Mirus artimajam tenka išgyventi ne tik netekties skausmą, bet ir rūpintis mirusiojo palikto turto paveldėjimu ir tvarkymu. Dėl gedulo ir teisinių niuansų neišmanymo, dažnas paveldėtojas sutrinka ir nežino, kokias teises turi į velionio turtą ir kokius veiksmus privalo atlikti, siekiant priimti palikimą. Daugelis žmonių netekę artimųjų tuo pačiu metu susiduria ir su teisiniais rūpesčiais, susijusiais su mirusiojo reikalų tvarkymu bei palikimo priėmimu.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) nustato, kad įpėdiniai gali paveldėti turtą pagal palikėjo testamentą arba pagal įstatymą. Šiame straipsnyje apžvelgsime kas yra paveldėjimo teisės liudijimas, paveldėti turtą galima pagal įstatymą arba testamentu. Jeigu asmuo nėra surašęs testamento, mirties atveju jo sukauptas turtas yra paveldimas vadovaujantis įstatymu. Ką verta žinoti paveldėtojui? Kas yra palikimo priėmimas faktiniu valdymu? Kodėl bet kuriuo atveju dėl turto paveldėjimo verta kreiptis į notarą?
Pasak teisininko, būtina žinoti, kad mirusiojo asmens turtą, kitaip nei gali manyti dauguma, dažnai sudaro netik materialūs dalykai (tokie kaip automobilis, namas, butas, kilnojamieji daiktai), tačiau ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), kai kurios palikėjo buvusios teisės (turtinės reikalavimo teisės, autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius), palikėjo turtinės prievolės (skolos, kiti įsipareigojimai). Taigi, po palikėjo mirties įpėdiniams pereina visos palikėjo teisės ir pareigos, todėl palikimas gali būti priimamas tiktai visas, palikimas negali būti priimtas tik iš dalies, pavyzdžiui priimamos tik reikalavimo teisės ir materialūs daiktai, o skolos nepriimamos.
Paveldėjimas pagal testamentą
Pirmuoju atveju, kai miręs asmuo yra sudaręs testamentą, pretendentai į palikimą pagal testamentą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties privalo kreiptis į notarą ir informuoti pastarąjį apie norą priimti palikimą. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju įpėdiniai privalo kreiptis į konkrečios teritorijos (pagal palikimo vietą) notarą ir jam pateikti atitinkamus dokumentus (mirusio asmens mirties liudijimą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir/ar kitą dokumentą, patvirtinantį giminystės ryšį su palikėju ir kt.). Po kreipimosi į notarą yra paskelbiama data, kada bus skaitomas testamentas, ir sukviečiami visi galimi paveldėtojai.
Paskutinė valia dėl turto palikimo pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau - CK) išdėstoma testamente. Testamentai gali būti oficialieji (tai testamentas, sudarytas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtintas notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje) arba asmeniniai (tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas; toks testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba). Oficialieji testamentai testatorių akivaizdoje tvirtinami ir registruojami notariniame registre. Vienas testamento egzempliorius duodamas testatoriui, o kitas lieka jį patvirtinusioje įstaigoje. Asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje. Lietuvos Respublikos teritorijoje sudarytų testamentų registrą tvarko Centrinė hipotekos įstaiga. Notarai, konsuliniai pareigūnai per tris darbo dienas privalo pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie patvirtintus, priimtus saugoti ar panaikintus testamentus. Pranešime nurodomas testatoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, testamento sudarymo data bei vieta, rūšis ir saugojimo vieta.
Testamento galiojimo nustatymui yra svarbios dvi aplinkybės: 1. Testamentinis veiksnumas; 2. Testamento forma. Abiem šioms aplinkybėms taikytina teisė nustatoma pagal skirtingas kolizines normas. Pirmoji aplinkybė - fizinio asmens testamentinis veiksnumas - testatoriaus galėjimas sudaryti, pakeisti ar panaikinti testamentą nustatomas pagal testatoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisę. Jeigu asmuo nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo ar ją nustatyti neįmanoma, tai galėjimas sudaryti testamentą nustatomas pagal jo sudarymo vietos valstybės teisę. Antroji aplinkybė - tai teisė, pagal kurią sprendžiama testamento galiojimo ir jo formos požiūriu. Testamento, jo pakeitimo ar panaikinimo formai taikoma šių aktų sudarymo vietos valstybės teisė. Formos požiūriu testamentas galioja, kurio forma atitinka jo sudarymo vietos valstybės teisės reikalavimus.
Nors testatorius nėra visiškai laisvas palikti visą savo turtą tretiesiems asmenims ir visiškai pamiršti likusius šeimos narius. CK numato teisę į privalomąją palikimo dalį: palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Paveldėjimas pagal įstatymą
Jeigu miręs turto palikėjas nebuvo sudaręs testamento, yra laikoma, jog jo įpėdiniai paliktą turtą paveldės pagal įstatymą. Todėl šiuo atveju tampa svarbi įpėdinių paveldėjimo eilė. Pagal CK nuostatas įpėdiniai yra skirstomi į pirmos, antros, trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdinius.
