Imuninė sistema yra tarsi apsauginis barjeras, kuris saugo organizmą nuo įvairių ligų, uždegimų bei infekcijų. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių nusilpęs imunitetas apsauginę funkciją atlieka ne taip efektyviai. Dėl šios priežasties žmogus susiduria su prastesne savijauta bei didesne sveikatos sutrikimų rizika. Nusilpusi imuninė sistema yra vienas pagrindinių veiksnių, dėl kurio išsivysto įvairiausio pobūdžio ligos. Todėl kiekvienas žmogus turėtų puoselėti ir nuolat stiprinti savo imuninę sistemą, nes stiprus imunitetas yra raktas į puikią savijautą ir nepriekaištingą sveikatos būklę.

Imunitetas: kas tai?

Imuninė sistema yra baltųjų kraujo kūnelių, baltymų, antikūnų ir kitų, glaudžiai tarpusavyje susijusių komponentų tinklas. Visos šios dalys sąveikauja kartu ir tokiu būdu apsaugo organizmą nuo mikrobų bei kitų, sveikatai neigiamą įtaką galinčių padaryti, pavojų. Puikiai funkcionuojanti imuninė sistema užkerta kelią įvairioms ligoms. Taip pat ji padeda kūnui greičiau atsistatyti po patirtų traumų. Stiprų imunitetą turintis žmogus efektyviau atsispiria įvairiems virusams bei infekcijoms. Susirgimo atveju, dėl stiprios imuninės sistemos žmogus įprastai susiduria su lengvesniais simptomais, taip pat jis greičiau išgyja. Paprastai tariant, stiprus imunitetas padeda užtikrinti maksimalų organizmo atsparumą. Analogiškai, silpna imuninė sistema įprastai skatina dažnesnius susirgimus, prastesnės savijautos atsiradimą.

Imuniteto nusilpimo priežastys

Dažniausiai imuniteto nusilpimą paskatina netinkami mitybos įpročiai, išbalansuotas gyvenimo ritmas arba psichologiniai veiksniai. Kartais, silpną imuninę sistemą lemia ir genetika. Taip pat imuninės sistemos nusilpimą gali paskatinti antibiotikų ar kitų medikamentų vartojimas. Taigi tikrai negalima įvardinti vienos priežasties, dėl kurios susiduriama su susilpnėjusios imuninės sistemos problema. Kelios iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių:

• Miego stoka. Miego metu, kūnas išskiria tam tikros rūšies baltymus, kurie stiprina imuninę sistemą. Dėl nuolatinio miego stygiaus, imuninė sistema negauna reikiamo baltymų kiekio, todėl organizmas netenka dalies antikūnų, kurie kovoja su mikrobais ir infekcijomis. Tad nuolatinė miego stoka tikrai gali paskatinti imuniteto nusilpimą.
• Stresas ir nerimas. Nerimastingos mintys akimirksniu sumažina organizmo imuninį atsaką. Nuolat patiriamas stresas imuninei sistemai daro dar didesnę žalą. Stresas mažina limfocitų kiekį ir trukdo imunitetui kovoti su bakterijomis. Todėl nuolatinį stresą bei nerimą patiriantys žmonės dažniau serga gripu, įvairiomis peršalimo ligomis.
• Vitaminų stoka. Įvairūs vitaminai ir mineralai organizmui teikia įvairiapusę naudą. Jeigu organizmas susiduria su jam svarbių vitaminų stygiumi, jis pradeda silpti. Todėl tam tikrų vitaminų deficitas tikrai gali paskatinti imuninės sistemos nusilpimą. Dažniausiai imuninė sistema pradeda silpti tuomet, kai organizmui trūksta vitamino C, D, geležies bei cinko.
• Vaisiais ir daržovėmis nepraturtinta mityba. Vaisiai ir daržovės yra itin vertingas maistas, kuris prisideda prie spartesnės baltųjų kraujo kūnelių gamybos. O baltieji kraujo kūneliai yra būtinybė kovoje su bakterijomis ir infekcijomis. Taigi, vaisiais ir daržovėmis nepraturtinta mityba ilgainiui tikrai gali tapti nusilpusio imuniteto priežastimi.
• Rūkymas. Iš tabako gaminių gaunamas nikotinas silpnina organizmo gebėjimą kovoti su mikrobais. Imuninei sistemai žalą daro ne tik cigaretės, bet ir visi kiti tabako gaminiai, tokie kaip elektroninės cigaretės, kramtomasis tabakas, e-skysčiai ir pan. Tabako gaminių sudėtyje yra cheminių medžiagų, slopinančių imuninės sistemos atsaką. Todėl tiek kasdienis, tiek nereguliarus tabako gaminių vartojimas gali paskatinti imuninės sistemos nusilpimą.
• Per mažas fizinis aktyvumas. Kasdienis fizinis aktyvumas padeda organizmui kovoti su virusų ir bakterijų sukeliamomis ligomis. Fiziniai pratimai užtikrina geresnę kraujo cirkuliaciją. Tai reiškia, jog su mikrobais kovojančios medžiagos greičiau patenka ten, kur joms reikia. Todėl fizinio aktyvumo stygius taip pat gali būti viena iš imuninės sistemos nusilpimo priežasčių.

