Nuo 2016-2017 mokslo metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje privalomas. Tėvai gali rinktis, ar į parengiamąją klasę leisti 5, ar - 6 metų vaiką. Tėvai jaučiasi atsakingi už tinkamos priešmokyklinio ugdymo įstaigos parinkimą. Ji turėtų atitikti vaiko brandą, pomėgius, gebėjimus. Galiausiai, tėvai turi įvertinti, kur noriau eitų vaikas: į darželį ar mokyklą. Jeigu tėvus tenkina ugdymas daželyje, jei vaikas ten gerai jaučiasi, jei tėvams ir pačiam vaikui patinka darželio bendruomenė, tikėtina, kad jis dar metus liks ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Darželyje vaikai vis dar migdomi pietų miego: tai aktualu aktyviems, greičiau pavargstantiems vaikams. Paprastai tėvai į darželį leidžia priešmokyklinukus, kuriems dar sudėtinga susikaupti, ramiai išsėdėti, klausytis mokytojo.

Adaptacija - vienas svarbiausių iššūkių, su kuriuo tenka susidurti kiekvienam asmeniui tiek asmeniniame, tiek socialiniame gyvenime, todėl ne išimtimi tampa ir vaikai, kurie gana anksti pradeda susidurti su adaptacijos kitokioje nei įprasta aplinkoje būtinybe. Vaikų adaptacija priešmokyklinėje grupėje - svarbus etapas tiek vaikui, tiek jo šeimai. Šis laikotarpis reikalauja supratimo, kantrybės ir tinkamo pasiruošimo. Adaptacija - tai procesas, kurio metu vaikas apsipranta su nauja aplinka, žmonėmis ir taisyklėmis. Sėkminga adaptacija yra raktas į tolimesnę vaiko socializaciją ir sėkmingą ugdymąsi. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai ir rekomendacijos, kaip padėti vaikui lengviau prisitaikyti prie priešmokyklinės grupės.

Kas yra adaptacija?

Adaptacija - tai prisitaikymas prie naujos aplinkos, naujų sąlygų. Vaikams tai reiškia apsipratimą su darželiu, naujais draugais, auklėtojomis ir dienos režimu. Adaptacijos laikotarpiu vaikas gali patirti įvairių jausmų: nerimą, baimę, stresą. Svarbu suprasti, kad tai yra normali reakcija į pasikeitusią aplinką. Vaikų jausmai yra ypač stiprūs, nes tokį dažną ir ilgai trunkantį atsiskyrimą nuo artimųjų vaikas patiria pirmą kartą. O mažylių jausmai tokie stiprūs, kad jie nežino būdų, kaip juos kontroliuoti.

Vaikas pradedantis lankyti mokyklą išgyvena dvejopus jausmus; jam smalsu ir įdomu, kas jo laukia, paprastai septynerių metų vaikai nori mokytis, todėl jį domina ir pažinimo veikla klasėje. Jam jau norisi bendrauti su bendraamžiais. Dažniausiai vaikai laukia pertraukų, kad galėtų laisvai pažaisti ir paplepėti. Taip pat pirmokėliui smagu tapti labiau savarankišku, didesniam: nebereikia miegoti pietų miego, valgyti reikia eiti į kitą patalpą arba net pats gali nusipirkti bandelę. Tačiau iš kitos pusės vaikui neramu ir nesaugu. Kaip ir bet kuriam suaugusiam žmogui pradėjus dirbti naujam darbe, nes nepažįsti kolegų, nežinai galiojančių taisyklių ir pan. Darželinukui adaptuotis yra sunkiau, ypač jei jis visą laiką būdavo su mama. Toks vaikas jaučia pačius įvairiausius jausmus: baimę, kad jo neateis pasiimti, pyktį ant tėvų, kad jį paliko, liūdesį, nes mamos nėra šalia bei norą apžiūrėti naujus žaislus. Taipogi darželinuko jausmai labai priklauso nuo mamos jausmų ir nusiteikimo, jei mama ramia širdimi palieka vaiką ir yra užtikrinta, kad vaikui darželis yra naudingas ir reikalingas, toks vaikas jaučiasi ramiau, o jei mama labai jaudinasi, ašaroja, palikdama vaiką grupėje, tai vaikas jaučia jos nerimą ir pats tampa nervingesnis.

