Piliečių gyvenimo trukmė, palyginti su 2022 m., pailgėjusi 2,38 proc., susijusi su puikiomis gyvenimo sąlygomis ir aukščiausio lygio sveikatos priežiūra.
Tačiau, kaip praneša „Surrey Live“, pagyrimo nusipelno du konkretūs įpročiai. Pasak „Insider Monkey“, tai Viduržemio jūros regiono įkvėptas maistas ir daug laiko po atviru dangumi, kuriuo mėgaujasi dauguma.
Viduržemio jūros dieta - kuo ji ypatinga?
Septintus metus iš eilės pelnęs „sveikiausios dietos pasaulyje“ titulą, Viduržemio jūros regiono meniu giriamas ne tik už išsamius sveikatingumo aspektus, bet ir už konkrečius privalumus širdies sveikatai, cukraus kiekiui kraujyje, kaulų ir sąnarių sveikatai.
Be to, tokia mityba pelno taškų už tai, kad yra lengvai suprantama ir puikiai tinka šeimos vakarienėms.
Viduržemio jūros regiono mityboje gausu daržovių, vaisių, pupelių, lęšių ir riešutų, pilno grūdų produktų, tokių kaip viso grūdo duona ir rudieji ryžiai.
Taip pat galima mėgautis jūros gėrybėmis, sūriu (saikingai), natūraliu jogurtu, ypač tyro alyvuogių aliejaus lašeliu, kad gautumėte svarbių gerųjų riebalų.
Reikia vengti raudonos mėsos ir saldžių užkandžių.
Didelė medicinos ir mitybos ekspertų komisija, įvertinusi daugybę populiarių dietų ir valgymo įpročių tokiose kategorijose kaip maistinė vertė, rizika ir nauda sveikatai, ilgalaikis tvarumas ir įrodymais pagrįstas veiksmingumas, pasirinko šią dietą.
Ji gavo 85,1 proc. balų.
Veikla lauke
Ilgaamžiškumo ekspertas Danas Buettneris nustatė vieną veiklą, kuri, jo manymu, yra „geresnė už sporto salę“.
Pokalbyje su dr. Timu Spectoru „ZOE Health“ tinklalaidėje, Danas, „Blue Zones“ įkūrėjas, paaiškino, kaip lauko veikla, pavyzdžiui, sodininkystė, gali prailginti jūsų gyvenimo trukmę.
„Mėlynosios zonos“ reiškia unikalias ilgaamžiškumo zonas visame pasaulyje, kur žmonės reguliariai gyvena daugiau nei 100 metų.
Šiose vietovėse lėtinių ligų rodiklis yra mažas, o joms būdingi specifiniai gyvenimo būdo veiksniai, prisideda prie ilgaamžiškumo, pavyzdžiui, tai yra augalinė mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir stiprūs socialiniai ryšiai.
Jei ieškote mažai intensyvaus lauko užsiėmimo, kurį galėtumėte įtraukti į savo rutiną, Danas siūlo sodininkauti, nes tai leidžia įvairiai judėti.
Sodininkystė yra ne tik raminanti veikla, bet ir puikiai tinka kortizolio, pagrindinio organizmo streso hormono, lygiui mažinti, kartu išlaikant sąnarių lankstumą.
Gyventojų skaičiaus ir sudėties analizė
Statistikos departamento teigimu, pernai vykęs surašymas atskleidė ir tai, kad Lietuvos gyventojai retai keičia gyvenamąją vietą - 2 mln. 589 tūkst. arba 92,9 proc. gyventojų metai iki surašymo gyveno toje pačioje gyvenamojoje vietoje.
Dažniau gyvenamąją vietą keitė vyrai.
Lietuvoje gyvenamąją vietą dažniausiai keitė 25-44 metų gyventojai, sėsliausiai gyveno - 60 metų ir vyresni gyventojai.
Sėsliausi buvo Panevėžio, Šiaulių ir Telšių apskričių ir Visagino savivaldybės gyventojai.
Marijampolės apskrityje buvo daugiausia gyventojų, kurie gyveno kitame Lietuvos mieste ar kaime, ar užsienyje.
