Ilona Vyšniauskienė: Švietimo Inovacijų Lyderė, Keičiančia Įtraukties Požiūrį Lietuvoje

Šiuolaikinėje švietimo sistemoje nuolat ieškoma naujų, inovatyvių būdų, kaip padidinti ugdymo kokybę, užtikrinti visų mokinių poreikių tenkinimą ir parengti juos ateities iššūkiams. Viena iš aktyvių švietimo inovacijų ir įtraukties puoselėtojų Lietuvoje yra Ilona Vyšniauskienė, kurios veikla ir idėjos pristatomos įvairiuose švietimo renginiuose.

Švietimo inovacijų paroda „Mokykla 2020“: naujovės ir iššūkiai

Paroda „Mokykla 2020“ tapo svarbia platforma, kurioje buvo aptariamos aktualiausios švietimo temos. Karantino metu specialiojo ugdymo įstaigos, panašiai kaip ir bendrojo ugdymo mokyklos, turėjo organizuoti nuotolinį mokymo procesą. Mokytojams, dirbantiems su specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčiais mokiniais, tai buvo didelis iššūkis ne tik dėl ekstremalios situacijos, bet ir dėl specialiosios pedagogikos ypatumų. Renginyje diskutuojama apie nuotolinio ugdymo reikšmę SUP turintiems mokiniams ir jų šeimoms. Be to, pristatomas inovatyvaus nuotolinio darbo su SUP turinčiais mokiniais modelis ir dalijamasi tyrimo apie šio modelio taikymą išvadomis.

Parodoje taip pat buvo pristatoma Masačusetso technologijos instituto profesoriaus Neilo Geršenfeldo išpopuliarinta „FabLab“ dirbtuvių idėja, kuri sparčiai populiarėja sostinės mokyklose. 3D spausdintuvai, lazerinės pjaustyklės, CNC frezavimo staklės, braižytuvai, elektronikos prietaisai šiose dirbtuvėse mokiniai konstruoja, modeliuoja, gamina įvairius prototipus ir gaminius, taip ugdydamiesi skaitmeninio ir techninio raštingumo gebėjimus. Renginyje dalijamasi patirtimi, kviečiamos kitos Lietuvos savivaldybės pasisemti idėjų, kaip savo mokyklose naujinti ugdymo turinį.

Nuo 2020 m. rudens 26-iose sostinės mokyklose pradinukai pradėjo mokytis informatikos ir technologinės kūrybos. 141 pedagogas bent kartą per savaitę veda pamokas, kuriose vaikai savo susidomėjimą technologijomis gali paversti praktiniais įgūdžiais. Jie mokosi įvaldyti įvairias skaitmeninės kūrybos priemones, kūrybinį programavimą ar virtualios realybės kūrimą, išbandyti ir dirbtinio intelekto kūrimo pagrindus. Be to, jie tobulina problemų sprendimo gebėjimus, ugdosi kritinį ir loginį mąstymą. Renginyje dalijamasi patirtimi ir idėjomis, kaip naujinti ugdymo turinį kitų savivaldybių mokyklose.

Parodoje taip pat buvo pristatytos didelio masto tyrimo įžvalgos apie nuotolinį ugdymą Vilniuje. Tyrime dalyvavo pradinių klasių mokinių tėvai, įvairių tipų ir pavaldumo Vilniaus miesto mokyklų mokytojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai ir abiturientai. Surinkta gausi ir įvairi tyrimo medžiaga leido ne tik aprašyti nuotolinio ugdymo organizavimą, eigą, poveikį, bet ir atskleidė bendrą mokyklinio švietimo būklę Vilniaus mieste.

Dalies Lietuvos mokyklų ir jų mokytojų gyvenimą praturtino Nacionalinės švietimo agentūros 2019-2020 m. plėtotas projektas „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“. Įgyvendinant projekto veiklas, vykdytas inovacijų diegimas ir išbandymas bendrajame ugdyme. Pranešime pristatomas inovacijų išbandymas septyniose ugdymo srityse: kalbų, matematikos ir IT, gamtos mokslų ir kūno kultūros, socialinio ir dorinio ugdymo, menų ir technologijų, pradinio ugdymo, specialiojo ugdymo.

Informatikai ir programavimui tampant pradinio ugdymo dalimi, kviečiama išgirsti ir sužinoti, kaip išmokti prasmingai taikyti technologijas pamokose. Programavimas ir technologinė kūryba suteikia pasitikėjimo mokytojams, o vaikams - patraukli forma mokytis svarbiausių įgūdžių.

Įtraukusis ugdymas ir specialieji poreikiai

NŠA vaizdo konferencija „Įtraukiojo ugdymo link“ skirta specialiųjų pedagogų ir logopedų metodinių būrelių pirmininkams ir pedagoginių psichologinių tarnybų/švietimo pagalbos tarnybų specialiesiems pedagogams ir logopedams. Pristatytos naujovės ir patirtys, susijusios su įtraukties švietime plėtojimu. Renginio metu dalyviai turėjo galimybę susipažinti su Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatomis dėl įtraukties įgyvendinimo 2021-2024 metais, įtraukiojo ugdymo perspektyvomis, įtraukties didinimo galimybėmis bei įžvalgomis, teikiant švietimo pagalbą karantino laikotarpiu.