Kiek laiko trunka adaptacijos procesas?

Adaptacijos procesas kiekvienam vaikui yra individualus. Paprastai adaptacija trunka nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių. Tačiau kai kuriems vaikams gali prireikti daugiau laiko, o kiti prisitaiko greičiau. Svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, charakterio ypatumus ir ankstesnę patirtį. Adaptacija priklauso nuo to, kokio amžiaus vaikai pradeda lankyti lopšelį. Vidutinio sunkumo adaptacija būdinga vaikams, kurie lopšelį pradeda lankyti anksčiau.

Adaptacijos laikotarpis gali trukti nuo kelių dienų iki pusės metų. Reikėtų stebėti vaiką ir prireikus suteikti emocinę paramą.

Pagrindiniai požymiai, rodantys vaikų prisitaikymą

Yra keli pagrindiniai požymiai, kurie gali parodyti, ar vaikas prisitaiko prie aplinkos:

• Vaikas noriai eina į darželį.
• Vaikas žaidžia su kitais vaikais.
• Vaikas dalyvauja ugdomojoje veikloje.
• Vaikas valgo ir miega darželyje.
• Vaikas pasitiki auklėtoja.

Vaikų streso priežastys adaptacijos laikotarpiu

Pirmoji priežastis, kodėl vaikas patiria stresą pradėjęs lankyti darželį - tai atsiskyrimas nuo mamos. Vaikui namų aplinka, buvimas su mama ir tėčiu yra pirminis poreikis. Pradėjęs lankyti darželį vaikas suvokia, kad jo gyvenimas pasikeitė ir nebus toks, koks buvo. Tai suvokęs vaikas visomis išgalėmis kovoja už šį pirminį poreikį: verkia, protestuoja kol supranta, kad kitaip nebus.

Antroji vaiko streso adaptacijos laikotarpiu priežastis - išėjimas iš namų ir svetima aplinka. Pirmieji mėnesiai ikimokyklinėje įstaigoje skausmingi ne tik mažiesiems, kai vaikui tenka priprasti prie naujos dienotvarkės, grupės draugų, nepažįstamų žmonių, žaislų, naujų veiklos formų.

Kas gali apsunkinti adaptaciją?

Adaptaciją gali apsunkinti iš pirmo žvilgsnio visai nekalti pačių tėvų veiksmai, pastangos. Jokiu būdu nevalia pasiduoti emocijoms. Pirmaisiais gyvenimo metais motinos ir vaiko ryšys yra toks stiprus, jog motinos ašaras, nerimą, blaškymąsi vaikas jaus ir per atstumą. Vaikai jaučia, jei tėvai išgyvena stresą.

Kas lemia adaptacijos sėkmę?

Tinkamas pasiruošimas. Susipažinimas su auklėtojomis prieš pradedant lankyti darželį. Nusiteikimas neigiamoms adaptacijos pasekmėms. Vaiko elgesys gali keistis. „Kraitelio“ darželiui suruošimas.

