Ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, tačiau priešmokyklinis ugdymas yra privalomas. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai jam sukanka 5 metai. Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas visiems vaikams, taip pat ir turintiems specialiųjų poreikių. Tai tarpinė ugdymo grandis tarp ikimokyklinio ugdymo ir pradinės mokyklos.
Pasiekimų apraše pateikiami lūkesčiai, kad vaikas būtų sveikas, orus, bendraujantis, smalsus, kuriantis, sėkmingai besiugdantis. Jų siūloma siekti per aštuoniolika vaiko ugdymosi pasiekimų sričių. Vaiko pasiekimų žingsnių siejimas su amžiumi yra sąlyginis. Kiekvienas vaikas yra unikalus, pasižymi jam būdingu raidos tempu, turi skirtingą ugdymosi patirtį, todėl to paties amžiaus vaikų pasiekimai natūraliai gali skirtis.
Ugdymo turinys ir kompetencijos
Ugdymo turinys, kurį sukuria kiekvienas ikimokyklinio ugdymo teikėjas, neskaidomas į atskirus dalykus ir vyksta integruotai. Nėra apibrėžta, kiek minučių ar valandų turi būti skiriama būtent ugdomajai veiklai. Veiklos rūšys yra integruojamos atsižvelgiant į vaiko vystymosi ypatumus ir gyvenimo ritmą. Ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai.
Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes.
Ugdymo metodai ir priemonės
Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme pedagogai laisvai renkasi pedagoginės veiklos formas ir metodus. Svarbu, kad pasirinkimas atitiktų šiuolaikinio ugdymosi nuostatas ir būtų individualizuotas. Pavyzdžiui, ugdymo formos ir metodai būtų pritaikyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam vaikui. Taip pat auklėtojas, pedagogas turėtų naudoti subalansuotus metodus, pavyzdžiui, išlaikyti pusiausvyrą tarp ugdytojo inicijuotų ir pačių vaikų sugalvotų veiklų.
Ugdymo procese ugdytojas parenka, kokias ugdymo priemones naudoti: užduočių knygas, žaislus, audio-vizualines priemones ir kt. Vaikai taip pat yra ugdomi naudojant įvairias medžiagas - vandenį, molį, popierių, medžiagą ir pan. Ugdymo procese taip pat gali būti auginami gyvūnai, pavyzdžiui, laikomos žuvytės akvariume. Ugdymo priemones, kaip ir metodus, mokytojas pasirenka laisvai. Priemones perka kiekvienas ugdytojas iš ugdymui skirtų lėšų (šios lėšos yra įskaičiuotos į mokymo lėšas).
Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose pagrindiniu ugdymosi metodu laikomas žaidimas. Šis metodas vertinamas kaip natūraliausia vaiko būsena, padedanti vystytis ir kurti, būti aktyviam bei veikti. Taip pat taikomi stebėjimo, tyrinėjimo, demonstravimo, pokalbio, pasakojimo, diskusijų, problemų sprendimo, projektinės veiklos ugdymosi metodai. Praktikuojamas šokis ir (ar) vaidyba, muzikavimas, vizualinė raiška.
Ugdymo priemonės ir aplinka
Ugdymo priemonės parenkamos atsižvelgiant į vaiko amžių, individualius poreikius ir ugdymo tikslus. Tai gali būti įvairūs žaislai, edukaciniai žaidimai, knygos, meno reikmenys, gamtinės medžiagos ir kt. Svarbu, kad ugdymo priemonės būtų saugios, skatintų vaiko smalsumą, kūrybiškumą ir aktyvumą.
Įstaigoje taikomas kūrybinis - visuminis (kompleksinis) ugdymas. Ugdymas organizuojamas vadovaujantis humanistinės pedagogikos holistiniu (visuminiu) požiūriu į ugdomą asmenybę jos saviraidos procese. Humanistinė pedagogika vaiką priima tokį, koks jis yra. Esminė priemonė tikslui pasiekti yra bendravimas, kuris teikia vaikams kasdienį džiaugsmą, stiprina jų asmenybę, dovanoja jiems pasirinkimo laisvę, skatina bendradarbiavimą. Vaiko poreikis turėti geras socialines, edukacines vystymosi sąlygas yra vienas pagrindinių ir su vaiko amžiumi nesikeičiančių interesų.