Nusilpęs imunitetas: simptomai

Pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie imuninės sistemos nusilpimą:

• Pasikartojančios infekcijos. Su infekcijomis gali susidurti ir stiprų imunitetą turintis žmogus. Visgi, jeigu ausų, kvėpavimo takų ar kito tipo infekcijos kartojasi dažniau nei 3 - 4 kartus per metus, tai gali būti pavojaus signalas, įspėjantis apie imuninės sistemos nusilpimą.
• Dažnai kamuojantys peršalimai. Nuo peršalimo ligų, ypač šaltuoju metų sezonu, tikrai nėra apsaugos nei vienas. Jeigu žmogaus imuninė sistema yra pakankamai stipri, įprastai jis atsigauna maždaug per 1 - 2 savaites. Stiprus imunitetas užtikrina ir silpnesnius, mažiau diskomforto keliančius simptomus, todėl žmogus išvengia antibiotikų vartojimo. Jeigu peršalimo ligos kartojasi labai dažnai arba jei simptomams įveikti reikia daugiau laiko, tai reiškia, kad imuninė sistema su virusu kovoja ne taip efektyviai, kaip turėtų. Todėl pasikartojančias ar sunkiai suvaldomas peršalimo ligas taip pat galima laikyti susilpnėjusio imuniteto požymiu.
• Itin lėtai gyjančios žaizdos. Jeigu imuninė sistema yra stipri, nedideli odos įpjovimai ar kito pobūdžio pažeidimai sugyja pakankamai greitai. Puikiai funkcionuojanti imuninė sistema skatina greitesnę odos regeneraciją, todėl žaizda gyja greičiau. Jeigu nedideli odos pažeidimai gyja labai ilgai, tai gali būti nusilpusios imuninės sistemos požymis.
• Dažnai pasireiškianti lūpų pūslelinė. Aplink lūpas besiformuojančios mažos pūslelės yra pakankamai dažnas reiškinys, kurį sukelia vadinamasis herpes virusas. Dažniausiai su šiuo virusu susiduriama dar vaikystėje, o odoje jis išlieka visą gyvenimą. Įprastai, lūpų pūslelinė praeina savaime, per 7 - 10 dienų, taip pat ji nesukelia papildomų simptomų. Jeigu pasireiškus lūpų pūslelinei atsiranda ir kiti sveikatos sutrikimai, tokie kaip peršalimo ligos ar aukšta temperatūra, tai gali įspėti apie imuninės sistemos susilpnėjimą.
• Nuolatinis nuovargio jausmas. Nuolatinis nuovargio jausmas, net ir gerai išsimiegojus, atsiranda tada, kai kūnas pradeda taupyti energiją, kurios reikia imuninės sistemos palaikymui. Todėl nuolatinis išsekimo ir nuovargio jausmas taip pat yra nusilpusios imuninės sistemos simptomas.