Patarimai tėvams, kaip palengvinti adaptacijos procesą

Pasiruošimas prieš pradedant lankyti priešmokyklinę grupę

• Pozityvus nusiteikimas. Vaikas jaučia mūsų baimes, tad pradėkite naujos situacijos adaptaciją nuo savęs. Svarbu, kad tėvai patys būtų nusiteikę pozityviai ir pasitikėtų darželiu bei auklėtojomis.
• Pokalbiai apie mokyklą. Įvardinkite, kas vaiko laukia mokykloje - naujos draugystės, įdomūs, o kartais mažiau įdomūs dalykai, aptarkite kuo mokykla skiriasi nuo darželio. Pasakokite, kas vyksta mokykloje, kaip atrodo diena. Papasakokite vaikui apie mokyklą, ką jis ten veiks, su kuo susitiks. Svarbu pabrėžti teigiamus aspektus: naujus draugus, įdomius užsiėmimus, žaidimus.
• Saugumo klausimai. Aptarkite su vaiku kaip elgtis naujose situacijose (pvz. paaiškinkite, kaip elgtis, jei pasiklydo, kaip kreiptis pagalbos).
• Savarankiškumo lavinimas. Sugebantis savimi pasirūpinti vaikas jausis saugiau, be to, toks vaikas yra geriau priimamas bendraamžių grupėje (jis visada pirmas, jam rečiau reikia pagalbos, rečiau tampa nepasitenkinimo objektu). Mokykla skatina savarankiškumą, todėl svarbu, kad vaikas mokėtų apsirengti, nusirengti, naudotis tualetu, plauti rankas.
• Bendras apsipirkimas ir mokymosi vietos paruošimas. Leiskite vaikui pasirinkti kuprinę (pirmokų kuprinės nugarėlė turėtų būti kieta ir „kvėpuojanti“), kanceliarines prekes - rinkitės kokybiškus pieštukus, plastiliną, kad darbo procesas būtų malonus. Leiskite vaikui dalyvauti renkantis mokyklines prekes: kuprinę, penalą, rašymo priemones. Tai padidins jo susidomėjimą mokykla.
• Kelionė į mokyklą. Retai pirmokai patys eina į mokyklą, nors niekada neaišku, kada tokių gebėjimų prireiks. Jei įmanoma, kelis kartus kartu nueikite iki mokyklos, kad vaikas susipažintų su maršrutu.
• Mokymosi sunkumų sprendimas. Jei vaikas turėjo mokymosi sunkumų priešmokyklinėje grupėje, tai galite jam padėti tuos įgūdžius lavinti, bet tegul tai būna malonus užsiėmimas, pasitelkite fantaziją ir paverskite „darbą“ žaidimu.
• Pratinkitės prie išsiskyrimų. Susiraskite draugų. Gal kaimynų vaikas lankys tą pačią darželio grupę kaip ir jūsiškis? Suorganizuokite bendrą pramogą ir leiskite vaikams susidraugauti.
• Skaitykite knygas apie darželį.
• Sutarkite dėl adaptacinio periodo. Adaptacinio periodo rekomendacijas paprastai pateikia darželio auklėtojos, atsižvelgdamos į vaiko amžių. Šios rekomendacijos gali būti pakoreguotos atsižvelgiant į Jūsų žinias apie vaiką.

Adaptacijos laikotarpiu

• Nusiteikite būsimiems pokyčiams Jūsų šeimoje.
• Vaiką prie naujos darželio aplinkos ir ritmo pratinkite palaipsniui. Pirmą dieną darželyje vaikas gali praleisti vos kelias valandas ar pusvalandį, paprastai rekomenduojama su abiem tėvais. Kiekvieną dieną buvimo darželyje trukmė po truputį ilginama, o tėvų (tiksliau mamos arba tėčio) - trumpinamas.
• Venkite išankstinės neigiamos nuostatos (gal mano vaiką skriaus, blogai prižiūrės, susargdins…).
• Neišeikite neatsisveikinę. Su vaiku. Vaikui suprantama forma pasakykite, kuriam laikui jį paliekate. Atsisveikinkite greitai. Apsikabinkite, pasibučiuokite, pasakykite „Atia, atia!” ir išeikite. Vaikas gali verkti, nes išsiskyrimas su brangiausiu žmogumi jam sukelia stresą. Tačiau likti guosti vaiko nėra pati geriausia mintis: vaikas tai supranta kaip veiksmingą būdą išlaikyti jus dar minutėlei, ir atsisveikinimas gali trukti visą amžinybę. Būkite tikri - tėvams išėjus absoliuti dauguma vaikų greitai nurimsta ir smagiai leidžia laiką su naujaisiais draugais.
• Po darželio - namo. Buvimas darželyje vargina, po darželio, geriausia eiti namo, ramiai ir neskubant, nesistengti apkrauti vaiko naujais įspūdžiais: žaidimo kambariais, parduotuvėmis, kompiuteriais ar televizoriais.
• Bendraukite su auklėtojomis. Tai vaikui yra ženklas, kad žmogumi galima pasitikėti.
• Nedarykite ilgų pertraukų. Kuo mažesnis vaikas, tuo greičiau jis užmiršta savo patirtis, todėl būtų geriau išvengti ilgų darželio nelankymo periodų.
• Papasakokite vaikui, kas jo laukia. Pasakykite, kad vaikas lieka darželyje žaisti, o Jūs jo ateisite pasiimti po darbo.
• Leiskite tėčiui vesti vaiką į darželį. Pirma, dauguma vaikų yra įpratę bent kažkurią dienos dalį būti be tėčio, todėl išsiskyrimai su tėčiu yra labiau vaikui įprasti.
• Stebėkite vaiko sveikatą. Jei pradėjęs lankyti darželį vaikas pradėjo labai dažnai sirgti, tai gali būti ženklas, kad dėl adaptacinio periodo keliamo streso nusilpo vaiko imunitetas.
• Stebėkite vaiko elgesį. Dėl patiriamo naujoje aplinkoje streso gali pasikeisti vaiko elgesys, jis gali būti agresyvesnis, irzlesnis, reikalauti daugiau dėmesio.