Įstatyminio paveldėjimo principas pasižymi griežtu įpėdinių eiliškumu, t.y. antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik tuomet, kai nėra pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo arba kai iš jų paveldėjimo teisė yra atimta. Tuo tarpu trečios, ketvirtos ir kitų eilių įpėdiniai gali paveldėti turtą, jei paveldėjimo nepriima pirmesnės eilės įpėdiniai arba jų nėra.
Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.
Įpėdinių eilė pagal įstatymą yra tokia:
- Pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
- Antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.
- Trečios eilės - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai.
- Ketvirtos eilės - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės.
- Penktos eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).
- Šeštos eilės - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Įvaikiai ir jų palikuonys, paveldintys po įtėvio ar jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Jie nepaveldi pagal įstatymą po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo brolių ir seserų pagal kilmę mirties. Įtėviai ir jų giminaičiai, paveldintys po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymą po įvaikio ar jo palikuonių mirties.
Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą.
Kaip ir paveldėjimo pagal testamentą atveju, paveldint pagal įstatymą palikimo priėmimo terminas yra trys mėnesiai.
Sutuoktinio paveldėjimas
Pažymėtina, jog palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos arba antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).
- Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.
- Jeigu pirmos eilės įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
- Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.
- Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Palikimo priėmimas
Vadovaujantis CK, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikėjo mirties. Asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos.
Taigi, nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu, t. CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą bei juo rūpintis, kaip savu.
Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimą - palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Nors paveldėjimo būdas, kai palikimas priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir priėmus palikimą kitu palikimo priėmimo būdu (padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau, kai faktiniu paveldimo turto valdymu priėmęs palikimą įpėdinis ilgą laiką delsia kreiptis į notarą dėl nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento (paveldėjimo teisės liudijimo) išdavimo ir nuosavybės teisių į paveldėtą registruotiną turtą įregistravimo, pats įpėdinis negali savo nuožiūra įgyvendinti nuosavybės teisių.
Asmuo, palikimą priimdamas faktiškai pradėjęs jį valdyti, dėl palikimo „įteisinimo“ bet kuriuo atveju turi kreiptis į teismą. Taigi, norėdamas gauti paveldėjimo teisės liudijimą dėl faktiniu valdymu priimto turto, asmuo privalo kreiptis į teismą ir įrodyti, kad per tris mėnesius po palikimo atsiradimo dienos atliko aktyvius veiksmus išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Teismas, atsižvelgęs į CK normas ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš jų fakto ir pobūdžio. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti.
Paveldėjimo teisės liudijimas
Pagal CK 5.66 ir 5.67 straipsnius nuosavybės teisė į paveldimą turtą įforminama paveldėjimo teisės liudijimu, kuris išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Šios normos nenustato termino, kada vėliausiai gali būti kreipiamasi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Taip pat nenustato ir nuosavybės teisės pasibaigimo ar išnykimo per tam tikrą laiką neįformintos nuosavybės teisės.
Suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas - tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Pažymėtina, kad įpėdinio nuosavybės teisės į paveldėtą turtą atsiradimo momentas pagal CK siejamas ne su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu, bet su palikimo priėmimu. Be to, gauti paveldėjimo teisės liudijimą nėra įpėdinio pareiga - tai jo teisė. Paveldėjimo teisės liudijimas patvirtina palikimo priėmimo faktą ir yra teisinis pagrindas įregistruoti daiktines teises į paveldėtus nekilnojamuosius daiktus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, kuris turi didesnę įrodomąją galią.
Skolos ir atsakomybė
Anot advokato J. Usonio, paveldėjimas yra ne tik turtinių ar neturtinių teisių, bet ir pareigų perėjimas palikimą priimantiems asmenims. Kitaip tariant, priėmus palikimą, atsakoma ir už palikėjo pareigas, ar su turtu susijusias skolas.
„Priėmus palikimą, įpėdiniui kartu su paveldimo turto nuosavybės teise, pereina ir palikėjo įsipareigojimai, tai reiškia, ir skolos. Svarbu žinoti, kad paveldėtojas už palikėjo skolas atsako ne tik paveldėtu, bet ir savo turtu. Vis dėlto yra būdas apsisaugoti. Norint apriboti savo atsakomybę už palikėjo skolas, pareiškime apie palikimo priėmimą galima nurodyti, kad palikimą pageidaujama priimti pagal turto apyrašą - tokiu atveju už palikėjo skolas bus atsakoma tik paveldėtu turtu“, - patarimais dalijosi teisininkas.