Kokie vitaminai imunitetui teikia didžiausią naudą?

Organizmo praturtinimas įvairių vitaminų kompleksu - bene efektyviausias imuninės sistemos stiprinimo būdas. Imunito stiprinimo tikslams puikiai pasitarnauja C, D, A bei E grupės vitaminai. Teigiamą poveikį užtikrina ir tam tikri mikroelementai, tokie kaip cinkas ar selenas. Visgi, teigiamą įtaką imuninei sistemai suteikia tik reguliarus ir ilgalaikis vitaminų vartojimas. Daugelis žmonių šiais laikais susiduria su labai įtemptu ir greitu gyvenimo ritmu, todėl dažniausiai savo organizmą vitaminų atsargomis jie praturtina ne taip dažnai, kaip turėtų.

Profilaktiniai vizitai pas gydytoją - patikimas būdas imunitetui stiprinti

Imunitetą stiprinti reikia ištisus metus. Visgi, atšalus orams, susiduriama su žymiai didesne virusų, peršalimo ligų ir kitų sveikatos sutrikimų atsiradimo rizika. Šaltajam sezonui būdingoms ligoms reikia ruoštis iš anksto. Todėl savo imuninės sistemos gerove besirūpinantiems žmonėms reikėtų nepamiršti reguliarių vizitų pas sveikatos priežiūros specialistus. Profilaktiniai vizitai pas gydytoją užtikrina nenutraukiamą imuninės sistemos stiprinimo procesą ir sumažina riziką susirgti sezoninėmis ligomis.

Kaip stiprinti imunitetą savarankiškai?

Imuniteto stiprinimo tikslams tikrai pasitarnauja įvairių vitaminų vartojimas bei reguliarūs vizitai pas sveikatos priežiūros specialistus. Imunitetą galima stiprinti ir visiškai natūraliais, beveik jokių pastangų nereikalaujančiais metodais. Jeigu norite sustiprinti savo imuninę sistemą, rekomenduojame įsidėmėti šias taisykles:

• Sveika ir subalansuota mityba. Vaisiai, daržovės, liesi baltymų šaltiniai ir nesmulkinti grūdai - daug vitaminų bei kitų naudingų medžiagų turintis valgis, kuris tikrai pasitarnauja stipresnės imuninės sistemos labui.
• Optimalaus kūno svorio palaikymas. Nutukimas gali neigiamai paveikti imuninės sistemos funkcionalumą. Todėl visada reikėtų palaikyti optimalų kūno svorį, kitaip tariant, nereikėtų viršyti rekomenduojamo KMI indekso.
• Tinkamas miego režimas. Per mažas miego valandų kiekis užkerta kelią tinkamam imuninės sistemos funkcionavimui. Todėl miegui reikėtų skirti bent 8 valandas per parą.
• Tabako gaminių ribojimas. Tabako gaminių vartojimas daro neigiamą įtaką tiek imuninei sistemai, tiek visam organizmui. Todėl šio įpročio reikėtų atsisakyti.
• Įtampos ir streso mažinimas. Stresas, nerimas ir įtampa - didelį pavojų imuninei sistemai keliantys priešai. Todėl tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime reikėtų mažinti patiriamo streso lygį.

Natūralūs metodai imunitetui stiprinti:

• Grūdinimasis: apsiliejimas vis vėsesniu vandeniu, kontrastinis dušas, apsitrynimai drėgnu rankšluosčiu sustiprins organizmą ir padarys jį atsparesnį infekcijoms.
• Namų sąlygomis paruoštas mišinys: citrina ir imbieras, nulupus ir sumalus, sumaišomi su medumi. Suaugusiems rekomenduojama 1 valgomasis šaukštas, vaikams - 1 arbatinis šaukštelis. Šis mišinys išbandytas ir naudojamas jau 4 metus.
• Naminių sulčių vartojimas: vaikams girdomos naminės sultys, pavyzdžiui, obuolių ar juodųjų serbentų.
• Reguliarus kambarių vedinimas.
• Fizinis aktyvumas: plaukiojimas, vaikščiojimas gryname ore.

