Neįtikėtina: Kaip Pozityvus Mąstymas Nėštumo Metu Gali Pakeisti Jūsų Gyvenimą

Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas ne tik džiaugsmo ir laukimo, bet ir daugybės fiziologinių bei emocinių pokyčių. Šiuo metu itin svarbu skirti dėmesį ne tik fizinei sveikatai, bet ir pozityviam mąstymui, kuris gali turėti didelės įtakos tiek motinos, tiek būsimo kūdikio gerovei.

Kaip teigė unikalios sveikatingumo sistemos kūrėjas japonų mokslininkas K. Niši, pagrindinis sveikatos principas yra harmoninga organizmo sistemų tarpusavio sąveika - kuo efektyviau jos veikia, tuo geresnė žmogaus sveikata. Visiškai sveikas žmogus nepatiria organizmo jėgų sukeliamo diskomforto, nes jis rūpinasi tų jėgų pusiausvyra. Sveikatos šaltinis - sveiki poveikiai ir sveikos priemonės.

Streso valdymas nėštumo metu

Nėštumas - tai ypatingas, tačiau kartu ir kupinas iššūkių laikotarpis moters gyvenime. Didelis stresas nėštumo metu gali turėti rimtų pasekmių tiek motinai, tiek kūdikiui. Todėl labai svarbu žinoti, kaip suvaldyti stresą ir užtikrinti tiek savo, tiek vaisiaus sveikatą.

Kiekvienas patiria stresą tam tikra forma. Lengva atpažinti, kada patenkame į stresines situacijas - mūsų mąstymas tarsi užsiblokuoja ir tik po to suprantame, kad eikvojome mums reikalingą energiją. Dažnas pasiūlymas - vengti stresinių situacijų, tačiau toks vengimas dažnai nėra geras sprendimas, nes anksčiau ar vėliau tenka vis tiek su tokia situacija susidurti, tik vėliau būna dar ir blogiau. Svarbu suprasti, kad ne visos streso rūšys yra kenksmingos: pozityvus ir trumpalaikis stresas gali ir duoti naudos (pavyzdžiui, draugų surengtas netikėtas gimtadienio vakarėlis).

Nėštumas dažnai yra džiaugsmingas laikotarpis, tačiau jis taip pat gali atnešti įvairių iššūkių ir rūpesčių. Per nėštumą kūnas patiria daugybę pokyčių, tokių kaip svorio priaugimas, hormonų svyravimai ir fiziniai diskomfortai. Nėštumas gali sukelti įvairias emocijas - nuo džiaugsmo iki baimės. Pasikeitus visuomeniniam statusui, nėštumas gali paveikti santykius su partneriu, šeima ir draugais. Įtampos tarp partnerių gali kilti dėl skirtingų lūkesčių. Besilaukiančios moterys nerimauja arba patiria stresą dėl daugelio dalykų. Vienas dažniausiai pasitaikančių, tai klausimas, ar su vaisiumi viskas gerai, ar jis vystosi tinkamai, ar gimdymas eis sklandžiai ir pan. O jei dar giminėje yra sunkių ligų atvejų, moteris devynis mėnesius tiesiog eina iš proto.

Moksliškai įrodyta, kad neigiamos emocijos nėštumo metu atsiliepia nėštumo eigai, gimdymui ir tolesnei vaiko sveikatai. Todėl reikėtų apie tai pakalbėti kiek plačiau, nes mūsų visuomenėje moters emocinei savijautai skiriamas per mažas dėmesys. Net pačiose primityviausiose kultūrose visada buvo taisyklės, kurios saugodavo nėščias moteris nuo visko, kas galėtų jas išgąsdinti ar nuliūdinti.

Ilgalaikis stresas nėštumo metu gali sukelti įvairių sveikatos problemų, tokių kaip aukštas kraujospūdis, priešlaikinis gimdymas, ir netgi per didelis svorio priaugimas. Stresas nėštumo metu gali turėti pasekmių ir vaisiui. Atlikdami tyrimą mokslininkai tyrė motinos patiriamo streso įtaką 251 ankstuko smegenims. Mokslininkai padarė išvadą, kad reikia įdėti daug darbo besilaukiančių moterų psichinei gerovei gerinti. Vyriausioji tyrimo autorė Alexandra Lautarescu, Londono King's koledžo tyrėja-doktorantė, sakė: „Pamatėme, kad kūdikių, kurių mamos nėštumo metu ir prieš gimdymą patyrė daug streso, baltoji medžiaga buvo pakitusi.“

