Kūdikių raumenų tonuso sutrikimai gali turėti didelės įtakos jų raidai. Svarbu suprasti, kaip atpažinti šiuos sutrikimus ir kokie judėjimo būdai yra saugūs ir naudingi vaikams skirtingais amžiaus tarpsniais.
Kūdikių raumenų tonuso sutrikimai
Vienas iš kūdikio sveikatos požymių - geras raumenų tonusas. Kūdikių raumenų tonuso pakitimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant raumenų, sąnarių, raiščių ligas, medžiagų apykaitos sutrikimus (pvz., rachitą), bet dažniausiai - dėl centrinės nervų sistemos sutrikimų.
Jei nėštumas ir gimdymas nebuvo sklandūs, vaiko raumenų tonusas gali būti pakitęs. Vaiko raumenų tonuso sutrikimai gali būti:
- Sumažėjęs raumenų tonusas (hipotonija).
- Padidėjęs raumenų tonusas (hipertonija).
- Kintantis raumenų tonusas - tai padidėjęs, tai sumažėjęs (distonija).
Hipertonija (padidėjęs raumenų tonusas)
Kai vaiko raumenų tonusas per didelis, kūdikis būna įsitempęs, sunku lankstyti jo kojytes ir rankytes, valyti pažastis ar kirkšnis, aprengti ar nurengti. Dažniausiai pasitaikantys padidėjusio raumenų tonuso požymiai:
- Kūdikis paguldytas ant šono užriečia galvą aukštyn (ypač kai miega). Taip yra dėl įsitempusių nugaros raumenų.
- Pastatytas ant kojų vaikas į pagrindą remiasi pirštų galais.
- Sunku lankstyti tokio kūdikio kojytes, atlenkti pirštukus.
- Vaikas mėgsta kryžiuoti kojas per kelius ar čiurnas, laikyti suspaustus kumščius.
- Kartais trūkčioja vaiko kojytės.
- Mažylis neatsipalaiduoja net vonelėje.
Hipertonija gali paveikti kūdikio motorinę raidą, todėl svarbu laiku kreiptis į specialistus.
Hipotonija (sumažėjęs raumenų tonusas)
Kai vaiko raumenų tonusas per mažas, kūdikis atrodo suglebęs, ištižęs. Naujagimis su per mažu raumenų tonusu guli varlytės poza: išsiskleidęs, ištiesęs pirštus, atsipalaidavęs. Dažniausiai pasitaikantys sumažėjusio raumenų tonuso požymiai:
- Vaikas vangus ir nejudrus.
- Kūdikio rankas ir kojas galima judinti kaip skudurinės lėlės.
- Pirmaisiais mėnesiais kūdikis guli išsiskleidęs kaip varlytė.
- Gali būti silpni čiulpimo ir rijimo refleksai.
- Mėnesio laiko mažylis, guldomas ant pilvuko, nekelia galvos, nemėgsta gulėti ant pilvo.
Hipotonija taip pat gali turėti įtakos vaiko motorinei raidai, todėl svarbu stebėti kūdikio judėjimą ir kreiptis į specialistus, jei kyla abejonių.
Distonija (kintantis raumenų tonusas)
Kartais raumenų tonusas kūdikiams gali kaitaliotis: vaikas tai įsitempęs, tai atsileidęs. Neretai pasitaiko asimetriško tonuso: vienos pusės raumenys labiau įsitempę. Tuomet vaikas riečiasi į vieną pusę, paguldytas ant pilvo verčiasi ant šono.
Kada kreiptis į specialistą?
Jei 8 mėnesių kūdikis nesivarto, reikėtų atkreipti dėmesį į kitus raidos etapus. Ar kūdikis sėdi savarankiškai? Ar bando šliaužti ar ropoti? Jei kūdikis neatlieka jokių judesių, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Taip pat reikėtų kreiptis į specialistą, jei pastebite kitų raidos sutrikimo požymių:
- Maitinimo bėdos: kūdikį sunku pamaitinti, jis silpnai čiulpia, atpila, springsta, blogai auga jo svoris.
- Elgesio bėdos: kūdikis labai dirglus, painioja dieną su naktimi, blogai miega, dažnai prabunda ir verkia.