Imuninės sistemos stiprinimas nėštumo metu

Nėštumas - vienas iš svarbiausių etapų moters gyvenime, jam reikia pasiruošti. Įrodyta, kad per nėštumą moters imunitetas kiek nusilpsta. Persitvarko praktiškai visos moters sistemos ir organai, šiuo laikotarpiu nevalia sirgti, nors nėštumo metu labai lengva pasigauti infekciją. Ką gi daryti? Žinoma, būtų geriau sustiprinti imunitetą iki nėštumo, apsilankyti pas odontologą, atsikratyti žalingų įpročių, įprasti tinkamai, visavertiškai maitintis.

Nėštumo metu moters mityba gali būti išskirta kaip vienas svarbiausių aspektų, nes šiuo periodu maistingąsias medžiagas įsisavina ne tik mama, bet ir įsčiose augantis kūdikis. Svarbiausia, kad maistas būtų įvairus, ne monotoniškas ir sveikas. Nėštumo metu moteriai reikia tik apie 300 kalorijų daugiau nei įprastai, todėl nederėtų persivalgyti ar stengtis valgyti už du. Stenkitės vartoti daugiau daržovių, saulėgrąžų, sezamų sėklų. Ypač naudinga yra žuvis, kurioje gausu omega 3 rūgščių. Vartokite daugiau pieno produktų, kiaušinių. Būtinos organizmui geležies, kuri mažina mažakraujystės riziką, galima pasisavinti iš gyvulinės kilmės produktų.

Taip pat imunitetą galite sustiprinti įvairiais maisto papildais. Galima išskirti ekologišką greipfrutų sėklų ekstraktą „Citroplus“, kuriame esantys bioflavonoidai ir vitaminas C yra stiprūs antioksidantai. Jie pasižymi imunitetą stiprinančiomis savybėmis, dalyvauja įvairių svarbių medžiagų sintezėje organizme (hormonų, karnitino). Taip pat patariama išgerti apie 2 litrus skysčių, kurie padės mažinti kraujospūdį, sumažins vidurių užkietėjimą.

Visgi ne visi produktai yra tinkami būsimoms mamytėms. Atidžiai derėtų rinktis šviežius sūrius, varškę, nepasterizuotą pieną. Ypač atidžiai reikia rinktis jūros gėrybes. Termiškai neapdorotose jūrų gėrybėse, tokiose kaip sušiai ar austrės, gali pasitaikyti bakterijų, kurios gali pakenkti. Žinoma, nėštumo metu būtina visiškai atsisakyti alkoholio.

Nėštumo metu imuninė sistema natūraliai susilpnėja, tad kaip pasirūpinti savimi ir savo kūdikiu žiemos metu? Laimei, yra daugybė natūralių būdų, kaip stiprinti savo organizmą.

