globėjai, ypač tuo atveju, jeigu nustatyta laikinoji globa, priimdami vaiką į šeimą atsižvelgia, kad vaikas turi palaikyti ryšį su savo tėvais, ir, jeigu tai nekenkia vaiko interesams, jie turi tam pritarti ir skatinti. Mokymų metu padedame apsispręsti, ar planuojantieji tapti globėjais iš tiesų norės ir galės jais būti. Iš praktikos pastebima, kad su didesniais iššūkiais susiduria tie globėjai, kurie patys augina vaikus. Ir patys globėjai išsako savo lūkesčius: kokio vaiko jie norėtų: mergaitės, berniuko, kokio amžiaus.
Globėjai turi itin gerai apgalvoti savo sprendimą ir sykį pasiryžę nemesti pradėto kelio. Pasibaigus mokymams, globėjai niekada nelieka vieni. Globojamam vaikui reikia ne gailesčio, o pagalbos. „Nenorėkite užsiauginti amžinai skolingo vaiko. Šie vaikai per anksti pradėjo suaugusiojo gyvenimą - vaikui netekti savo šeimos yra viena iš didžiausių traumų, didžiulė netektis. O jeigu iš institucinės globos jį paėmė ir vėl tekštelėjo atgal, įsivaizduokite, kaip tas vaikas jaučiasi. Tokiam vaikui labai sunku padėti, jis nebetiki niekuo, ypač - svetimais žmonėmis, jisai praradęs visas viltis, nes jaučiasi niekam nebereikalingas. Globėjai turi itin gerai apgalvoti savo sprendimą ir sykį pasiryžę nemesti pradėto kelio. Globėjams palaikyti ir yra įsteigti globos centrai; globėjai žino, kokią pagalbą jie gali gauti“, - akcentavo S. Sagatienė. „Sunku, kai žmonės su kuriais dirbama, yra mažai motyvuoti. Man, kaip vadovei, taip pat sudėtinga, matant darbuotoją, kuriam svyra rankas, nes jisai pavargo… Kad naktimis mes su telefonais prie lovų miegame, irgi niekas nemato. Apskritai socialinis darbas yra trys žingsniai į priekį, penki atgal. Dirbama su žmogumi, kuris yra palūžęs, jo savivertė žema, kuris nepasitiki savimi ir visais kitais; nemato prasmės. Manau labai svarbu stiprinti žmonių, dirbančių su šeimomis, autoritetą, nes tas darbas yra nepaprastai sunkus. O dabar dažniausiai pastebimos klaidos, tik ir girdima: „Suklydo, ne taip padarė“. Galbūt sėkmės istorijos ir nėra tokios įdomios žiniasklaidai, tačiau nuolatinis baksnojimas į klaidas, pastovi kritika nemotyvuoja žmonių dirbti. Atsidursime tokioje situacijoje, kad tiesiog nebebus, kam dirbti; ypač tai liečia jaunąją kartą. Ir šitą sniego gniūžtę mes pradėjome ridenti nuo globos namų, globos namai traktuojami kaip blogis. Pavyzdžiui, pas mus šešiolika metų augęs vaikas dabar sėkmingai studijuoja Kauno technologijos universitete, dirba Kėdainiuose IT specialistu, kitas jaunuolis - būsimasis medikas. Jo sesuo sukūrė gražią šeimą. Matau ir kitus globos namuose užaugusius vaikus, kurie apsupti mylinčių žmonių, augina jau savo vaikus, stengiasi ir kabinasi į gyvenimą, mūsų nepamiršta. O viena iš mamų, kuriai pačiai reikėjo pagalbos, ne tik atsitiesė, bet dabar yra viena iš mūsų darbuotojų“, - apie svarbą pastebėti teigiamus pokyčius, palaikyti dirbantįjį prasmingame darbe kalbėjo S.
Globos centras koordinuoja pagalbos teikimą šeimoms, kuriose yra globojamų (rūpinamų), įvaikintų vaikų. Jeigu vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu, priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams, vaikui tenka daugiau atsakomybės. Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą.
Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.
Globa (rūpyba) šeimoje - tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje.
Globa (rūpyba) šeimynoje - tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.
Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje - likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje.
Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.
Globos centro veiklos etapai, siekiant tapti globėju:
- 1 žingsnis.
- 2 žingsnis.