- Judesio raidos sutrikimai: kūdikis nenulaiko galvos, nemėgsta gulėti ant pilvo. Yra labai suglebęs arba, priešingai, labai įsitempęs ir sunku jį aprengti.
- Kalbos ir pažintinės raidos sutrikimai: kūdikis, kurį kalbiname, nesišypso, nežiūri mums į akis. Nereaguoja į stiprų garsą.
Saugūs judėjimo būdai kūdikiams ir vaikams
Judėjimas, prasilankstymas ir judesių lavinimas yra labai svarbūs normaliam kūdikio vystymuisi ir augimui. Mankšta kūdikiui teikia džiaugsmą ir teigiamas emocijas, o tai yra geros vaiko sveikatos pagrindas. Mankštos metu teigiamai veikiamos pagrindinės kūno sistemos: raumenys, kaulai, širdies kraujagyslių sistema, kvėpavimo sistema, nervų sistema.
Svarbu prisiminti, kad kiekvienas vaikas yra individualus ir vystosi skirtingu tempu. Neskubinkite įvykių ir nelyginkite savo vaiko su kitais.
Kūdikių mankštos ir judesio lavinimas
Masažas ir mankšta yra svarbūs kūdikio raidai. Jie padeda stiprinti raumenis, gerinti koordinaciją ir lankstumą. Pirmąjį mėnesį po gimimo dėl fiziologinio tonuso daugumai naujagimių mankšta iš viso nerekomenduojama - šis laikas svarbus savaiminiam tonuso atsipalaidavimui.
Nuo pirmojo mėnesio ir vėliau, svarbu atkreipti dėmesį į kūdikio raidos etapus. Pirmąjį pusmetį kūdikis mokomas taisyklingai apsiversti nuo nugaros ant pilvo. Nuo 6 mėnesių mokomas šliaužti, o sulaukus metukų - taisyklingai vaikščioti.
Ką daryti, jei kūdikis nesivarto? Jei 8 mėnesių kūdikis nesivarto, svarbu nustatyti priežastį. Ar tai susiję su raumenų tonuso sutrikimais? Ar kūdikis tiesiog vystosi savo tempu? Jei įtariate raumenų tonuso sutrikimus, kreipkitės į gydytoją.
Kaip padėti kūdikiui namuose?
- Guldyti kūdikį ant pilvo. Jei vaikui nepatinka, guldyti ant krūtinės arba naudoti kamuolį.
- Atlikti pratimą "drugelis". Suglausti pėdutes išoriniais kraštais ir švelniai kelis kartus paspausti kelius į išorę lyg sparneliais.
- Gulint ant pilvo atvesti dilbius po krūtine - vaikas keldamas galvą turi remtis alkūnėmis.
- Skatinti kūdikį siekti žaislų, kelti rankas iki alkūnės ar aukščiau.
- Arčiau ketvirto mėnesio skatinti kelti kelius link pilvo.
- Lavinti sėdėjimą pasisodinus sau tarp kojų, kad juosmuo būtų status, vaikas turėtų tvirtą atramą.
- Lavinti vaiko norą siekti žaislų, kad atsigręžtų, pakutenkime kojytes, kad atsitiestų.
Ko vengti?
- Neskubinti įvykių.
- Nelyginti savo vaiko su kitais.
- Nenaudoti vaikštynių.
- Per anksti nestatyti vaiko.
- Netampyti vaiko už rankų.
Sporto šakos pagal amžiaus grupes
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skambina pavojaus varpais - vaikai ir paaugliai juda per mažai. Tačiau yra ir kita medalio pusė - skatindami atžalas mankštintis tėvai per anksti jas nukreipia į nesaugias sporto šakas. Kaip tinkamai pasirinkti, kad bręstančiam organizmui nebūtų padaryta nepataisoma žala?
Ankstyvoji vaikystė (3-5 metai)
Šiuo amžiaus tarpsniu būtina vaiką įtraukti į aktyvią veiklą. Tokio amžiaus vaikai turi bėgioti, šokinėti ir mėtyti daiktus, išlaikyti pusiausvyrą judėdami nestabiliais paviršiais. Šios savybės bus itin svarbios vėliau atliekant sudėtingesnius judesius. Tokio amžiaus vaikams rekomenduojama tokia veikla kaip bėgiojimas, lengva fizinė mankšta, mėtymas, gaudymas, važinėjimas dviračiu ar triračiu.