Imuniteto stiprinimas nėštumo metu: natūralūs ir veiksmingi būdai

• Mityba - pagrindinis sveikatos šaltinis: Subalansuota mityba yra stiprios imuninės sistemos pagrindas. Citrusiniai vaisiai (apelsinai, greipfrutai, citrinos) - puikus vitamino C šaltinis. Tamsiai žalios daržovės (brokoliai, špinatai) - suteikia geležies ir antioksidantų. Riešutai ir sėklos - gerieji riebalai ir cinkas stiprina imunitetą. Pieno produktai su probiotikais - gerina žarnyno florą ir stiprina natūralų organizmo atsparumą. Omega-3 riebalų rūgštys (riebioji žuvis, linų sėmenys) palaiko sveiką imuninės sistemos veiklą.
• Vitaminai ir mineralai - papildoma apsauga: Vitaminas C - padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Vitaminas D - itin svarbus žiemos metu, kai trūksta saulės. Cinkas ir magnis - palaiko stiprią imuninę sistemą ir padeda kovoti su stresu. Geležis - nėštumo metu jos poreikis didėja. Folio rūgštis - būtina vaisiaus vystymuisi.
• Pakankamas skysčių kiekis: Net ir žiemą organizmui reikia pakankamai vandens. Jis padeda valyti organizmą, palaiko gleivinių drėgmę, o tai svarbu apsisaugant nuo virusų.
• Poilsis ir emocinė gerovė: Geras miegas - bent 7-9 valandos per naktį stiprina organizmo atsparumą. Atsipalaidavimo metodai - joga, meditacija, kvėpavimo pratimai padeda sumažinti stresą. Malonios smulkmenos - klausykite mylimos muzikos, skaitykite knygas, leiskite laiką su mylimaisiais.
• Judėjimas - stiprus imuniteto draugas: Pasivaikščiojimai gryname ore - stiprina organizmą ir gerina nuotaiką. Lengvas sportas - joga, plaukimas ar nėštumo mankšta padės išlaikyti energiją.
• Natūralūs pagalbininkai: Medus ir imbieras - puikiai tinka peršalus ar prevencijai. Šilta arbata su citrina - ne tik skanu, bet ir naudinga. Česnakas - natūralus antibiotikas.

Ko vengti nėštumo metu?

• Perdirbtas maistas ir per didelis cukraus kiekis - silpnina imunitetą.
• Didelis kavos kiekis - gali dehidratuoti organizmą.
• Nepasterizuoti produktai (kai kurie sūriai, žalias pienas) - gali turėti pavojingų bakterijų.
• Neapdorotos jūros gėrybės - gali kelti infekcijų riziką.

Imuninės sistemos veikimo subtilybės

Profesorė, imunologė dr. Aurelija Žvirblienė nesižavi imuniteto stiprinimo vajumi ir pabrėžia, kad svarbu kalbėti ne apie stiprią, tačiau adekvačiai veikiančią imuninę sistemą. Pasak jos, imuninė sistema turi išlaikyti pusiausvyrą tarp imuninio atsako ir imuninės tolerancijos. Imuninė sistema nėra atskiras organas ar kūno dalis. Nusilpęs jis rodo bendrą organizmo būklę. „Imuniteto stiprinimas“ - tai nėra tikslus, pernelyg platus apibrėžimas, supaprastinantis sudėtingą ir svarbią mūsų organizmo dalį.

Žmogaus imunitetas turi tiksliai atskirti kenksmingus mikroorganizmus nuo nekenksmingų. Mūsų imuninė sistema privalo nereaguoti į daugelį mikroorganizmų, tačiau atpažinti ir sunaikinti, pavyzdžiui, ligos sukėlėją, vėžinės ląstelės ar kt. „Imuninė sistema turėtų veikti adekvačiai ir atlikti savo funkciją“, - sako imunologė.

Ne tik nusilpęs imunitetas, tačiau ir per stiprus imuninis atsakas gali būti ligos priežastis. Dėl autoimuninių ligų ir alergijų imuninės sistemos atsakas gali būti per smarkus, todėl dėl sutrikusios imuninės tolerancijos gali prasidėti įvairios rimtos uždegiminės ligos. Neadekvati imuninė sistema, vaizdžiai sakant, veikia klaidinga linkme. Tokiu atveju imunitetas gali būti netgi sąmoningai slopinamas.

Nėščiųjų imunitetas taip pat veikia kitaip. Svarbi užduotis nėščiosios imuninei sistemai - neatmesti (genetiškai svetimo) vaisiaus. Tam tikrais nėštumo laikotarpiais imuninė sistema yra prislopinta. „Kartais moterys, kurios serga įvairiomis autoimuninėmis ligomis, nėštumo metu geriau jaučiasi, nes imuninės sistemos prislopinimas sulėtina autoimuninės ligos eigą. Po gimdymo autoimuninė liga sugrįžta. Nėštumas nėra gydymo būdas“, - pasakoja pašnekovė.

