Ikimokyklinis ugdymas - svarbi pradinė visos švietimo sistemos dalis. Siekiant visapusiško vaikų ugdymo, tenkinant prigimtinius jų poreikius, ikimokyklinio ugdymo įstaigų teikiamos paslaugos yra itin reikšmingos tėvams, nes papildo ir praturtina vaikų ugdymą, vykstantį šeimoje.
Siekdamos optimizuoti organizacinės veiklos kokybę, norėdamos užtikrinti ugdomosios veiklos veiksmingumą, ikimokyklinio ugdymo įstaigos vis plačiau taiko besimokančios organizacijos principus. Todėl komandos vaidmuo ikimokyklinio ugdymo įstaigose įgyja vis didesnę reikšmę. Komandos intensyviau pasitelkiamos kuriant ir įgyvendinant įvairius projektus, pradedant nuo nedidelių užsiėmimų grupėmis, didesnių visos įstaigos renginių iki europinių lėšų pritraukimo ugdymo įstaigos veiklai gerinti.
Tyrimas dėl komandinės lyderystės ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Tyrimo tikslas - atskleisti pedagogų požiūrius į komandinės lyderystės raišką ikimokyklinio ugdymo įstaigų projektinėje veikloje. Duomenys rinkti 2018 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais. Tyrime dalyvavo 153 ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogai ir 57 ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai ir vadovų pavaduotojai iš visos Lietuvos.
Tyrimo išvados atskleidė, kad esminis komandinės lyderystės aspektas yra lyderio patikimumas. Pedagogų nuostatos į komandinės lyderystės raišką ikimokyklinio ugdymo įstaigų projektinėje veikloje atsiskleidžia per:
- pedagogų įsitraukimą į įvairias įstaigos veiklas: viena iš pagrindinių veiklų yra projektų rengimas ir įgyvendinimas, įstaigos tarybų veikla, dalyvavimas profesinėje sąjungoje ir svarbiausia - tiesioginiame pedagogų darbe su ugdytiniais;
- pokyčio įtaką įstaigoje įgyvendinant įvairaus pobūdžio projektus;
- pedagogams skleidžiant entuziazmą, motyvaciją, novatoriškumą, komandinę dvasią, pasišventimą savo darbui.
Metodinė medžiaga ikimokyklinio ugdymo kokybei gerinti
Kitas ikimokyklinio ugdymo metodinės medžiagos rinkinių siekis - tobulinti ikimokyklinio ugdymo praktikos kokybę, padedant pedagogams į praktiką diegti mokslo pažanga grindžiamą ugdymą ir inovatyvius pedagoginius metodus bei priemones.
Rekomendacijos vaikams nuo trejų iki šešerių metų
Knygelių vaikams nuo trejų iki šešerių metų rinkinį sudaro 10 knygelių. Leidiniai vaikams yra dalis „Žaismė ir atradimai“ rekomendacijų, skirtų ikimokyklinio ugdymo pedagogui. Visą rekomendacijų „Žaismė ir atradimai“ medžiagą saugykloje galima rasti suvedus paieškoje raktinį žodį „žaismė ir atradimai“. Priedus knygelėms nuo trejų iki šešerių metų galima rasti čia >. Rekomendacijų ikimokyklinio ugdymo pedagogui „Žaismė ir atradimai“ paskirtis yra padėti pedagogams įgyvendinti Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą (2014). Rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo pedagogui, parengtos ir išleistos įgyvendinant Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Inovacijos vaikų darželyje“.
Rekomendacijos vaikams nuo gimimo iki 3 metų
I rinkinys - rekomendacijos pedagogams ugdantiems vaikus nuo gimimo iki 3 metų. Rinkinį sudaro 8 knygelės: „Judantys laiptai“, „Aš“ pasaulis“, „Smėlio dėžė“, „Kalbos spintelė“, „Atradimų takelis“, „Korys“, „Puodų orkestras“, „Medžiagų dialogai“ ir priedai knygelių rinkiniui iki 3 m. Medžiaga parengta ir išleista įgyvendinant ESF finansuojamą projektą „Inovacijos vaikų darželyje“. Projektą inicijavo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, vykdė Nacionalinė švietimo agentūra.