Ką daryti, jei vaikas verkia?

Verkimas yra normali reakcija į stresą. Svarbu nuraminti vaiką, bet neperlenkti lazdos. Paaiškinkite, kad suprantate jo jausmus, bet turite eiti į darbą ir būtinai sugrįšite jo pasiimti.

Kaip priešmokyklinė grupė padeda vaikams adaptuotis?

Priešmokyklinės grupės auklėtojos turi specialių žinių ir įgūdžių, kaip padėti vaikams adaptuotis. Jos stengiasi sukurti jaukią ir saugią aplinką, organizuoja įvairius žaidimus ir užsiėmimus, kurie padeda vaikams susipažinti ir susidraugauti.

Individualus požiūris

Svarbu, kad auklėtojos atsižvelgtų į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir ypatumus. Vieniems vaikams reikia daugiau dėmesio ir palaikymo, kitiems - daugiau savarankiškumo. Individualūs pokalbiai apie vaiką, jo sveikatą, pomėgius, charakterio ypatumus, nuraminimo būdus. ,,Vaiko stebėjimo lapo” pildymas.

Pasirengimas mokyklai: kaip vaikus rengiame jau nuo gimimo

Tiesiogiai ar netiesiogiai mokyklai vaikus rengiame jau nuo gimimo. Ugdome poreikį skaityti knygas, norą pažinti pasaulį, atrasti, suprasti, atsakyti į klausimus. Nes viso to, tik kitame lygmenyje, reikės ir mokykloje. Kalbėdamiesi su vaiku, atverdami naujas knygas, skaitydami pasakas, dainuodami lopšines, keliaudami, lankydamiesi teatruose ir pan., mes rengiame vaiką naujam mokykliniam gyvenimo etapui. Na, o kryptingesnis, labiau apibrėžtas pasirengimas prasideda paskutiniaisiais metais prieš mokyklą, t.y. kai vaikui sukanka 5-6 metai. Į šį procesą sėkmingai įsijungia ir pedagogai, kurie siekia realizuoti priešmokyklinio ugdymo programos nuostatas. Taip penkiamečiams - šešiamečiams tėvai, mokytojai dar plačiau praveria vartelius į didesnių atradimų, pažinimo, o taip pat ir raidžių bei skaičių pasaulį.

„Susikalbėjimas“ tarp tėvelių ir mokytojų

Šiame pasirengimo mokyklei etape ypač svarbus „susikalbėjimas“ tarp tėvelių ir mokytojų. Be tinkamo bendradarbiavimo, rezultatų nepasieksime. Labai svarbu, kad ir pedagogai, ir tėveliai į pasirengimą mokyklai ir į patį ugdymosi procesą žvelgtų panašiu kampu ir eitų viena kryptimi.