- 3 žingsnis.
- 4 žingsnis.
- 5 žingsnis. Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą Globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus.
- 6 žingsnis.
- 7 žingsnis.
Finansinė parama globėjams:
- Išmoka už vieno vaiko priežiūrą - 0,5 MMA (jeigu prižiūrimas vaikas iki 3 metų ar paauglys nuo 12 metų, ar vaikas turintis negalią - atlygis didinamas po 1MMA už prižiūrimą vaiką).
- Pagalbos pinigai, t. y. už vieną vaiką 4 bazinių socialinių išmokų (toliau - BSI) dydžio mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį, už du vaikus - 6 BSI dydžio mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį, už tris ir daugiau vaikų - 9 BSI dydžio mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį ir už kiekvieną vaiką iki 3 metų didinti papildomai 1 BSI dydžiu mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį.
- Kai budintis globotojas sudaro sutartį su Globos centru ne trumpiau nei 12 mėnesių, vaiko apgyvendinimo vietai įkurti (gyvenimo sąlygoms pritaikyti, būtiniausiems buities reikmenims įsigyti) skiriama vienkartinė įsikūrimo išmoka - 10 BSI (700 Eur).
- Pagalbos pinigai, t. y. už vieną vaiką 4 BSI per mėnesį, už du vaikus - 6 BSI dydžio mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį, už tris ir daugiau vaikų - 9 BSI dydžio mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį ir už kiekvieną vaiką iki 3 metų didinti papildomai 1 BSI dydžiu mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį.
- vaikui iki 6 m.
- vaikui 6 - 12 m.
- vaikui 12 - 18 m.
- Savivaldybės administracija vaiko globėjui (rūpintojui), kuris nesusijęs artimais giminystės ryšiais su globotiniu (rūpintiniu), taip kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, skiria ir moka pagalbos pinigus, t. y. 2 BSI, t.y.
Siekiame užtikrinti, kad Lietuvoje globos centrų teikiamos paslaugos būtų kokybiškos ir atitiktų paslaugų gavėjų lūkesčius. Tam, kad galėtume gerinti globos centrų teikiamų paslaugų kokybę mums labai svarbi Jūsų, kaip globos centrų klientų, nuomonė. Todėl kviečiame globos centrų klientus užpildyti šią anoniminę anketą.
Vilijampolės socialinės globos namai yra biudžetinė įstaiga, kurioje ilgalaikė socialinė globa teikiama suaugusiems asmenims su proto ar psichikos negalia ir vaikams su proto ar psichikos negalia, likusiems be tėvų globos. Savo kelią pertvarkos link pradėjome dar 2016 metais, buvo daug klausimų, įtampos, neaiškumo, ekspertų pagalba atliktas įstaigos darbuotojų motyvacijos teikti paslaugas bendruomenėje vertinimas, gyventojų poreikių vertinimas ir parengtas įstaigos pertvarkos planas. Per visą tą laiką analizavome, diskutavome ir ieškojome sprendimų, kurie geriausiai atitiktų paslaugų gavėjų poreikius. Ties kilusiais iššūkiais dirbo visa specialistų komanda ir šiandien turime rezultatą, kuris džiugina, ir kuriuo noriu pasidalinti. Šiame straipsnyje pristatysiu grupinio gyvenimo namų vaikams su autizmo spektro sutrikimais projektą, nes būtent šio namo steigime susidūrėme su didžiausiais iššūkiais ir baimėmis.