Renginio tikslas - stiprinti savivaldybės administracijos pozityvų požiūrį į įtrauktį švietime, tartis dėl svarbiausių darbų, kuriuos turime atlikti per artimiausius ketverius metus, kad iki Švietimo įstatymo pakeitimo įsigaliojimo 2024 m. rugsėjo 1 d. visos savivaldybės, visos mokyklos būtų pasirengusios užtikrinti tinkamas ugdymosi sąlygas kiekvienam mokiniui ir suteikti jo poreikius atitinkančią švietimo pagalbą.

Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ pristatė specialią mokomąją vaizdo priemonę, padedančią vaikams pasiruošti vizitui pas akių gydytoją.

STEAM ugdymas ir gamtos mokslai

STEAM ugdymas - vienas šiuolaikiškų ugdymo būdų, kai integruojami gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos mokomieji dalykai. Jis ugdo mokinių kritinį mąstymą ir problemų sprendimo gebėjimus. STEAM integralaus ugdymo principų panaudojimas švietime gali padėti spręsti mokinių susidomėjimo šiais dalykais stokos problemą ir padėti rengti ateities inovacijų lyderius. Renginyje susipažinsite su „Science on Stage Europe“ veikla ir organizuojamu konkursu gamtos mokslų mokytojams. Apžvelgiami trys STEAM „Erasmus +“ strateginių partnerysčių projektai: STEM mokyklos ženklas“, „STEAM ugdymo tobulinimas“ ir „21 amžiaus mokykla“. Taip pat pristatomos projektų veiklas, pasiekimus, planuojamus konkursus ir kompetencijų tobulinimo renginius, pasiektus ir laukiamus rezultatus.

LMNŠC pamokų ciklas „Gamtos mitų griovėjai“ nagrinėja vabzdžių pasaulį. Iš visų gyvūnų vabzdžiai turbūt mums yra mažiausiai suprantami ir labiausiai apipinti mitais. Jie turi mums neįprastą kojų ir akių skaičių, jų elgsena mums keista, o jų nauda šiame pasaulyje dažnai tiesiog abejojama. Pamokos metu susipažinsime su vabzdžių formų ir gyvenimo būdų įvairove, aptarsime vabzdžių teikiamą naudą ir kai kurių vabzdžių keliamą pavojų žmogui.

Kino kūrėjo Mindaugo Survilos videopamokas projektui „Menininkai kaip mokslininkai“ nagrinėja miško etiką. Eksperimentinės architektės Aistės Ambrazevičiūtės videopamoka pristato gamtos iliuzijų įkvėptus kūrinius.

Saugesnis internetas ir medijų raštingumas

„Saugesnio interneto“ projekto komanda ir partneriai tėvams negaili patarimų, kaip užtikrinti vaikų saugumą internete. Kviečiama susipažinti su metodine medžiaga iš Europos saugesnio interneto išteklių portalo „BIK-NET“. Šiame renginyje saugesnio interneto ambasadoriai dalijasi savo patirtimi, kaip jiems pavyko suburti kolegas saugesnio interneto veikloms mokykloje.

Projekto „Meno teisės, mano pareigos!" metu kurtas vaizdo klipas supažindina su pagrindinėmis autorių teisių taisyklėmis.

„Dideli maži ekranai“ nagrinėja judančių vaizdų pripildytą pasaulį. Filmai, televizijos laidos, vaizdo žaidimai, reklamos, muzikiniai klipai ir kitos audiovizualinės medijos yra šiuolaikinė kultūra, formuojanti mūsų pasaulėvaizdį. Pažinkime mus supančius didelius ir mažus ekranus.

Kitos svarbios temos

Poetė Violeta Palčinskaitė skaito ir pasakoja apie eilėraščius, kuriuos pamėgsta ir maži, ir dideli.

Minint Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus, Nacionalinė švietimo agentūra pradeda tiesioginių vaizdo pamokų ciklą vyresnių klasių mokiniams ir mokytojams. Pamokos veda Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė dr. Jurgita Verbickienė.

Paramos vaikams centras nagrinėja klausimą, kodėl keturmečiai, penkiamečiai, šešiamečiai pradeda reikšti daugiau pykčio, audringai reaguoja, prieštarauja, nori elgtis savaip, ir kaip nuraminti šio amžiaus vaikus bei susikalbėti su jais.

Lektoriai, pristatantys įvairias temas, yra aukštos kvalifikacijos specialistai, tokie kaip mokytojai, dėstytojai, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir kiti švietimo srities profesionalai.

Švietimo inovacijų paroda „Paroda Mokykla 2020“ vyko Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Renginio organizatoriai - Nacionalinė švietimo agentūra.