Projektai ikimokyklinėse įstaigose
Respublikinis projektas „Patirčių dirbtuvės: įtraukianti aplinka šiuolaikinio ugdymo kontekste“
2025 m. balandžio-gegužės mėn. mūsų įstaiga subūrė daugiau nei 30 pedagogų iš visos Lietuvos į respublikinį projektą „Patirčių dirbtuvės: įtraukianti aplinka šiuolaikinio ugdymo kontekste“. Šis projektas - tai įkvepianti gerosios patirties sklaida, kurioje atsiskleidžia mokytojų kūrybiškumas, į vaiką orientuotas ugdymas bei šiuolaikiškas požiūris į mokymosi aplinkas.
Tvarumo projektas „Maži žali žingsneliai“
2024-2025 m. mūsų darželyje įgyvendintas tvarumo projektas „Maži žali žingsneliai“, finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės, kuruojamas EDU Vilnius. Projekto metu visa bendruomenė įsitraukė į tvarumo, ekologines veiklas, edukacijas, kūrybą ir žygius. Sukūrėme naujas žaliąsias edukacines erdves: žydinčių levandų erdvę, „Žaliąją svajonių tvirtovę“, sliekų namus ir šiltnamio erdvę „Mažojo sodininko laboratoriją“.
Įtraukusis ugdymas ir aplinkosauginės iniciatyvos
Šiandienos švietimo erdvėje vis dažniau kalbame apie įtraukųjį ugdymą - ne kaip apie papildomą ar atskirą sistemą, o kaip apie kiekvieno vaiko teisę mokytis kartu, augti bendruomenėje, kurioje esi priimamas, suprantamas ir palaikomas. Įtraukusis ugdymas - tai vertybių pagrindu grįstas požiūris, kuriame pripažįstama, kad visi vaikai yra skirtingi, bet vienodai svarbūs.
Įgyvendinant Visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Gamtos detektyvai: tyrinėk, stebėk, atrask“, finansuojamą iš Vilniaus miesto savivaldybės lėšų, mūsų darželis organizavo edukacinį aplinkosaukinį projektą „Žaliasis Vilniaus rūbas“, skirtą artėjantiems „Vilnius žalioji sostinė 2025“ metams paminėti ir kvietė dalyvauti Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus ugdytinius, jų mokytojus, tėvus.
2024 metais mūsų įstaiga įgyvendino ilgalaikį aplinkosaukinio švietimo projektą „Gamtos detektyvai: tyrinėk, stebėk, atrask“, kurio tikslas - stiprinti įstaigos bendruomenės (vaikų, tėvų, pedagogų) ekologinę savimonę ir aplinkosauginį raštingumą, plečiant vaikų žinias apie savo gyvenamąją aplinką bei skatinant juos mokytis atrandant, patiriant gamtos pažinimo džiaugsmą.
Ikimokyklinio ugdymo(si) principai ir kontekstai
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp jų yra:
- ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas;
- vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas;
- žaismės principas;
- sociokultūrinio kryptingumo principas;
- integralumo principas;
- įtraukties principas;
- kontekstualumo principas;
- vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas;
- lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas;
- reflektyvaus ugdymo(si) principas;
- šeimos ir mokyklos partnerystės principas.
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymo(si), Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti.
Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Žaismės kontekstas
Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas
Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
Kultūrinių dialogų kontekstas
Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
Kalbų įvairovės kontekstas
Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
Realios ir virtualios aplinkos kontekstas
Realios ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
Kūrybinių dialogų kontekstas
Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.
Ikimokyklinio ugdymo pasiekimų sritys
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Vertybinė nuostata ir gebėjimai (pavyzdžiai):
- Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
- Esminiai gebėjimai:
- A1. Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
- A2. Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą.
- A3. Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių.
- Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
- Esminiai gebėjimai:
- B1. Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
- B2. Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.
tags: #ikimokykliniu #istaigu #pedagogu #komandu #lankstinukai
