Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Gairėse parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.
Tarp šių principų yra vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės, žaismės, sociokultūrinio kryptingumo, integralumo, įtraukties, kontekstualumo, vaiko ir mokytojo bendro veikimo, lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, bei reflektyvaus ugdymo(si) principai. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas. Taip pat svarbus šeimos ir mokyklos partnerystės principas: mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymo(si) sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.).
Vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas
Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymo(si) aplinkos ir ugdymo(si) situacijos, susikuriančios čia ir dabar.
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Įvairių kontekstų pavyzdžiai
Žaismės kontekstas
Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
Judraus patirtinio ugdymo(si) kontekstas
Judraus patirtinio ugdymo(si) konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymo(si) situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymo(si) sričių veiklose.
Kultūrinių dialogų kontekstas
Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
Kalbų įvairovės kontekstas
Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis
Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informacinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
Kūrybinių dialogų kontekstas
Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduote, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.
Inovatyvios naujovės mokytojo darbe
Šiuolaikinėje visuomenėje mokytojo vaidmuo smarkiai pasikeitė, palyginti su tradicine mokymo samprata. Kūrybiškas mokytojas apibūdinamas kaip nuolatinių geresnių edukacinių sprendimų ieškotojas, padedantis atrasti naujas mokymosi galimybes taikant inovacijas, išnaudojant visas aplinkas - vaikas ugdomas realiame ir virtualiame pasaulyje, įstaigoje ir už jos ribų.
Vadovaujantis naujausiuose ikimokyklinį ugdymą reglamentuojančiuose dokumentuose nurodytais reikalavimais, mokytojai didesnį dėmesį turėtų skirti ne tik realių, bet ir virtualių kontekstų kūrimui. Žodis „virtualus“ paprastai apibūdina tariamą reiškinį, kuriuo nors būdu imituojantį tikrovę (pvz., kompiuterio ekrane). Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų apraše (2016) minimaliai buvo užsimenama apie vaikų ugdymą virtualiose aplinkose. Tuo tarpu vadovaujantis Ikimokyklinio ugdymo programos gairėse (2023) nurodytais reikalavimais, mokytojai didesnį dėmesį skiria ne tik realių, bet ir virtualių kontekstų kūrimui.
Kyla klausimų, kuo svarbus ir kaip reiškiasi mokytojų kūrybiškumas, organizuojant ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtas veiklas virtualiose aplinkose? Kuo pasižymi mokytojų kūrybiškumas ugdymo turinio plėtotės kontekste? Kaip pasireiškia ikimokyklinio ugdymo mokytojų kūrybiškumas, taikant virtualias aplinkas, suvokiant jų privalumus ir įveikiant iššūkius, kylančius ugdymo procese? Tyrimo metu nustatyta, jog kūrybiško mokytojo iniciatyvumas reiškiasi virtualias aplinkas panaudojant kaip vaikus motyvuojantį veiklai, tiriamojo pobūdžio veiklai ir kiekvieno vaiko poreikius atliepiantį veiksnį. Siekiant įveikti ribotų techninių išteklių, techninių kliūčių ir pačios veiklos organizavimo iššūkius, mokytojų kūrybiškumas reiškiasi intelektiniu smalsumu, iniciatyvumu bei netradicinių problemos sprendimo būdų paieška.
Pavyzdžiai iš praktikos
Mokytojai baigė 44 akad. val. mokymų programą „Medijų informacinio raštingumo ugdymas“. Vilniaus miesto savivaldybė finansavo net 13 gamtos mokslų laboratorijų įrengimą sostinės ugdymo įstaigose 2024-25 m. m. Ilgalaikėje kvalifikacijos tobulinimo programoje „Mokykla kaip laboratorija: tiriamosios ir integruotos veiklos modeliai“ startavo 21 su 5-8 kl. mokytojas. Buvo finansuojamas laboratorinių darbų pagal 2025 m. atnaujintą Chemijos dalyko programą parengimas 8 ir 10 klasių mokiniams. Laboratoriniai darbai pasiekiami tik pateikus užklausą „EDU Vilnius“.
FabLab (angl. Fabrication/Fabulous Laboratory) dirbtuvės yra šiuolaikiška įranga aprūpinta inovacijų bei išradimų kūrimo platforma, skirta konstruoti, modeliuoti, projektuoti, gaminti įvairius gaminius, modelius, maketus ar prototipus, o tai pat skatinti kūrybiškumą, verslumą, domėjimąsi technika bei technologijomis. Ugdymo procese FabLab dirbtuvių privalumas - mokymas(is) autentiškoje, įveiklinančioje aplinkoje, kurioje mokiniai, iškeltiems iššūkiams ieškodami kūrybinių sprendimų, nueina vaizduotės, dizaino, prototipavimo, refleksijos ir bendradarbiavimo kelią. Vilniaus miesto savivaldybė finansavo dar 2 FabLab dirbtuvių įrengimą sostinės ugdymo įstaigose 2024-25 m. Buvo atlikta apklausa apie FabLab dirbtuvių situaciją Vilniaus m. sav. mokyklose, kurioje 60 % mokyklų nurodė turinčios visas galimybes naudotis FabLab įranga pamokų metu, o 58 % - po pamokų.
