Ikimokyklinis ugdymas Norvegijoje yra svarbi švietimo sistemos dalis, nors ir neprivalomas vaikams iki 6 metų amžiaus. Jis apima vaikų darželius, kurie gali būti savivaldybių, įvairių organizacijų ar darbuotojų vaikams. Pirmasis vaikų darželis Norvegijoje buvo įkurtas 1837 metais Trondheime.
Norvegijos ikimokyklinio ugdymo programos ir aplinka dažnai grindžiamos savita patirtimi, kaip ir „CreaKids“ darželio atveju, kurio ugdymo programa paremta įvairiapusišku vaiko ugdymu, naujų žinių ir įgūdžių įgijimu praktinėje kūrybinėje veikloje. Ypatingas dėmesys skiriamas vaikų emocinio intelekto ugdymui. Vaikai mokomi pasitikėti savimi, suprasti savo jausmus, valdyti ir tinkamai reikšti emocijas.
Darželio ugdymo programoje vyraujančioms ugdymo sritims skirti atskiri kambariai, taip vadinamos dirbtuvės: matematikos, kalbos, meno, gamtos ir „širdies“ kambariai. „Širdies“ kambaryje yra skirtingų personažų, profesijų drabužių, kuriais vaikai gali persirengti, žaisti, vaidinti. Kiekviena savaitės diena skirta vis kitai sričiai ugdyti.
Tačiau ugdymas „CreaKids“ darželyje neapsiriboja vien darželio erdvėmis. Viena iš svarbių ikimokyklinio ugdymo Norvegijoje krypčių yra bendradarbiavimas ir patirties mainai. Pavyzdžiui, Erasmus+ projektai leidžia dalintis gerąja patirtimi ir ieškoti naujų ugdymo metodų.
Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigos aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, siekdamos tobulinti savo ugdymo kokybę ir pritaikyti naujoves. Vienas iš tokių projektų - „Demokratiškumas ikimokykliniame ugdyme“, kurio metu pedagogai vyko į darbo stebėjimo veiklas Norvegijos Karmoy Kopervik skole mokykloje. Ši patirtis atskleidė, kad Norvegijos mokyklose didelis dėmesys skiriamas socialiniam ir emociniam ugdymui, bendradarbiavimui su įvairiomis institucijomis siekiant sukurti palankią aplinką mokinių emocinei gerovei ir socialiniams įgūdžiams ugdyti.
Norvegijoje privalomasis švietimas prasideda sulaukus šešerių metų. Nuo 1-7 klasės mokiniai negauna tradicinių pažymių; jų pažanga vertinama per individualius mokytojų komentarus ir refleksiją, o tėvai reguliariai informuojami apie vaikų pasiekimus. Pirmokams pamokos trunka trumpiau, prasideda nuo 8:20 ryte ir baigiasi 13:00 valandą. Veiklų metu vienoje klasėje su vaikais dirba 4 suaugę asmenys: 2 pedagogai ir 2 asistentai. Prieš prasidedant pamokoms ir pertraukų metu, visi vaikai privalo leisti laiką lauke. Tėvai yra aktyviai įtraukiami į vaikų mokymosi procesą per reguliarius susitikimus ir mokyklos renginius.
Tarptautiniai projektai atveria duris į įvairias ugdymo filosofijas ir metodus. Pavyzdžiui, Erasmus+ projektai, tokie kaip „Tvarumas ikimokykliniame ugdyme“, skatina ugdymą lauke ir gamtos pažinimą. Mokymai, vykę Ispanijoje, Tenerifėje, „Environmental Stewardship: How to Reconnect With Nature“, akcentavo medžių svarbą mokyklų aplinkoje, vaikų ugdymą lauke, biofilinio dizaino kūrimo galimybes ir kitas tvarias gamtai idėjas. Dalyviai diskutavo, kaip spręsti ekologinį nerimą įtraukiant ekologinį ugdymą į programas, organizuojant ekologines projektines veiklas ir skatinant tvarų įstaigos veiklos organizavimą.
Dar vienas svarbus tarptautinės patirties aspektas yra STEAM (mokslo, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) ugdymas. Kursai „EESTE[A]M - Early Education STE[A]M“ Atėnuose, Graikijoje, buvo skirti STEAM veiklų praktikai ankstyvajame amžiuje. Pedagogės susipažino su įvairiomis kompiuterinėmis programėlėmis, svetainių kūrimu, technologiniais ir mokomaisiais žaidimais, išbandė robotukus, tokius kaip Cubetto ir Sphero. Ši patirtis padeda praturtinti ugdymo procesą inovatyviomis priemonėmis ir metodais.
Istorinis kontekstas rodo, kad švietimo sistema Norvegijoje formavosi ilgą laiką. Pirmosios mokyklos pradėtos steigti 12 a., vėliau atsirado parapinės ir gildijų mokyklos. Iki 18 a. švietimą tvarkė Bažnyčia. 1739 m. priimtas pirmasis Švietimo aktas, o 1889 m. - pirmasis visuotinio privalomo ir nemokamo pradinio mokslo įstatymas. Švietimui vadovauja Švietimo ir mokslų ministerija, mokoma norvegų, samių ir kitomis etninėmis kalbomis.
Šiuolaikinė Norvegijos bendrojo lavinimo sistema apima privalomą septynerių metų pradinį ugdymą (6-13 m. vaikams), privalomą trejų metų žemesnės pakopos vidurinę mokyklą (13-16 m. vaikams) ir trejų metų aukštesnės pakopos vidurinę mokyklą (16-19 m. jaunuoliams). 2009 m. pradinėse ir žemesnės pakopos vidurinėse mokyklose mokėsi beveik visi mokyklinio amžiaus vaikai.
Aukštasis mokslas Norvegijoje taip pat gerai išvystytas, veikia universitetai, specializuotos universitetinės institucijos ir universitetiniai koledžai. Moksliniams tyrimams vadovauja Norvegijos mokslinių tyrimų taryba.
Tarptautiniai mainai ir projektai, tokie kaip Erasmus+, suteikia galimybę ne tik kelti pedagogų kvalifikaciją, bet ir plėsti akiratį, pažinti kitas kultūras ir ugdymo sistemas. Tai prisideda prie kokybiško ir šiuolaikiško ikimokyklinio ugdymo užtikrinimo.
tags: #ikimokyklinis #ugdymas #norvegija