Iš visų gyventojų, gyvenusių kitoje Lietuvos vietovėje (180,7 tūkst.), kas antras gyventojas atvyko nuolat gyventi į Vilniaus miesto (25,4 tūkst.), Kauno miesto (16,1 tūkst.), Vilniaus rajono (13,5 tūkst.), Kauno rajono (10,1 tūkst.), Klaipėdos miesto (7,2 tūkst.), Klaipėdos rajono (6,7 tūkst.), Kaišiadorių rajono (4,2 tūkst.), Šiaulių miesto ir Marijampolės savivaldybes (po 4 tūkst.).
Gyventojų įvairovė pagal pilietybę
Anot Statistikos departamento, per dešimtmetį visuomenė tapo įvairesnė pagal pilietybę - išaugo kitų valstybių piliečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičius.
Pernai fiksuota, kad Lietuvoje gyvento 133 valstybių piliečių, 2011 metais - 108.
Lietuvoje gyveno ir Gvinėjos, Kenijos, Naujosios Zelandijos, Palestinos, Panamos, Singapūro, Sudano, Zimbabvės ir kitų šalių gyventojų.
99,4 proc. šalies gyventojų sudaro Lietuvos piliečiai.
Per dešimtmetį išaugo turinčiųjų ne vieną pilietybę skaičius - nuo 4,1 tūkst. iki 8,3 tūkstančio.
2,2 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų neturėjo pilietybės, 2011 metais tokių buvo 2,4 tūkst.
Daugiausia - 45 ir vyresni gyventojai.
Iš visų gimusių Lietuvoje nuolatinių gyventojų 99,8 proc. turėjo Lietuvos pilietybę, iš visų gimusių užsienyje gyventojų 85,7 proc. turėjo Lietuvos pilietybę, 4,1 proc. - Rusijos, 1,8 proc. - Baltarusijos, 1,6 proc. - Ukrainos.
Daugiausia Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos pilietybę turinčių asmenų gyveno Vilniaus miesto savivaldybėje, atitinkamai 53,8 proc., 35,3 proc. ir 37,2 proc. iš visų turinčiųjų šias pilietybes.
Visagino savivaldybė išsiskyrė tuo, kad kitų valstybių pilietybę turinčių gyventojų dalis joje buvo didžiausia.
Kas dešimtas Visagino savivaldybės gyventojas buvo kitos valstybės pilietis.
Gyventojų migracija ir gimstamumas
155,6 tūkst. arba 5,5 proc. gyventojų gimė užsienyje, daugiausia - Europos valstybėse.
131,1 tūkst. arba 84,2 proc. visų gimusiųjų užsienyje gimė Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.
Tai yra daugiau nei dešimtadaliu mažiau nei rodė ankstesnio surašymo duomenys.
„Lyginant 2001 ir 2021 metų surašymų duomenis, Lietuvos nuolatinių gyventojų, gimusių postsovietinėse respublikose, sumažėjo 63,7 tūkst. arba 11,3 procentinio punkto“, - rašoma pranešime.
Jame teigiama, kad lyginant su 2011 metų surašymu, reikšmingai išaugo gimusiųjų Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje.
Atitinkamai 2 tūkst. arba 8,2 karto, 7,8 tūkst. arba 5,1 karto ir 1,8 tūkst. arba 3,1 karto.
Statistika rodo, kad visose savivaldybėse padėtis pagal gimusiųjų užsienyje skaičių panaši, tačiau išsiskiria Visaginas, kur kas antras gyventojas gimė ne Lietuvoje.
Šalčininkų rajono savivaldybėje gyvena 12,2 proc., Švenčionių - 10,5 proc., Klaipėdos miesto savivaldybėje - 10,3 proc. ne Lietuvoje gimusių gyventojų.
Vienuolikoje savivaldybių gimusieji Rusijoje sudarė po 50 ir daugiau procentų visų gimusiųjų užsienyje.
Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybėse iš visų užsienyje gimusiųjų mažiausia dalis gimusiųjų Rusijoje - mažesnė nei ketvirtadalis.