A. Lautarescu pridėjo, kad nepaisant to, jog šeimos gydytojai dažnai klausia nėščiųjų, ar jos patiria nerimą ar depresiją, jų retai klausia apie bendrą streso lygį. „Nėštumo metu to nediagnozuoja taip dažnai, kaip turėtų, todėl bandome pabrėžti, kad motinos psichinė sveikata nėštumo metu gali padaryti įtaką kūdikio smegenų vystymuisi, o tai gali paveikti tolesnį jų gyvenimą, - tęsė mokslininkė. - Niekas neklausia moterų apie stresą, todėl jos nesulaukia tinkamo palaikymo. Priešgimdymines paslaugas teikiančios įstaigos turėtų žinoti, kad svarbu nepamiršti būsimų mamyčių patiriamo streso ir būti pasiruošus suteikti reikiamą paramą toms, kurios jį patiria.“

Ne pirmą kartą nėščios moters patiriamas stresas siejamas su neigiamu poveikiu kūdikiui. Rugsėjo mėnesį vienas tyrimas parodė, kad nėštumo metu stresą patyrusių mamų vaikai sulaukę paauglystės dažniau būna hiperaktyvūs.

Trumpalaikis stresas dažniausiai pavojaus nekelia. Jis gali būti netgi naudingas, nes suteikia motyvacijos imtis veiksmų, domėtis, skatina nėščiąją pasitempti, labiau rūpintis tiek savimi, tiek būsimu vaikeliu, rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, lankytis pas gydytojus. Visai kitaip yra su ilgalaikiu (chronišku) stresu, kuris kyla nuo ilgalaikės įtampos, baimės, nerimo. Toks stresas tiek nėščiajai, tiek vaisiui gali būti netgi labai žalingas. Jei tai trumpalaikis stresas, kortizolio kiekis pakyla ir sumažėja. Jei ilgalaikis - streso hormono kiekis pakyla ir nebesumažėja. Dėl ilgalaikio streso sutrinka miegas, apetitas, padidėja kraujospūdis, mamos kūne prasideda uždegiminiai procesai, žūsta nervų ląstelės.

Besivystančios vaisiaus smegenys yra itin jautrios ilgalaikiam stresui. Moteris, kurią nuolat lydi neigiamos emocijos nėštumo metu, kuri jaučia baimę, įtampą, nerimą, šias medžiagas be jokių kliūčių iš savo organizmo perduoda vaikui ir jis jaučia tą patį pojūtį, kaip ir jo mama. Negimusio vaiko organizme dar nėra susiformavusi stresinių hormonų neutralizacijos sistema. Jie kritinėmis dozėmis susikaupia ne tik vaiko organizme, bet ir vaisiaus vandenyse, kuriuos jis nuolatos geria. Kadangi nėštumo antroje pusėje vaisius jau turi pakankamai subrendusią ypač jautrią nervų sistemą, nėra keista, kad jis dar įsčiose streso metu čiulpia pirštą ir neramiai elgiasi. Stresui tęsiantis, vaisiaus vandenys nėštumo pabaigoje gali virsti savotišku „hormoniniu sultiniu“, kuriame yra vaikas. Tuo pat metu (dėl kraujagyslių spazmo), jis jaučia vis didesnę deguonies stoką, kuriam ypač jautrios smegenų nervinės ląstelės. Ilgai užsitęsusi deguonies stoka pavojinga vaisiaus nervų sistemai.

Kaip sumažinti stresą nėštumo metu

Nors nėštumas yra natūralus procesas, svarbu rūpintis savo emocine ir fizine gerove.