Tinkamos nuostatos būsimos mokyklos atžvilgiu

Be svarbių pažintinės, intelektinių gebėjimų lavinimo veiklų, ypač svarbu suformuoti tinkamas nuostatas būsimos mokyklos atžvilgiu. Į mokyklą vaikas ateina norėdamas pažinti pasaulį, rasti atsakymus į pačius įvairiausius klausimus, išmokti tai, ko anksčiau nemokėjo. Tad jis turi žinoti, kad jį pasitiks geranoriškai nusiteikę mokytojai ir bendramoksliai. Vaikui reikia aiškinti, kad mokykloje reikės laikytis tam tikrų taisyklių, jo bus prašoma atlikti vienus ar kitus darbelius. Turbūt didžiausią klaidą daro tie tėvai, kurie galbūt remdamiesi savąja patirtimi ar išlikusiu gaju sovietinės mokyklos šleifu, tarsi baugina būsimąjį pirmoką formuodami nuostatą, kad artėja sunkusis vaiko gyvenimo etapas, kuriame bus daug suvaržymų, griežtų taisyklių ir sunki veikla. O norėtųsi, kad vaikai tvirtai žinotų, kad mokykloje jų laukia dar nepatirti nuotykiai ir atradimai, kitokia, bet tikrai ne mažiau maloni veikla ir kad sulig kiekviena tokia veikla, diena, praleista mokykloje, jis auga ir tobulėja. Žinoma, kiekvienai veiklai atlikti reikia įdėti pastangų. Tas pats bus ir mokantis. Bet viskas yra tikrai įveikiama, pasiekiama. Svarbiausia - tikėti savo jėgomis ir būti nusiteikusiam pažinimo keliu keliauti savarankiškai.

Specialistų patarimai

Priešmokyklinės grupės yra ir darželiuose, ir mokyklose. Tėvai vertina įvairius dalykus, nors manau, kad gal svarbiausias - pasitikėjimas, kad mano vaikas ten augs saugiai ir mokysis palaikančioje, įgalinančioje ir padrąsinančioje aplinkoje. Jiems labai svarbus vaiko saugumas, vidinis komfortas - kaip vaikas jaučiasi mokykloje.

Mokykloje esančios priešmokyklinės klasės, nors ir skiriasi nuo darželio grupių, bet ugdo vaikų savarankiškumą, drąsina ir stiprina jų pasitikėjimą savo galiomis, moko būti ir veikti grupėje su kitais vaikais.

Tėvai gali susipažinti ir pabendrauti su būsima savo vaiko mokytoja priešmokyklinėje klasėje. Po pirmojo pokalbio kviečiame būtinai sugrįžti ir su vaiku, o vėliau yra galimybė ir vaikui pabandyti, koks jausmas čia būti, praleisti su savo būsimaisiais bendramoksliais kelias valandas ar net visą dieną.

Pasisvečiavimas, pabuvimas mokykloje, kurią esate numatę savo vaikui, geriau atskleidžia, kas yra kas, leidžia pamatyti ir pajusti dalykus, kurie apie mokyklą pasako daug daugiau nei gražios nuotraukos socialiniuose tinkluose.

Priešmokyklinėse klasėse vaikai, be įprastų užsiėmimų su pagrindine mokytoja, mokosi ir kitų veiklų su mokytojais dalykininkais: anglų kalbos, šokio, dailės, muzikos, fizinio lavinimo, kuris papildytas ir vaikų jogos užsiėmimais, socialinių įgūdžių. Šiuos užsiėmimus veda skirtingi specialistai, o vaikai mokosi ir naujų įgūdžių. Ir jų emocinė, socialinė raida labai akivaizdi.