1 etapas: darbuotojų pasirengimas darbui bendruomenėje. Vienas iš pradinių pertvarkos etapų - darbuotojų pasirengimas dirbti kitomis sąlygomis, nei jie buvo pratę iki šiol. Vykstant pokyčių procesams nesugebantys veikti darbuotojai turi būti tikslingai ugdomi vykdyti naujus uždavinius. Prasidėjus pertvarkos procesui įstaigoje buvo daug nežinios, nerimo, darbuotojai nebuvo pasirengę pokyčiams, nerodė entuziazmo ir motyvacijos dirbti grupinio gyvenimo namuose. Todėl suformavus komandą (2 socialiniai darbuotojai, 6 socialinio darbuotojo padėjėjai), kuri galėtų dirbti bendruomenėje, pirmiausia su jais buvo kalbama apie pokyčius, kurie laukia pereinant prie bendruomenėje teikiamų paslaugų. Mokymų metu aptartas emocinis darbuotojų pasirengimas autonomiškam bendruomeninių paslaugų teikimui, pasirengimas teikti kasdienes paslaugas grupinio gyvenimo namuose, kompetencijos veikti neapibrėžtoje aplinkoje ir krizių metu, kompetencijos dirbti su kaimynystės bendruomene, komandinio darbo kompetencijos ir gebėjimas telkti savo komandą. Mokymų metu aptartos pasirengimo sritys, darbuotojų motyvacija, nerimas ir darbuotojams aktualūs klausimai. Paaiškėjo, kad darbuotojams didžiausią nerimą kelia, kaip individualiame name, atskirai nuo įstaigos, reikės gyventi ir dirbti su 5 vaikais, turinčias autizmo spektro sutrikimą - ir čia buvo didžiausias iššūkis, kurį turėjome įveikti. Svarbu paminėti, kad globos namuose šie 5 vaikai gyveno skirtingose grupėse, su skirtingų negalių vaikais, todėl organizuoti kryptingą pagalbą jiems buvo pakankamai sudėtinga, trūko pasirengimo, žinių ir įgūdžių.
Esminis pertvarkos akcentas - tai ne tik gyvenamosios (fizinės) vietos pakeitimas, bet ir paslaugų turinio pokytis, orientuotas į vaiko poreikių atliepimą, nuoseklų įgūdžių ugdymą, ir dalyvavimą bendruomenės gyvenime. Autizmas yra sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Lietuvoje vis daugiau kalbama apie pagalbą, taikomus darbo metodus dirbant su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų (ASS) ir specialistų poreikį. Kuomet pradėjome galvoti, kad būtina steigti atskirus grupinio gyvenimo namus vaikams su ASS, Lietuvoje mokytis neturėjome iš ko - tai pirmas, analogų Lietuvoje neturintis projektas, todėl praktikų teko ieškoti užsienyje. Kaip jau minėjau, pertvarkoje nuolat pabrėžiama ir akcentuojama, kad persikėlimas į bendruomenę neturi būti vien tik fizinės vietos pakeitimas, iš esmės turi keistis paslaugų turinys.
Pirmuosius mokymus pradėjome su VšĮ „Abos centras“ taikomosios elgesio terapijos specialiste Egle Kairelyte - Sauliūniene. Intensyviuose 5 dienų mokymuose darbuotojai analizavo autizmo ypatumus, aplinkos pritaikymo galimybes, bendravimo su vaikais, turinčiais ASS ypatumus, probleminio elgesio priežastis ir keitimo metodus (ABA terapija), mokėsi alternatyvios komunikacijos (PECS) būdų. Darbuotojai turėjo galimybę diskutuoti, klausti ir aptarti realius atvejus. Pokyčiams rengiama komanda dar prieš išsikeliant į atskirą namą pradėjo kartu dirbti, tam, kad susipažintų su vaikais, jų poreikiais, elgesio ypatumais, užmegztų ryšį su vaikais.
Bendradarbiaujant su VšĮ „ISADD[1] Lietuva“ pasikvietėme tarptautiniu mastu pripažintą autizmo sutrikimų specialistę iš Australijos - Jurą Tender. Jura Tender daugiau kaip prieš 30 metų dalyvavo įgyvendinant globos namų pertvarką Australijoje, todėl turi vertingos patirties ir įžvalgų, pereinant nuo globos institucijoje, prie paslaugų teikimo ir gyvenimo bendruomenėje. Su Jura Tender bendradarbiauti pradėjome dar prieš jai atvykstant į Lietuvą - ji teikė rekomendacijas dėl gyvenamosios aplinkos pritaikymo, klausimynų pagalba rinko duomenis apie vaikų elgesio ypatumus, savybes, turimus įgūdžius. Jura Tender su mūsų darbuotojais ir vaikais praleido 3 savaites. Per tą laiką konsultavo darbuotojus, atliko vaikų vertinimus, padėjo paruošti priemones informacijos rinkimui ir