Šiose savivaldybėse didžiausią užsienyje gimusiųjų dalį sudaro gimę Baltarusijoje - jų daugiau nei po 50 procentų.
Oficialiosios statistikos duomenimis, 2025 m. Lietuvoje pasaulį išvydo vos 17,5 tūkst. kūdikių - mažiausias skaičius nuo Nepriklausomybės atkūrimo.
Didelis mirusiųjų skaičius gali reikšti, kad savivaldybėje itin daug vyresnio amžiaus gyventojų.
Todėl lyginome ne tik naujagimių ir mirusiųjų skaičių, bet ir naujagimių skaičių su savivaldybės gyventojų skaičiumi apskritai.
Ir sudarėme dar vieną sąrašą - 10-ies Lietuvos savivaldybių, kuriose gimusių kūdikių skaičius 1000-čiui savivaldybės gyventojų 2025 m.
Sąrašus sudarėme pasiremdami informacija, kurią pačios savivaldybės skelbia savo interneto puslapiuose, civilinės metrikacijos skiltyse.
Tais atvejais, kai viešai paskelbtos statistikos neradome, kreipėmės į pačias savivaldybes su prašymu atsiųsti duomenis.
Duomenis apie visų savivaldybių gyventojų skaičių 2026 m. sausio 1 d.
Siekdami, kad statistika kuo labiau atitiktų realią situaciją, skaičiuodami rėmėmės tik Lietuvoje gimusių naujagimių skaičiumi.
Kitose valstybėse gimusių naujagimių, kurie tiesiog buvo vėliau registruoti Lietuvoje, neįtraukėme.
Tokie gimimai sudarė net apie 25 proc.
Pagal gimstančiųjų ir mirštančiųjų santykį geriausia situacija - Kauno rajono savivaldybėje.
Joje 2025 m. gimė 1170 gyventojų, mirė 1055 gyventojai.
Tad vienam naujagimiui teko 0,9 mirusiojo.
Kauno rajono savivaldybė 2025 m.
Antrąją ir trečiąją vietas dalinasi Vilniaus rajono ir Vilniaus miesto savivaldybės.
Vilniaus rajono savivaldybėje gimė 952 gyventojai, mirė 1213.
Vilniaus miesto savivaldybėje gimė 4578 gyventojai, mirė 5835.
| Savivaldybė | Gimę | Mirę | Santykis (mirę/gimę) |
|---|---|---|---|
| Kauno rajono savivaldybė | 1170 | 1055 | 0.9 |
| Vilniaus rajono savivaldybė | 952 | 1213 | 1.27 |
| Vilniaus miesto savivaldybė | 4578 | 5835 | 1.27 |
„Atviras pokalbis“: Lietuvos demografija: išeities nėra?
„Gemius“ duomenimis, kovo 12 dieną 15min skaitė beveik pusė milijono žmonių.
Antroje vietoje liko delfi.lt, trečioje - tv3.lt, ketvirtoje - lrytas.lt, penktoje - lrt.lt.
Šiomis dienomis skaitytojus labiausiai domina žinios iš karštųjų taškų - Irano ir Ukrainos.
15min pastaruosius dvejus metus sparčiausiai augina skaitytojų ir prenumeratorių auditoriją.
„Gemius“ duomenimis, šių metų kovą 15min kasdien vidutiniškai skaito 515 tūkst. žmonių - tai 14 proc. daugiau žmonių nei pernai tuo pat metu.
15min taip pat lieka labiausiai cituojamu naujienų portalu Lietuvoje - tai rodo „Mediaskopo“ duomenys.
Portalas 15min priklauso lietuviško kapitalo „15min grupei“, kuri taip pat valdo radijo stotis M1, „Lietus“, M1 PLIUS, M1 DANCE, „Laluna“, žurnalus „Žmonės“, „Ji“, „Legendos“, naujienų agentūrą BNS, namų kino platformą „ŽMONĖS Cinema“.
„Atviras pokalbis“: Lietuvos demografija: išeities nėra?