Tyrimai rodo, kad ankstyvieji vaiko gyvenimo metai yra intensyvaus mokymosi ir sparčios raidos laikotarpis, kuomet per trumpą laiko tarpą vaiko smegenyse įvyksta didžiuliai pokyčiai. Nuo gimimo iki maždaug aštuonerių metų nervų sistemos jautrumas yra didesnis, vystymasis intensyvesnis nei vėlesniais amžiaus tarpsniais, todėl šiuo vaiko raidai svarbiu gyvenimo laikotarpiu itin sparčiai formuojasi fiziniai, socialiniai, emociniai ir pažintiniai gebėjimai. Psichologinio švietimo ir mokymo srityje besispecializuojančios psichologės-psichoterapeutės Jolantos Karvelienės nuomone, priešmokyklinio amžiaus ankstinimas - sveikintinas sprendimas, tad bijoti jo tikrai nereikia. Priešmokyklinis ugdymas - tai tarpinė stotelė tarp darželio ir mokyklos, atliekanti ypatingai svarbų vaidmenį vaiko įpročių formavime, leidžianti kur kas lengviau iš žaidimais paremto ugdymo pereiti į mokyklinį lygį. „Vaikui nuo kūdikystės reikia schemos, pagal kurią surikiuojami jo kasdieniai poreikiai: miegas, valgis, fizinis aktyvumas, amžių atitinkanti veikla, asmens higiena. Rutina ir struktūra suteikia saugumo, tuo pačiu ugdomi savireguliacijos ir laiko planavimo gebėjimai. Todėl priešmokyklinėje klasėje svarbu išlaikyti pastovumą, nuspėjamumą, pasikartojimą, darbo ir poilsio režimą“, - sako psichologė. Vaiko branda mokyklai apima ne tik pažininę, bet ir fizinę, emocinę ir socialinę sritis. Kuo geriau mažajam sekasi išsakyti savo poreikius, paprašyti pagalbos bei kuo daugiau jis domisi, smalsauja, klausinėja, tuo labiau jis yra pasiruošęs mokyklai. Šiame kontekste priešmokyklinė klasė tampa vienu svarbiausių aspektų, padedančių žengti į naują gyvenimo etapą. „Priešmokyklinėje klasėje vaikai mokosi pasirūpinti savimi ir savo daiktais, mokosi užduotis atlikti iki galo, dalintis, klausyti, taikiai spręsti konfliktus, sulaukti savo eilės, kurti saugius santykius su bendraamžiais ir suaugusiais. Sėkminga adaptacija priešmokyklinėje klasėje suteikia vaikui daugiau pasitikėjimo savimi, stiprina Aš galiu, Aš moku, Man gali pasisekti mintį, - teigia pašnekovė. - Ruošiant vaiką mokyklai svarbu, kad neapsiribotume skaitymu, rašymu ar savarankiškumo ugdymu. Vienas svarbiausių vaiko parengimo mokyklai aspektų yra mokymas prašyti pagalbos, pasitikėjimas suaugusiais.“

Dalies tėvų vis dar laikosi įsitikinimo, esą mokyklos pradžiai vaikus gali paruošti savarankiškai. Mokymosi programos nuolatos kinta, todėl norint paruošti būsimuosius mokinius, itin svarbu laiku pradėti taikyti įvairius mokymosi metodus, palengvinančius vaiko adaptaciją, paruošiančius jį naujam etapui.

„Anksčiau buvo įprasta, kad mokymosi procesas prasideda pirmoje klasėje. Dabar kai kurie vaikų gebėjimai - raidžių pažinimas, sakinių sudarymas, neverbalinio mąstymo lavinimas - pradedami ugdyti anksčiau, priešmokyklinėse klasėse. Tokiu būdu į pirmą klasę atėję vaikai būna kur kas geriau pasiruošę ir mokytis jiems būna tikrai lengviau. Džiugu, kad vis daugiau tėvų supranta paruošiamojo ugdymo svarbą.“

Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti ir tobulėti, priešmokyklinėse klasėse yra vertinama vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Tai atliekama pasirenkant vertinimo būdus ir metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko pasakojimus, jo darbelių ir veiklos analizę, individualius pokalbius su tėvais.

Unikali programa padeda atskleisti stipriąsias vaiko puses

Nors priešmokyklinės klasės veikia ir darželiuose, ir mokyklose, ugdymo įstaigą besirenkantiems tėveliams patariama atkreipti dėmesį į suplanuotą dienotvarkę. Kaip pastebi specialistė, priešmokyklinėse darželių grupėse įprastai vis dar išlaikomas vaikams įprastas ritmas - pietų miegas, įvairūs žaidimai. Parengiamosios mokyklų grupėse stengiamasi palaipsniui pereiti prie kitokio ritmo - vaikai ir toliau mokosi per žaidimus, daug laiko praleidžia lauke, tačiau dienotvarkė papildoma ugdomosiomis ir tiriamosiomis veiklomis, pasirenkamaisiais būreliais, taip ruošiant juos pradinei mokyklai.