Pasak teisininko, į paveldimo turto sudėtį patenka ir palikėjo buvę įsipareigojimai (skolos). Todėl gali pasitaikyti tokių atvejų, kad palikėjo skolos viršija paveldimo turto vertę ir tokiu atveju už palikėjo skolas įpėdiniui tenka atsakyti visu savo asmeniniu turtu. Gali atrodyti, kad vienintelis būdas išvengti tokios situacijos yra atsisakyti palikimo arba jo nepriimti. Tačiau prieš priimant paliki įpėdinis ne visada žino tikslios skolų sumos ir kreditorių skaičiaus. Norėdamas priimti palikimą pagal apyrašą, įpėdinis turi išreikšti tokį norą paduodamame pareiškime dėl palikimo priėmimo. Asmeniui kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo, notaras turėtų išaiškinti palikimo priėmimo formas ir jų teisines pasekmes. Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti antstoliui.
Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą. Turto apyrašą sudaryti gali pareikalauti ir palikėjo kreditoriai.
Kaip elgtis, jei praleidote terminą palikimui priimti?
Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą įpėdinis turi pateikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti. Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
Kasacinio teismo praktikoje įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) nurodyta, jog įpėdinis turi įrodyti, kad įstatymo nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti. Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti.
Vis dėlto, kiekvieną atvejį teismai vertina individualiai, atsižvelgdami į bylos aplinkybių visumą. Tokio pobūdžio priežastis teismai pripažįsta deklaratyviomis ir nepagrįstomis, jeigu pareiškėjai neįrodo, kad jos tiesiogiai sudarė kliūtis kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, jog gyvenimas užsienyje savaime netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis.
Paveldėjimas tarptautiniu aspektu
Šiais laikais, kai gyvename kosmopolitiškai, vieni išvykstame iš savo gimtosios šalies gyventi svetur visam laikui, kiti - keleriems metams ar mėnesiams, turėtume apgalvoti aptartas situacijas ir apsvarstyti sudaryti testamentą, jame numatant palikimo tvarkymo vietą.
Dėl šio klausimo svarbos tarptautinės privatinės teisės ir materialiosios paveldėjimo teisės derinimas. Įvairių valstybių paveldėjimo teisei taip pat būdingi dideli skirtumai.
Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto paveldėjimas
Visi klausimai susiję su kilnojamojo turto paveldėjimu (asmenys galintys būti įpėdiniais, įpėdinių eilės, įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas, privalomoji palikimo dalis, testamentinė išskirtinė, palikimo priėmimas ir kt.) sprendžiami pagal CK 1.62 straipsnio pirmąją dalį, t.y. pagal valstybės, kurios teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisę.
Nekilnojamojo turto (kokie daiktai laikomi nekilnojamaisiais, nustatoma pagal paveldimo daikto buvimo vietos valstybės teisę) paveldėjimui taikytina teisė nustatoma griežtai pagal lex rei sitae principą. Tai reiškia, kad: 1- testamentas dėl nekilnojamojo daikto, taip pat tokio testamento pakeitimas ar panaikinimas galioja, jeigu jų forma atitinka nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisę.
Europos Sąjungos paveldėjimo taisyklės
Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 650/2012 taikomas paveldėjimo klausimams, kai asmuo mirė po 2015 m. rugpjūčio 17 d. Pagal šį reglamentą, bendroji taisyklė yra ta, kad paveldėjimui taikoma tos valstybės narės teisė, kurioje mirusysis paskutinį kartą turėjo savo įprastinę gyvenamąją vietą. Tačiau palikėjas gali pasirinkti, kad jam taikoma jo pilietybės valstybės teisė.
ES paveldėjimo taisyklės negalioja Danijoje ir Airijoje. Taip pat, Jūsų pasirinkimas taikyti pilietybės valstybės teisę gali būti neatsižvelgtas, jei tarp valstybių nėra teisinių sutarčių.
Jūsų palikimą tvarkanti ES šalies institucija gali atsisakyti taikyti tam tikras Jūsų pilietybės šalies teisės nuostatas, jeigu jos prieštarauja vietos viešajai politikai, pavyzdžiui, jei jos diskriminuoja įpėdinius dėl lyties arba dėl to, ar jie gimę santuokoje, ar ne.
Martin Lewis: Kas yra paveldėjimo mokestis ir kaip jis veikia?
Mirusiojo banko kortelės naudojimas
Advokatas Justinas Usonis teigė, kad mirus artimajam būtina apie mirtį pranešti jo bankui. Tada mirusio žmogaus turėtos sąskaitos, kortelės ir interneto prieiga prie sąskaitos yra blokuojamos. Anot advokato, velionio lėšos gali būti perduodamos tik paveldėjimo teisės liudijime nurodytiems asmenims. Bankas lėšas mirusio kliento sąskaitoje saugo tol, kol atsiranda teisėtas jų priėmėjas.
„Mirus artimajam jo pinigų negalima leisti, net jei žinote mirusiojo banko kortelės PIN kodą ar elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Gali atsitikti taip, kad šiuos pinigus paveldės kažkas kitas, pvz., asmuo, kuriam turtas ar jo dalis palikta testamentu. Tokiu atveju galite sulaukti pretenzijų dėl pasisavinto svetimo turto, - perspėjo J. Usonis.
Trumpas aprašymas: Sužinokite, kaip paveldėti tėvų turtą gyvenant užsienyje: paveldėjimo tvarka, terminai, testamento svarba ir tarptautiniai aspektai.