Supraskite, kada stresas sukelia problemų.
Nustatykite streso atsiradimo priežastis.
Suskirstykite galimas streso priežastis į tas, kurios turi praktinį sprendimą, tas, kurios laikui bėgant vis tiek pagerės, ir tas, dėl kurių nieko negalite padaryti.
Paanalizuokite savo gyvenimo būdą. Ar prisiimate per daug darbų ar užsiėmimų vienu metu? Ar galite viską daryti laisviau?
Rūpinkitės savimi: Pagalvokite - ar randate dienos eigoje pakankamai laiko sau? Kai esate nėščia, gali būti kiek sunkiau - iš patirties žinome, kad tai toks gyvenimo etapas, kai „darbų sąrašas“ nesibaigia, nes įsijungia „lizdo sukimo” pojūtis. Nes jau tuomet jūs rūpinatės dviem savijautom, o ne viena.
Atsipalaidavimo technikos: Meditacija, gilus kvėpavimas, ar jogos praktikos gali būti puikus būdas sumažinti stresą. Gilaus kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti stresą ir padažnėjusį širdies ritmą.
Bendravimas: Bendravimas su šeima ir draugais gali suteikti reikalingą emocinę paramą. Bendraukite, susikurkite „pagalbos tinklą“, kuriame bus jūsų antroji pusė, šeima ir draugai.
Profesionali pagalba: Jei stresas tampa nevaldoma problema, pasitarkite su psichologu ar terapeutė. Psichikos sveikatos specialistai, taip pat kokybiška psichologinė literatūra gali padėti visus šiuos nepatogumus įveikti.
Sveika gyvensena: Sveika mityba ir pakankamas miegas yra būtini, kad būtų palaikoma gera fizinė ir emocinė savijauta. Labai svarbu tinkamai maitintis (kiek tai įmanoma, jei stipriai pykina), gerai išsimiegokite, daugiau judėkite.
Žinios: Kuo daugiau žinosite apie nėštumą, tuo mažiau baimės jausite. Sužinosite, ko tikėtis nėštumo metu bei gimus kūdikiui.
Priėmimas: Dar vienas svarbus aspektas - priimti, kad nėštumas gali būti sudėtingas laikotarpis, ir visiškai natūralu jausti stresą. Svarbiausia - rasti būdus, kaip su juo susidoroti, ir pasirūpinti savo, bei savo vaiko gerove. Pasistenkite įsisąmoninti, kad visi su nėštumu susiję nepatogumai yra laikini.
Planavimas: Iš anksto planuokite išėjimą motinystės atostogų. Padėkite sau ir darbdaviui pasiruošti tam laikotarpiui, kai paliksite darbovietę ir atsidėsite motinystei.
Pozityvumas: Streso mažinimui ypač padeda pozityvūs jausmai ir juokas. Tad kiekvieną dieną reikėtų skirti nors kelias minutes trunkantiems apmąstymams, kuo ši diena yra graži, dėl ko jaučiate dėkingumą ir panašiai.

Žarnyno mikrobiomo poveikis nėštumui

Norint turėti sveiką žarnyną, privalote juo rūpintis. Staiga sutrikusi virškinimo sistema dar niekam nebuvo maloni staigmena, o ypač, kai tai įvyksta pačiu blogiausiu metu. Ir net jei atrodo, kad žarnynas sveikas, labai greitai ši būklė gali pasikeisti. Tai itin įdomus procesas, kurį suprasti būtina, norint išlaikyti sveiką žarnyno aplinką. Mikrobiomas, paprastai tariant, yra mikroorganizmų visuma ar ekosistema, esanti kiekvieno mūsų žarnyne. Svarbu paminėti, kad kiekvieno žmogaus žarnyno mikrobiomas yra skirtingas, nes jis pradeda vystytis motinos nėštumo metu, toliau didėja žindymo etapu. Yra įrodyta, kad žarnyno mikrobiomas lemia bendrą mūsų žarnyno būklę ir savijautą, be to, gali daryti įtakos mūsų išvaizdai - nutukusio žmogaus mikrobiome gali vyrauti labai daug vienos rūšies, o sveiko žmogaus - daug įvairių rūšių bakterijų, todėl tai gali daryti įtakos virškinimo proceso sklandumui bei greičiui (kuo įvairesnės bakterijos - tuo geriau).

Žarnyną puoselėti reikia nuolat, o ne kartą per pusę metų tam skirti mėnesį ar savaitę laiko. Kaip ir minėta aukščiau, mišinuko ingredientai yra atrinkti sertifikuotos mitybos specialistės, grindžiantis jų įrodyta nauda žarnyno veiklai.

Žarnyno priežiūros patarimai

Reguliarus maitinimasis: Nuspręskite, kuriuo laiku valgysite pusryčius, pietus ir vakarienę - po kiek laiko organizmas susireguliuos ir pamiršite netikėtai užklumpantį, stiprų ir nevaldomą alkio jausmą.
Skaidulinio maisto vartojimas: Maistinių skaidulų vartojimas daro įtaką sklandžiai žarnyno veiklai bei tuštinimuisi.
Produktų sudėčių analizė: Iš anksto pasidomėkite arba parduotuvėje skirkite daugiau laiko produktų sudėčių analizei, prieš juos perkant.
Savaitės meniu planavimas: Gali pasirodyti sudėtinga planuoti visos savaitės meniu, bet užtenka pabandyti ir pamatysite, kad taip visai nėra.
Gaminimas namuose: Maisto užsisakinėjimas kavinėse/restoranuose ar į namus dažniausiai neduoda mūsų žarnynui didelės naudos, kadangi dažniausiai nėra aišku, iš kokių produktų gaminamas patiekalas ir kokia jų sudėtis.
Fizinis aktyvumas: Pasistenkite bent kelis kartus per savaitę sportuoti.
Mišinukai žarnynui: Natūrali ir minimalistinė mišinuko formulė palepins žarnyno ir virškinimo veiklą skaidulomis, liofilizuotomis daržovėmis, omega 3 rūgštimis ir prebiotikais.