Priešmokyklinio ugdymo klasėse kvalifikuoti ir profesionalūs pedagogai dirba pagal unikalią mentorystės programą, padedančią kiekvienam vaikui atskleisti savo individualius gebėjimus, skatinančią kiekvieno mokinio asmeninį augimą. „Labai svarbu atpažinti, kurioje srityje mokinys yra stiprus, laiku „pasimatuoti“ savo gebėjimus ir tuo pačiu išskirti sritis, kurioms reikia daugiau dėmesio. Mūsų taikoma mentorystės programa leidžia mokytojui savo mokinius matyti kaip asmenybes, kurti pasitikėimu grįstą ryšį ir taip auginti asmeninę kiekvieno vaiko pažangą ir sėkmę. Tuo pačiu principu dirbame ir pradinėse mūsų mokyklos klasėse, tik kiek kitokia forma, atsižvelgdami ne tik į psichologų patarimus ir mokytojų įžvalgas, bet ir į paties vaiko nusimatytus tikslus“, - pasakoja Gedimino miesto mokyklos atstovė.

Mentorystės programos metu ugdomos akademinės žinios, žaidimų su vaikais metu akcentuojama socialinio ir emocinio intelekto svarba - socialinių santykių stiprinimas, tarpusavio ryšių kūrimas. Ypatingas dėmesys skiriamas ankstyvam anglų kalbos ugdymui, padedančiam vystyti ne tik kalbinius, bet ir socialinius gebėjimus, kūrybiškumą. Ankstyvame amžiuje vaikai greitai įsisavina anglų kalbą, ypač girdėdami ją kiekvieną dieną ir įvairiose situacijose. Todėl Gedimino miesto mokykloje anglų kalba ugdoma vienu iš natūraliausių užsienio kalbos mokymo metodu, kai visos veiklos ir bendravimas vyksta tik anglų kalba. Su vaikais dirba kvalifikuotos anglų kalbos mokytojos iš Didžiosios Britanijos.

Visa ugdomoji Gedimino miesto mokyklos veikla yra nukreipta į individualius kiekvieno vaiko poreikius, jų motyvacijos didinimą, gebėjimų atskleidimą bei lavinimą. „Stengiamės kurti atmosferą, kurioje vaikai jaustųsi saugiai ir drąsiai, nes tai - vienas svarbiausių pamatų didinant vaiko pasitikėjimą savimi, skatinant jį nebijoti iššūkių. Tačiau šioje vietoje labai svarbus ne tik pedagogų, bet ir pačių tėvelių indėlis - su jais visuomet aptariame individualius vaiko poreikius, analizuojame pasiekimus ir asmeninį augimą, patariame, kurioms sritims reikėtų skirti daugiau dėmesio ir kur ugdymo procese dėti akcentus. Galiu pasidžiaugti, kad pirmąją klasę jau pradėję lankyti mūsų priešmokyklinukai sukaupė socialinių įgūdžių bagažą, įgijo pasitikėjimo savimi ir išties lengvai ir greitai adaptavosi prie pokyčių“, - sako J. Blažienė.

Kalbintos psichologės ir vaikų ugdymo specialistės vertinimu, ankstinamas priešmokyklinio ugdymo amžius padės užtikrinti vaiko pasiruošimą pirmai klasei ir leis sklandžiai bei lanksčiai žengti į naują gyvenimo etapą. Atsižvelgiant į kiekvieno vaiko raidą, individualiai vertinant jo pasiekimus bei emocinę būseną, bus sudaromos galimybės priešmokyklinio ugdymo programą lankyti metus arba dvejus, tad dėl paankstinto priešmokyklinės grupės lankymo tėveliams nerimauti tikrai neverta.