Genetinis paveldimumas ir amžius

„Kai kuriais atvejais galime tiesiog susitaikyti ir nežiūrėti į kaimyną: štai kaimynas prasirgo lengvai, todėl ir aš prasirgsiu lengvai. Nebūtinai. Turime susitaikyti, kad kiekvieno imuninė sistema yra šiek tiek skirtinga. Tai lemia, ir kokia infekcija susirgsime“, - pasakoja VU GMC mokslininkė, teigianti, kad imuniteto veikimą reikšminga dalimi lemia žmogaus amžius, hormonai, genetinis paveldimumas, t.y. veiksniai, kurių negalime suvaldyti.

Vyresnio amžiaus žmonių imuninė sistema linkusi veikti kiek prasčiau. Su amžiumi imuniteto funkcija atsakyti į kenksmingus organizmus pamažu silpsta. Prof. dr. A.Žvirblienė pastebi, kad būtent COVID-19 pandemija parodė, kad dėl nusilpusios imuninės sistemos vyresnio amžiaus žmonės yra mažiau atsparūs infekcinėms ligoms.

Ne stiprinti, o nealinti

Visavertė mityba - vienas svarbiausių sklandžiai veikiančios imuninės sistemos veiksnių. Svarbu pasirūpinti pakankamu baltymų, mineralų, vitaminų kiekiu mūsų organizme. Juk mūsų mityba yra susijusi su žarnyno mikrobiota, o pastaroji su imuninės sistemos veikimu. Reikalingų maistinių medžiagų trūkumas gali būti nusilpusio organizmo ir kartu imuniteto priežastimi.

Optimalus fizinis krūvis - dar viena priemonė padėti imuninei sistemai veikti optimaliai. Svarbu užtikrinti adekvatų fizinį krūvį, nes neadekvatus sporto režimas gali alinti organizmą. Puikus būdas pagerinti kraujotaką, ląstelių cirkuliaciją, limfos pratekėjimą - šaltas dušas. Grūdinimasis, pasak pašnekovės, tikrai geras pasirinkimas, jeigu norime būti sveikesni.

Mūsų organizmą alina ilgalaikis stresas. Pasak profesorės, ryšys tarp nervų ir imuninės sistemos nėra mitas. Šios dvi sistemos yra susijusios. Nusilpusiam organizmui reikalingas poilsis, kokybiškas miegas.

Imunitetas: įgimtas ir įgytas

Imunitetas gali būti įgimtas ir įgytas.

• Įgimtas imunitetas dar vadinamas rūšiniu. Tai reiškia, kad kiekviena gyvybės rūšis, kuri gyvena mūsų žemėje, serga tik tomis ligomis, kurios būdingos tai rūšiai. Įgimtam imunitetui priklauso oda ir gleivės, kosėjimas, čiaudėjimas, viduriavimas, vėmimas, skrandžio sultys ir gerosios žarnyno bakterijos.
• Įgytas imunitetas - toks imunitetas, kuris susiformuoja kontaktuojant su įvairiais antigenais. Įgytas imunitetas yra skirstomas į pasyvų ir aktyvų. Pasyvus imunitetas - tai imunitetas, kurį gauname su motinos priešpieniu. Aktyvus imunitetas - įgyjamas, persirgus kokia nors infekcine liga ar pasiskiepijus.

Vaikų ligomis suaugusiems pavojinga susirgti. Statistiniai duomenys rodo, kad vaikai serga daug dažniau nei suaugusieji. Tam yra daug priežasčių, viena iš jų - dar nesubrendusi imuninė sistema, kuri visiškai susiformuoja tik apie 12-uosius gyvenimo metus.

Vaiko imuninė sistema pradeda vystytis dar vaisiaus vystymosi metu, tačiau visiškai subręsta tik po 12 metų. Intensyviausias imuninės sistemos formavimosi laikotarpis yra pirmieji treji gyvenimo metai. Imunitetas - tai organizmo gynybinių reakcijų visuma, padedanti pašalinti sveikatai pavojingus veiksnius, tokius kaip virusai, bakterijos ir parazitai.