Vidurinė vaikystė (nuo 6 metų)
Nuo šeštųjų gyvenimo metų prasideda vidurinės vaikystės periodas, kai anksčiau įgytos savybės dar labiau lavėja ir vaiką galima nukreipti į tam tikrą sporto šaką. Tada rekomenduojamos nekontaktinės sporto šakos, tokios kaip gimnastika, lengvoji atletika, šokiai, dviračiai, tenisas. Galima mokyti ir kontaktinių šakų, pavyzdžiui, futbolo, pagrindų.
Vėlyvoji vaikystė (10-12 metų)
Vaikai gali mokytis tokių kontaktinių sporto šakų kaip futbolas, krepšinis ar ledo ritulys judesių.
Ankstyvoji paauglystė (13-15 metų)
Jau galima užsiimti daugeliu sporto šakų, išskyrus tokias apkraunančias sporto šakas kaip sunkumų kilnojimas, kuriuo geriausia užsiimti vėlyvoje paauglystėje (16-18 metų).
Sporto šakų apžvalga pagal amžių ir saugumą
| Sporto šaka | Rekomenduojamas amžius | Pastabos |
|---|---|---|
| Dinaminės kūdikio mankštos | Nerekomenduojama iš viso (ypač pirmąjį mėnesį) | Rizika išnarinti sąnarius, sukelti patologinį sąnarių laisvumą, sukrėsto kūdikio sindromą. |
| Plaukimas | Nuo kūdikystės | Viena saugiausių sporto šakų, padeda atsipalaiduoti. Svarbu taisyklinga technika. |
| Sportiniai ir gatvės šokiai | Nuo 5-6 metų (tik elementai) | Gresia nugaros problemos, laikysenos sutrikimai, traumos dėl griuvimo, kelių sumušimai, raiščių problemos. |
| Dviratis | Nuo 6 metų (iki tol - triratis, balansinis dviratis) | Viena saugiausių sporto šakų, tačiau nukritus gresia sumušimai ir lūžiai. |
| Judėjimo terapijos, joga, pilatesas, gimnastika | Nuo 6 metų (iki tol - tik elementai) | Visapusiškai vysto kūną, tačiau gali sukelti patologinį lankstumą ir didesnę traumų riziką. Svarbu taisyklinga technika. |
| Lengvoji atletika | Nuo 6 metų (iki tol - elementai) | Lavina jėgą, ištvermę, lankstumą, koordinaciją. Rimtai treniruojantis galimos traumos dėl nuovargio. |
| Kvadratas | Nuo 6-7 metų (mėtyti kamuolį - nuo 4-5 metų) | Viena saugesnių sporto šakų, lavina pusiausvyrą ir koordinaciją. Rizika - pirštų lūžiai, galvos traumos, sumušimai. |
| Tenisas, badmintonas, tinklinis | Nuo 6-7 metų | Gresia pečių srities traumos, tinklininkams - šuolininko kelio sindromas, stuburo apkrova. |
| Krepšinis, rankinis, futbolas, ledo ritulys | Nuo 10-12 metų (fragmentai - nuo ankstyvosios vaikystės) | Kontaktinės sporto šakos, didelė rizika patirti judamojo aparato traumas, raumenų disbalansą. Tėvai dažnai per anksti veda vaikus į šias treniruotes. |
| Kovos menai | Nuo 10-12 metų | Gresia sumušimai, lūžiai, stuburo apkrova. Būtina stiprinti juosmens, pilvo raumenis. |
| Jojimas | Nuo 10-12 metų | Rizika nukristi, patirti galvos traumą, lūžių, išnirimų. Didelė nugaros, pečių ir kaklo apkrova. |
| Sunkioji atletika | Nuo 16-18 metų | Gali lemti augimo lėtėjimą, nugaros problemas (išvarža, degeneracija), laikysenos sutrikimus, minkštųjų audinių pažeidimus. |
SPORTAS. SPORTO ŠAKOS.
Tėvams svarbu atidžiai rinktis sporto šakas, atsižvelgiant į vaiko amžių, fizinį pasirengimą ir individualias savybes. Svarbiausia - skatinti vaiką judėti saugiai ir džiaugtis aktyviu gyvenimo būdu.