Vaiko pasiruošimas mokyklai prasideda nuo paruošiamųjų pamokėlių, kurios priklausomai nuo mokyklos vyksta dar vasarą. Jų metu vaikas susipažįsta su būsima mokytoja, klasės draugais, klase ir būsima aplinka, todėl rugsėjo pirmą jau jam būna ramiau. Taip pat pasiruošimas yra mokyklinės uniformos, kuprinės ir kitų reikalingų priemonių įsigijimas. Naudinga su vaiku tėvams pasidalinti savo prisiminimais apie pirmąją dieną mokykloje. Svarbu vaiko negąsdinti, nesakyti, kad jau baigėsi jo katino dienos, neperduoti savo baimių ir nerimo. Vaikui girdint apie būsimą mokyklą ir mokytoją reikėtų atsiliepti tik teigiamai.

Normalu, kad vaikas po kelių savaičių darželyje ar mokykloje išreiškia nenorą eiti į ugdymo įstaigą. Namie visada saugiau ir ramiau. Pradinis entuziazmas išblėsta ir lieka supratimas apie kasdienes pareigas darželyje ar mokykloje. Reikėtų adaptacijos metu atidžiau stebėti vaiką, jo emocijų ir elgesio pokyčius, jo miegą ir valgymą, fizinę sveikatą. Labai dažnai vaikas iš streso prasideda galvos ar pilvo skausmai, pakyla temperatūra, vaikas gali pradėtivemti ar viduriuoti, atsirasti tikų. Svarbu, kad tėvai nespaustų vaiko kuo geriau mokytis ar kuo greičiau susirasti draugų darželyje. Vaikas negali nuolat būti laimingas ir linksmas, reikia leisti vaikui ir paliūdėti ir papykti. Sukurkite namuose saugią atmosferą, kad vaikas pats norėtų pasipasakoti apie iškylančias problemas, nes dažnas paklaustas vaikas kaip sekasi mokykloje ar darželyje atsako - gerai, nors kūno kalba signalizuoja ką kitą. Nebijokite mokytojos ar auklėtojos paklausti kaip sekasi vaikui adaptuotis, nes gali būti, kad vaikas vienaip elgiasi prie mamos ar tėčio, o likęs vienas nusiramina ir eina žaisti ar bendrauti su kitais vaikais.

Atsisveikinimas turėtų būti trumpas, nes kuo ilgiau trypčiosite, tuo vaikui bus liūdniau. Labai gerai yra turėti sutartą visada tą patį atsisveikinimą, pvz.: apsikabinimą ir pabučiavimą. Niekada nepalikite vaiko, nepranešę, kad išeinate. Pasakykite vaikui kada ateisite jo pasiimti, nusišypsokite ir palinkėkite geros dienos. Galite įdėti vaikui kažkokį saugumą užtikrinantį daiktą, kad jis jaustųsi ramiau arba skanėstą, kad galėtų pasidalinti su kitais vaikais. Aišku jei, tai leidžia įstaigos taisyklės. Svarbu tėveliams patiems neapsiašaroti ir neperduoti savo jaudulio vaikui. Pasitikėkite savo vaiku, atėjo metas jam pačiam tvarkytis su savo gyvenimo iššūkiais.

Po ilgų atostogų vaikai būna išsibalansavę ir išsimušę iš ritmo, bet paprastai per kelias savaitėles įsivažiuoja. Suaugusiam po ilgesnių atostogų sunku yra grįžti į darbą, tai ir vaikams reikia laiko sugrįžti į mokslo metų vėžes. Per atostogas reikia atostogauti, o negalvoti apie būsimus darbus ar jiems ruoštis. Juolab, kad tėvai vaiko dienotvarke turėtų rūpintis ir per atostogas, kad vaikas nemiegotų iki pietų ir nenaktinėtų. Pradedančiam darželinukui svarbu pasimokyti užmigti be čiulptuko, gamtinius reikalus atlikti ant puoduko, išmokti gerti iš puodelio ir pačiam pavalgyti. Savarankiškesniam vaikui bus lengviau adaptuotis darželyje.

tags: #is #darzelio #vaikai #keliami #i #mokyklos

• Daina apie kaktusą
• Vladimiras Leninas: mirties paslaptys
• Vaiku kosulio gydymas
• Spalvingi akcentai vaikų kambariui
• Notariškai patvirtintas vertimas