Matematikos gebėjimai - viena opiausių problemų šiandien. Eduten - tai kompiuterizuota matematikos mokymo(si) platforma, moksliškai pagrįsta šiuolaikinės matematikos didaktikos ir pedagogikos tyrimais. Ji pasižymi labai gera mokymosi duomenų analitika, pritaikyta mokinio, klasės ir mokyklos lygmenų pažangos ir pasiekimų stebėsenai. 2025-26 m. m. 78 Vilniaus miesto mokykloms bus suteikta 32 tūkst. licencijų 1-8 klasei, o 2 gimnazijoms - 940 licencijų 9-10 klasių mokiniams. Pirmą kartą organizuota tarptautinė konferencija „Efektyvus mokymas ir mokymasis su Eduten", subūrusi Vilniaus mokyklų matematikos mokytojus, mokyklų vadovus ir švietimo ekspertus iš Suomijos.
Žema mokinių motyvacija yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių prastus pasiekimus. Technologijas galima integruoti į labai skirtingas pamokas, taip ne tik atveriant naujas mokymosi galimybes, bet ir pasitelkiant mokiniams įtraukesnes formas. 2024-25 m. m. Minecraft education edition mokomąją medžiagą 3-4 klasėse naudojo 19 mokytojų ir daugiau nei 450 mokinių. 2025-26 m. m. Keturių IT kalbų projektas kviečia moksleivius kūrybiškai spręsti šiandienos iššūkius naudojant informacines technologijas.
Su tokia gausa informacinių šaltinių - nuo žinių portalų iki socialinių medijų ar Youtube video - privalome išmokti atpažinti patikimus šaltinius, patikrinti informaciją ir suprasti, kaip šiame sraute gyventi. Jei norime išmokyti medijų ir informacinio raštingumo mokinius, pirmiausia reikiamas žinias turime suteikti mokytojams. Todėl parengtos ir įgyvendinamos ilgalaikės kvalifikacijos tobulinimo programos medijų informacinio raštingumo ugdymo klausimais. Mokymų metu pristatomos ir aptariamos tvirtą medijų ir informacinio raštingumo pagrindą suteikiančios temos: įvadas į medijų ir informacinį raštingumą, naujienų analizė (klaidinančios informacijos atpažinimas), faktai versus nuomonės, skirtingos informacijos rūšys, vizualinės medijos, mąstymo šališkumai, duomenų raštingumas, propaganda, demokratija ir socialinis teisingumas, sąmokslo teorijos. 44 akad. val. mokymų programą „Medijų informacinio raštingumo ugdymas. 1 lygis-pradedantiesiems“ baigė 26 mokytojai, kuriems suteikti medijų informacinio raštingumo pagrindai.
Naratyvinis žaidimas ir mokymasis (NEPL) - tai vaizduote paremtas vaikų grupės vaidmenų žaidimas, kurio metu vaikai kuria bendrą siužetą. Bendradarbiaudami su Lietuvos Martyno Mažvydo biblioteka rūpinamės skaitymo kampelių įrengimu sostinės ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Su ekspertų pagalba paruoštas skaitymo metodikos leidinys „Skaityti = žaisti“. 2025 m. skaitymo kampelius įsirengė arba pradėjo įsirengti net 23 ikimokyklinio ugdymo įstaigos.
Įvairiuose sektoriuose vis labiau naudojamasi dirbtinio intelekto (DI) įrankiais bei jų teikiamomis galimybėmis, ne išimtis ir švietimas. DI galimybes greitai įžvelgia mokiniai, todėl mokytojams itin svarbu turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų žengti koja kojon su mokiniais bei praturtinti savo ugdymo procesą šiuolaikinėmis technologijomis. Šia programa siekiame mokytojams suteikti reikiamų žinių, praktinių įgūdžių, kaip tinkamai ir efektyviai panaudoti esamus DI įrankius savo kasdienėje veikloje - rengiantis pamokoms ir pamokų metu. Visa tai tam - kad pamokos būtų kokybiškos, o mokytojas taupytų savo laiką ten, kur tai galima padaryti.
2025 metais pradedama įgyvendinti ilgalaikė kvalifikacijos tobulinimo programa Vilniaus mokytojams. Programos metu bus nagrinėjamos šios temos: įvadas į DI technologiją, kaip susikalbėti su DI pokalbių robotu pasitelkiant užklausų inžineriją, kaip DI įrankiai gali palengvinti pasiruošimą pamokoms - nuo turinio kūrimo iki užduočių generavimo su įvairiais DI įrankiais, tokiais kaip ChatGPT, MagicSchool, Gamma App ir kt. Pradėta nauja kvalifikacijos tobulinimo programa „Dirbtinio intelekto ir skaitmeninių įrankių praktika mokytojams“, kurią sudaro 40 akad. val. Šia programa siekiama mokytojams suteikti reikiamų žinių, praktinių įgūdžių, kaip tinkamai ir efektyviai panaudoti esamus DI įrankius savo kasdienėje veikloje - rengiantis pamokoms ir pamokų metu. Esant milžiniškam mokyklų bendruomenių poreikiui tobulinti gebėjimus naudoti DI, Vilniaus miesto savivaldybė bendradarbiaudama su „EDU Vilnius“ startavo su pilotinio finansavimo iniciatyva mokykloms. Vilniaus miesto savivaldybė 4 pilotinėms gimnazijoms - Žirmūnų, Abraomo Kulviečio, Tuskulėnų ir Antakalnio - padengia ...
tags: #inovatyvios #naujoves #ikimokykliniame #ugdyme
