Ikimokyklinis ugdymas yra svarbus vaiko vystymosi etapas, kurio metu formuojasi vertybinės nuostatos, žinios, supratimas ir gebėjimai. Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo principai apima ugdymo(si) ir priežiūros vienovę, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermę, žaismės, sociokultūrinio kryptingumo, integralumo, įtraukties, kontekstualumo, vaiko ir mokytojo bendro veikimo, lėtojo ugdymo(si) principus, užtikrinančius gilų įsitraukimą, bei reflektyvaus ugdymo(si) principą. Taip pat svarbus šeimos ir mokyklos partnerystės principas, skatinantis bendradarbiavimą kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos rengimas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Vaikų ugdymasis per žaidimus ir patirtis: grybų pasaulis
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Grybų tema ikimokyklinukams suteikia daug galimybių tyrinėti ir pažinti gamtą. Pavyzdžiui, spalio 11 d. „Paukštelių“ grupės mokytoja N. Baranovska pasiūlė vaikams "eiti į mišką". Ruduo - grybų metas. Vaikai vardino kokius žino grybų pavadinimus, atpažino juos plakatuose (pasakant grybo pagrindines dalis- kotas, kepurė). Mokytoja ugdytiniams paaiškino, kad grybus galime vadinti rudens simboliu. Žaidėme žaidimą- ratelį „Grybų raut“. Aptarėme kokias dovanas rudenėlis miške dovanoja žmonėms, paukšteliams, žvėreliams (grybai, uogos, riešutai). Vaikai sužinojo po kokiu medžiu kiekvienas grybas mėgsta augti: kazlėkai- pušyne, raudonikiai- drebulyne, baravykai- ąžuolyne, pušyne. Pokalbis apie miško gėrybes - grybus „Ką slepia miškas“. Vaikai aktyviai dalyvavo pokalbiuose, atsakinėjo į klausimus, pasakojo savo įspūdžius būnant miške. Žinių apie miške augančius žinomiausius grybus: raudonviršį, baravyką, voveraites, kazlėkus, ūmėdes, kelmučius plėtimas. Mokytoja vaikus supažindino, kad yra nuodingų grybų bei uogų, išmoko juos atpažinti, nepažįstamų miško gėrybių nerinkti. Bet nenaikinti nuodingų grybų. Jie ne tik puošia mišką, bet ir reikalingi girios augalams ir gyvūnams. Praktinės - pažintinės veiklos metu vaikai pajuto miško gyvenimo harmoniją, jo paslaptingumą, rudeninių spalvų dermę ir bendrumą su gamta.
STEAM ugdymas - integralus vaikų gebėjimų ugdymas gamtos mokslų, matematikos, technologijų inžinerijos ir meno kontekste. „Pelėdžiukų“ ir „Voveriukų“ grupės vaikai, kartu su mokytojomis Aušra Zumiene ir Asta Karasevičiene, dalyvavo kūrybiniame projekte „Daug grybų aš miške radau“. Projekto tikslas - ugdyti vaikų gebėjimą domėtis ir pažinti gamtinę aplinką STEAM veiklose. Kūrybiniams sumanymams įgyvendinti „Pelėdžiukų“ grupės vaikai, kartu su mokytoja Aušra, panaudojo jiems neįprastą priemonę - sausą, rankdarbiams skirtą betoną. Daug džiugių emocijų suteikė betono pasiruošimo darbai. Su nekantrumu vaikai laukė, kada į formeles supiltas betonas sudžius. Taip pasigaminome grybų kepurėles, o koteliams panaudojome gamtinę medžiagą. Rezultatas gavosi puikus. „Voveriukų“ grupės vaikai, kartu su mokytoja Asta, daug dėmesio skyrė pažinčiai su nežinomais grybais - kelmučiais. Vaikai liko sužavėti ir nustebinti, kad tai valgomi grybai. Visi kartu iš savo surinktos gamtinės medžiagos (šakelių, kankorėžių) pagamino nuostabų darbelį „Linksmieji kelmučiai“. Tyrimai rodo, kad ankstyvoji STEAM patirtis leidžia vaikams sėkmingiau mokytis mokyklose ir pasiekti geresnių rezultatų įvairiose srityse.
Priešmokyklinio ugdymo ,,Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai kartu su mokytoja Edita vykdė projektą „Grybų pasaulis“. Vaikai kartu su mokytoja kūrė mąstymo žemėlapį, aiškindamiesi ką vaikai žino ir ko norėtų sužinoti. Suteikiant vaikams naujų žinių apie grybus, lopšelyje-darželyje įkurtame STEAM kabinete vaikai tyrinėjo pievagrybius. Per mikroskopą, lūpą stebėjo įvairias pievagrybio dalis. Mokėsi pažinti, įvardinti ir užrašyti pievagrybio sandarą. Taip pat išmoko naują žodį- sporos. Vaikai suprato, kad grybai užauga ne iš sėklų, o sporų. Taip pat stebėjo, kaip su pievagrybiais galima štampuoti nenaudojant nei dažų, nei vandens, o taip pat dėl grybo kepurės apačioje esančių sporų. Pavirtę tikrais mokslininkais, vaikai praplėtė savo žinias apie grybus ir ugdėsi tyrinėjimo įgūdžius. Taip pat vaikai kūrė plakatą ,,Grybai“, jį panaudojo žaisdami su interaktyvia bitute-robotu. Kiekvienas vaikas programuodamas bitutę- robotą,, Bee bot“ ir lavindamas orientacija erdvėje, surado savo pieštą grybą. Norint surasti savo piešinį, ugdytiniai turėjo numatyti ir atlikti po 3-4 orientacinius veiksmus. Pačių kurtu žaidimu, vaikams buvo dar smagiau žaisti ir plėsti skaitmeninio raštingumo žinias. ,,Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai atliko kūrybinį darbą ,,Lepšis“. Vaikai kartono trafaretą, apklijavo dideliu sluoksniu laikraščio. Išdžiovinus, nudažė guašu ir sulipdė grybo dalis.
Ikimokyklinio ugdymo principai ir ugdymo sritys
Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose. Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove. Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams. Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms. Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.
Pasiekimai srityje „Mūsų sveikata ir gerovė“
Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
Esminiai gebėjimai:
- A1: Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
- A2: Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
- A3: Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.
Pasiekimai judėjimo srityje
Vertybinė nuostata: Norai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
Esminiai gebėjimai:
- B1: Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
- B2: Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai.
tags: #ikimokyklinis #tema #grybai