Dietos ir mitybos įtaka nėštumui

Dažnai dietos yra siejamos su svorio mažinimu ir nors daugybė mūsų žadamais rezultatais žavisi, net neįsivaizduojame, kaip galime sau pakenkti ilgalaikėje perspektyvoje. Dažniausiai visgi pabandome magiškai ir drąstiškais būdais gauti tą norimą rezultatą per trumpą laiką, o po to visą gyvenimą kenčiame to pasekmes ir raginame to nedaryti kitiems. Vienas iš labiausiai kenkiančių produktų, apie kurį nuolat girdime per visus medijų kanalus - stebuklingoji detox arbata, magiškai išvalanti mūsų organizmus nuo toksinų. Šis “ypatingas” gėrimas per trumpą laiko tarpą “išvalo kūną iš vidaus”. Tai visiškas mitas.

Tarp gyvenimą ilginančių produktų labai svarbią vietą užima švieži vaisiai ir daržovės. Vaisiuose yra 90 procentų vandens, arbūzuose - dar daugiau. Tai sveikas (jei sveikai užaugintas), filtruotas, gyvas vanduo, kokio niekur nenusipirksi. Tokį gyvą vaisiuose esantį vandenį “moka” pasigaminti tik augalai. Šis vanduo prasiskverbia tiesiai į ląsteles ir suaktyvina jų veiklą ir kenksmingų medžiagų šalinimo procesą.

Tik pagalvokite, kad žmogus per savo gyvenimą suvalgo tiek maisto, kuris prilygsta maždaug 6 drambliams, o žarnynas juos turi suvirškinti. Todėl svarbu, kad maistas būtų kokybiškas, o virškinimo sistema sveika ir netrikdoma žalingais poveikiais. Venkite maisto produktų, kurie be laiko sendina ar net žudo ir rinkitės naudingus, gyvenimą ilginančius produktus.

Yra dviejų rūšių medžiagos: organinės ir neorganinės. Neorganinės medžiagos yra inertinės, o tai reiškia, kad jų negali pasisavinti gyvi audiniai. Žmogaus organizmas susideda iš 16 elementų, kurie kilę iš gyvų arba gyvenusių organizmų. Organinės medžiagos gyvybiškai būtinos mūsų gyvybei ir sveikatai palaikyti. Mes valgome obuolį ar kitą vaisių arba daržovę, nes ji yra organinė. Ji gyveno tam tikrą laiką, kol buvo nuskinta. Tas pat yra ir su gyvulinės kilmės maistu. Atsidūrę saloje, kur niekas neauga, mes neišgyventume. Net jei dirvožemyje po mūsų kojomis ir būtų tie 16 elementų, mūsų organizmas negalėtų jų pasisavinti - tik augalai gali pasisavinti šiuos elementus iš dirvos.

Gyvenant šiuolaikinės civilizacijos sąlygomis, reikia atsiminti, kad ruošiant ir valgant maisto produktus visiškai arba iš dalies suardomi gyvybiškai svarbūs gamtinės medžiagos elementai. Jeigu jūsų maistas negyvybingas, jeigu jame nėra svarbių mitybos elementų arba jie labai susilpninti kulinariškai apdorojant, jūs galite numirti iš bado esant pilnam skrandžiui. Deja, daugelis žmonių nuolat laikosi “dvasinio liesėjimo” dietos: skaito kupinus bauginamų pranešimų laikraščius, žiūri šokiruojančius filmus, valandų valandas nuobodžiauja prie televizoriaus.

Bet kokia efektyvi sveikatingumo programa turėtų prasidėti nuo to, kad būtų atsisakyta gyvenimą trumpinančių dalykų. Visų kenksmingų sveikatos faktorių įmanoma atsisakyti. Tai viena iš sveikatingumo diegimo formų, kuriai ateityje bus skiriama vis daugiau dėmesio ir kuri taps lemiama mūsų būsimoje sveikatos priežiūros sistemoje.