Pirmuosius gyvenimo mėnesius vaiką saugo antikūnai, kuriuos jis gavo iš mamos nėštumo metu, bei tie, kurie perduodami su motinos pienu. Vėliau ši apsauga silpnėja, o besivystanti imuninė sistema dar negali kovoti su visais mikroorganizmais ir infekcijomis. Vienerių metų vaikai pradeda daugiau bendrauti su bendraamžiais ir aplinkiniu pasauliu, todėl dažniau susiduria su virusais ir bakterijomis. Vaiko imuninės sistemos vystymasis glaudžiai susijęs su virškinimo sistema - apie 70 % imuniteto ląstelių yra žarnyne.

Pirmaisiais mėnesiais ypač svarbus motinos pienas - jis yra vertingų maistinių medžiagų šaltinis, būtinas tinkamam ir harmoningam vystymuisi. Motinos piene yra prebiotikų, kurie padeda formuotis sveikai žarnyno mikrobiotai. Gimdamas vaikas jau turi savo IgM antikūnus ir IgG antikūnus, gautus iš mamos per placentą. Tai suteikia „laikiną“ imunitetą.

Vaikai po pirmųjų metų toliau sparčiai vystosi ir jiems reikia subalansuotos, maistingos mitybos. Be tinkamos mitybos, verta palaikyti vaiko imunitetą ir kitais būdais. Geriausia priemonė - profilaktika: kasdieniai pasivaikščiojimai gryname ore, fizinis aktyvumas, geriausia - kartu su šeima. Reguliarūs įpročiai ir sveikas gyvenimo būdas kartu su subalansuota mityba tikrai padės stiprinti imunitetą.

Imuninės sistemos stiprinimas peršalimo ligų sezono metu

Kiekvienais metais prasideda sezonas, kai dažniau sergama peršalimo ligomis. Tebūnie šie metai kitokie. Sustiprinkite savo imuninę sistemą prieš peršalimo ligų sezoną. Stipresnė imuninė sistema padeda kovoti su infekcija. Bendras negalavimas, nuovargis ir išsekimas yra pirmieji požymiai, kad silpnėja imunitetas arba, kitaip tariant, užsikrėtėte.

Padaugėjus virusinių infekcijų labai svarbu reguliariai plauti rankas ir kuo mažiau liesti rankomis veidą. Jei peršalote, būkite atsakingi, pasirūpinkite kosėjimo ir čiaudėjimo higiena bei kuo mažiau bendraukite su žmonėmis. Būkite atsakingi, likite namuose ir kiek įmanoma užkirskite kelią tolesniam infekcijos plitimui tarp šeimos narių, klasės draugų ar bendradarbių.

Kad imuninė sistema būtų kuo stipresnė, būtina ją aprūpinti tinkamomis maistinėmis medžiagomis. Įvairūs vitaminai (vitaminai C, D ir E), mineralai (pvz., cinkas) ir kiti natūralūs preparatai, pvz., imunitetą stiprinantys beta gliukanai, yra svarbūs stiprinant imuninę sistemą. Kai kuriomis maistinėmis medžiagomis organizmą galima aprūpinti tinkamai maitinantis, tačiau nusilpus imuninei sistemai reikia produktų, kuriuose yra didesnis šių maistinių medžiagų kiekis.

Suaktyvėjus imuninei sistemai, pvz., esant ūmiai kvėpavimo takų infekcijai, pagaminama milijonai naujų imuninių ląstelių, taip pat padidėja vitamino C ir cinko poreikis. Mūsų imuninė sistema pradeda kovoti su infekcija, o palengvėjimas priklauso nuo imuninio atsako stiprumo ir greičio. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama intensyviai palaikyti natūralų imuninį atsaką.

tags: #imunines #sistemos #stiprinimas #nestumo #metu

• Veido kapiliarų tinklai ir nėštumas
• Žaidimai mokytis anglų kalbos
• gyvūnų globa
• Kaip maitinti 7 mėnesių kūdikį
• Kaip išrinkti batus šešerių metų vaikui