analizei, mokė alternatyvios komunikacijos būdų, elgesio keitimo. Reikia pripažinti, kad pradžia nebuvo lengva, tačiau dabar jau turime pirmuosius rezultatus, kuriais galime džiaugtis, nors teko patirti ir klaidų bei nusivylimo. Ne visiems vaikams pavyko adaptuotis naujame name. Progresas užsiėmimų ir įgūdžių srityje: vaikai name naudoja paveikslėlius bendraujant prie stalo, prašant maisto, visi nori bendrauti ir ką nors veikti kartusu darbuotojai (nors kai kurių dėmesys ir trumpas). Vienas iš vaikų padaręs didelę pažangą atpažindamas paveikslėlius (reprezentacinis mąstymas). Namo atmosfera: namas atrodo daugiau šeimyniškas, kieme žaidimo priemones naudoja visi. Darbuotojų pasisakymas (klausimyno ir diskusijų santrauka). Dauguma namo darbuotojų bijojo, kad naujovės sukels elgesio problemas, ir patys abejojo dėl naujovių, bet buvo optimistiški - tikėjo, kad vaikai sugebės elgtis geriau, daugiau pasiekti. Dauguma buvo nustebinti mažiausio vaiko progresu. Net ir „sunkiausias“ vaikas prisitaikė prie naujų taisyklių. Visi vaikai prisitaikė prie naujos aplinkos. Darbuotojai įvardina ir atpažįsta, kad įgiję žinių ir įgūdžių pradėjo elgtis kitaip: ramiau reaguoti į elgesį, ramesniu balsu ir gestais, skyrė dėmesį ugdymui,ne slaugymui, sumažino nereikalingą pagalbą vaikui, kas padėjo vaikams įgyti daugiau savarankiškumo. Darbuotojai pastebėjo, kad vaikai geba išmokti. Darbuotojai įvardina, kad kolektyvo nuotaika sukūrė pozityvią atmosferą bei naminę aplinką. Viena darbuotoja pripažino, kad jai dabar malonu eiti į darbą iš ryto, nors anksčiau ji to vengė, nes jausmai buvo negatyvūs.
Kai pradėjome įgyvendinti grupinio gyvenimo namų vaikams su ASS idėją, net nesvajojome, kad vieną dieną šis projektas taps pavyzdžiu ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Siekiant susipažinti su Lietuvoje vykstančiais pertvarkos procesais, name lankėsi Europos Komisijos atstovai, Latvijos vyriausybės delegacija. Svarbiausia, kad šiame name iš esmės pasikeitė paslaugų turinys, darbuotojų požiūris ir darbo metodika. Pradedame naują praktiką, o pirmieji rezultatai džiugina - vaikai ugdomi taikant tikslingą metodiką, aplinka jauki, primenanti namų aplinką ir pritaikyta individualiems vaikų poreikiams, darbuotojai paruošti darbui su ASS turinčiais vaikais. Visi nuėjome nelengvą kelią, vis dar ieškome, mokomės ir tikimės, kad mūsų patirtis bus naudinga ir kitiems, kad tokio tipo paslaugos atsirastų ir kituose Lietuvos miestuose. [1]angl. Jeigu norite globoti (rūpinti) šeimoje be tėvų globos likusį vaiką, turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių. Jeigu esate Kauno miesto gyventojas, turite kreiptis į Kauno miesto vaiko teisių apsaugos teritorinį skyrių (A. Juozapavičiaus pr. Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos savo ir kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų medicininius pažymėjimus (forma Nr. Globoti (rūpinti) norintis asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar privalo turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise.
Vaikų gerovės centro „Pastogė“ globos centras, gavęs Tarnybos teritorinio skyriaus, teigiamą sprendimą dėl fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), budinčiu globotoju, nuolatiniu globotoju, šeimynos steigėju, dalyviu, pradinį įvertinimą, per tris darbo dienas praneša fiziniam asmeniui, norinčiam tapti vaiko globėju (rūpintoju), budinčiu globotoju, nuolatiniu globotoju, šeimynos steigėju, dalyviu, preliminarią mokymų datą ir laiką. Mokymai privalomi kiekvienam fiziniam asmeniui, norinčiam tapti vaiko globėju (rūpintoju), budinčiu globotoju, nuolatiniu globotoju, šeimynos steigėju, dalyviu ir jo sutuoktiniui ar kartu gyvenančiam santuokos neįregistravusiam asmeniui. Mokymai organizuojami pagal Globėjų ir įtėvių rengimo programą (toliau - GIMK programa), per dvidešimt darbo dienų nuo sprendimo gavimo globos centre dienos.