Fizinis aktyvumas nėštumo metu

Nėštumas tai fiziologinė sveikos moters būsena. Nėštumo metu fizinis aktyvumas dažniausiai mažėja, keičiasi medžiagų apykaita, endokrininės ir kitų fiziologinių sistemų veikla, bendras kūno masės centras, raumenų ir stuburo apkrova. Dubens dugno raumenų pratimai turi/gali būti atliekami kasdien, tikslu sumažinti šlapimo nelaikymo tikimybę. Nėštumas - tai laikotarpis moters gyvenime, kai užsimezgusios ir besivystančios gyvybės egzistavimą nuo pat pirmųjų dienų įtakoja daugelis įvairių veiksnių. Norint išsaugoti gerą būsimos mamos sveikatą prie nėštumo metu organizme vykstančių pokyčių gali padėti prisitaikyti fizinis aktyvumas.

Ar saugu sportuoti nėštumo metu?

Pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu dėl mankštos nėštumo metu. Daugumai nėščiųjų mankšta yra saugi ir sveika tiek būsimai mamai, tiek ir jos kūdikiui. Jei jūsų sveikata yra puiki ir nėštumas yra sklandus, mankšta nepadidins komplikacijų (pvz., persileidimo, neišnešioto kūdikio gimimo ir kt.) rizikos.

Kiek fizinio krūvio reikia nėštumo metu?

Sveikoms nėščiosioms kiekvieną savaitę reikia bent 2 ½ valandos vidutinio intensyvumo aerobinio aktyvumo. Aerobinė veikla skatina kvėpuoti greičiau ir giliau bei skatina širdį plakti greičiau. Vidutinio intensyvumo fizinis krūvis reiškia, kad esate pakankamai aktyvios, kad prakaituotumėte ir padidintumėte širdies ritmą. Intensyvesnis pasivaikščiojimas - vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos pavyzdys. Jei tokios fizinės veiklos metu jums sunku normaliai kalbėti, tai gali rodyti, kad fizinis krūvis jums yra per didelis.

Žinoma, 2 ½ valandos fizinės veiklos turėtų būti paskirstyta proporcingai per visą savaitę. Pavyzdžiui, daugumą dienų arba kasdien atlikite 30 minučių mankštą. Jei jums tiek laiko atrodo per daug, padalinkite 30 minučių į tris dalis po 10 min., kurias skirsite tam tikrai aktyviai veiklai.

Kokios fizinės veiklos yra saugios nėštumo metu?

Jei esate sveikos ir prieš pastodamos sportavote, paprastai saugu tęsti savo fizinę veiklą ir nėštumo metu. Tačiau norėdamos būti dėl to visiškai tikros, turėtumėte kreiptis į savo gydytoją. Pavyzdžiui, jei esate bėgikės, tenisininkės ar atliekate kitokius intensyvius pratimus, nėštumo pradžioje galite toliau tęsti savo treniruotes. Tačiau vėlesniame nėštumo etape dėl padidėjusio pilvo gali tekti keisti kai kurias fizines veiklas ar daryti dažnesnes pertraukas treniruočių metu.

Jei jūsų gydytojas sako, kad jums sportuoti nėštumo metu būtų į naudą, pasirinkite mėgstamą fizinę veiklą. Jei prieš nėštumą nesportavote, dabar puikus metas pradėti. Pasikalbėkite su gydytoju apie jums saugią fizinę veiklą. Pradėkite iš lėto ir po truputį stiprinkite savo fizinę būklę. Pavyzdžiui, pradėkite nuo 5 minučių fizinio aktyvumo per dieną ir toliau kasdien didinkite fizinį krūvį, kol pasieksite 30 minučių.

Keletas saugių fizinės veiklos pavyzdžių besilaukiančioms:

Pasivaikščiojimas. Pasivaikščiojimas spartesniu žingsniu - tai puiki treniruotė, kuri neapkrauna sąnarių ir raumenų. Jei esate naujokė sporto srityje, jums tai gali būti tobula fizinė veikla.
Plaukiojimas ir vandens treniruotės. Vanduo palaiko augančio kūdikio svorį, o judesiai vandenyje padeda palaikyti širdies ritmą. Be to, tokių treniruočių metu neapkraunami sąnariai ir raumenys. Jei užsiimdamos kita veikla jaučiate nedidelį nugaros skausmą, išbandykite plaukimą.
Važiavimas stacionariu dviračiu. Tai saugiau nei važinėti įprastu dviračiu nėštumo metu. Tokiu atveju sumažinsite nukritimo riziką.
Jogos ir Pilateso užsiėmimai. Jei pasirinksite tokias treniruotes, jūsų instruktorius gali padėti jums parinkti tinkamas ir saugias padėtis, kadangi tokiais atvejais reikia vengti gulėjimo ant pilvo ir panašių vaisiui pakenkti galinčių fizinių pratimų. Kai kurie jogos ir Pilateso užsiėmimai būna organizuojami tik nėščiosioms, todėl tai gali būti tinkamas pasirinkimas.
Žemo intensyvumo aerobiniai užsiėmimai. Tokių treniruočių pavyzdžiai yra vaikščiojimas, važiavimas stacionariu dviračiu ir elipsinio treniruoklio naudojimas. Žemo intensyvumo aerobinės treniruotės pernelyg neapkrauna jūsų kūno.

Tam, kad užtikrintumėte pakankamą fizinio aktyvumo lygį jums tikrai nebūtina įsigyti sporto klubo abonemento ar turėti daug specialios sportui skirtos įrangos. Galite vaikštinėti gryname ore ar namuose atlikti besilaukiančioms skirtas mankštas, stebėdamos vaizdo įrašus.

6 sveiki įpročiai, padėsiantys išlaikyti formą nėštumo metu | sveiki valgiai ir treniruočių rutina

Kaip mąstome - taip gyvename

Motina gamta neleidžia nebaudžiamam tyčiotis iš savo organizmo. Kiekvieną kartą, kai suduodate smūgį savo kūnui negyvu maistu, jūs mokate aukštą kainą. Žinoma, jūs galite išgerti kokio nors dopingo, kad užsimirštumėt, bet nereikia būti naiviu ir galvoti, kad prarijus ką nors netinkamo, o paskui išgėrus vaistų, viskas praeis. Jūs brangiai mokėsite kiekvieną kartą, kai paversite savo skrandį pamazgų duobe. Kiekviena nauja intoksikacija - tai dar vienas žingsnis trumpinant gyvenimą.

Jaunystėje turime 90 procentų riebalus deginančių enzimų ir 10 procentų cukrų deginančių enzimų. Kai jums septyniolika, jūs dar galite prisikimšti skrandį ir eiti miegoti… Vėliau, bėgant metams, judėjimo trūkumas keičia situaciją. Vyresniame amžiuje turime 90 procentų cukrų deginančių enzimų ir 10 procentų riebalus deginančių enzimų. Jaučiame alkį, nes tiems 90 procentų cukrų deginančių enzimų reikia cukraus. Ir nors kemšame saldumynus, sotumas jaučiamas vos pusvalandį, nes insulinas sumažina cukraus kiekį ir vėl pajuntame alkį. O riebalai lieka kaip buvę.

Kiekvienas šiuolaikinis žmogus žino, ką turėtų daryti, kad būtų sveikas. Ir.. dažnas beveik kasdien elgiasi priešingai. Tuo tarpu sveikatos labui svarbiausia - liautis ją ardyti, tai pagrindinė sveikatos sąlyga. Sveikatos ardymą gyvenimo mokytojas K. Tapperveinas vadina gyvenimo švaistymu. Jis teigia, kad kiekvienas galime susikurti savo kūną, sveikatą ir gyvenimą tokius, kokių norime - tačiau pirmiausiai turime suprasti, kas mums yra naudinga, o kas kenkia. Jei darome tai, kas mums kenkia, tai prilygsta lėtam, bet patikimam savęs žudymui. Pirmieji šiame sąraše - žalingi įpročiai, kurie, kaip bando juokauti autorius, su kiekviena diena vis labiau mus priartina prie susitikimo su Kūrėju. Tabakas ir alkoholis - lėtai veikiantys nuodai, kurių vartojimo pasekmes daugelis mūsų linkę sumenkinti. Antrasis sveikatos kenkėjų sąraše - besaikis kaloringo maisto vartojimas. Toliau, suprantama, gyvenimo būdas: tiek nejudri gyvensena, tiek karštligiškas įprotis skubėti ir blaškytis. Kenkia sveikatai ir mąstymo būdas - jei mąstome negatyviai, esame pikti ir dažnai patiriame stresą. Prie negatyvaus mąstymo formavimo priskiriami ir neigiamų dalykų klausymas, žiūrėjimas ir skaitymas.