Grupėse žaidimas yra svarbiausia ugdymo(si) priemonė, leidžianti vaikui daug kartų mėginti, atrasti, keisti, priimti sprendimus, modeliuoti ir kūrybiškai interpretuoti. Ugdymas nukreiptas į vaiko individualią pažangą. Vaikas ugdomas visapusiškai - skatinamas pažinti, atrasti, išlaisvėti, tobulėti nebijant suklysti! Klaidų nėra, tik pamokos.
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Privalomas priešmokyklinis ugdymas ir jo organizavimas
Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Toks ugdymas gali būti teikiamas ir anksčiau tėvų prašymu, jeigu vaikas yra pakankamai tam subrendęs, bet ne anksčiau negu jam sueis 5 metai. Tėvams dažnai kyla klausimų dėl priešmokyklinio ugdymo tvarkos, kainos, ugdymo įstaigos pasirinkimo, skirtumo nuo ikimokyklinio ugdymo.
Į valstybines ugdymo įstaigas vaikai yra priimami pagal nustatytą ministerijos ar savivaldybės tvarką ir prioritetus. Dažniausiai prašymą priimti į valstybinės įstaigos priešmokyklinio ugdymo programą galima pateikti elektroniniu būdu per sukurtas savivaldybių sistemas. Prašymą galima pateikti visus metus iki kovo-balandžio mėnesio. Privačios ugdymo įstaigos į priešmokyklinio ugdymo programą priima pagal pačių nustatytą tvarką. Sprendimą priimantys tėvai turėtų atsižvelgti į individualius vaiko poreikius.
Priešmokyklinio ugdymo grupės (klasės) gali būti atskiros, t.y. Bet priešmokyklinio ugdymo grupės gali būti ir jungtinės, t.y. Tarp tėvų (globėjų) ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis.
Vertinimas ir pasiekimai
Priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai yra vertinami, tačiau vertinimas nėra itin formalus ar aiškiai apibrėžtas. Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos pasiekimams vertinti pateikiami trijų pasiekimų lygių požymiai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Pasiekimų vertinimai pateikiami aprašomuoju būdu - trumpais komentarais, nusakančiais, kokios yra mokinio stiprybės, kas jau pasiekta, ką reikia tobulinti; informacija apie mokinio pasiekimus kaupiama ir fiksuojama mokinio pasiekimų apraše, aplanke ar skaitmeninėse laikmenose.
Formuojamasis vertinimas - mokinio pažangos skatinimui, stebėjimui ir vertinimui ugdymo procese teikiamas grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymąsi, nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus, siekiant kuo geresnių rezultatų. Viena iš formuojamojo vertinimo dalių yra esamos situacijos įvertinimas, kuris padeda mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba, kaip toliau planuoti ugdymą.
Apibendrinamasis vertinimas - juo patvirtinami mokinio pasiekimai, baigus temą, skyrių, kursą, modulį, programą. Priešmokykliniame ugdyme apibendrinamuoju vertinimu įvertinami vaiko pasiekimai, baigus programą. Mokytojas atlieka vaikų ugdymosi pažangos ir pasiekimų vertinimą pagal visas ugdomas kompetencijas ir visose aprašytose pasiekimų srityse, aptaria jį su tėvais (globėjais) ir parengia rekomendaciją. Jei vaiko visų kompetencijų raiška yra iki pagrindinio ar aukštesnio pasiekimų lygio, vaikas toliau tęsia mokymąsi pagal pradinio ugdymo programą.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį.
| Ugdymo sritis | Amžiaus grupė | Pasiekimai |
|---|---|---|
| Sveikatos ir fizinis ugdymas | Nuo gimimo iki 3 metų | Vaikas ragauja įvairaus skonio maistą, geba savarankiškai naudotis tualetu, praustis, apsirengti. |
| Sveikatos ir fizinis ugdymas | Nuo 3 iki 6 metų | Vaikas atpažįsta šviesoforo spalvas, supranta saugaus elgesio taisykles gatvėje ir gamtoje, geba koordinuoti judesius, atlikti sudėtingesnius motorinius veiksmus. |
| Pažinimo ugdymas | Nuo gimimo iki 3 metų | Domisi aplinka, atpažįsta kelis bendrus aplinkos objektus, geba atlikti paprastus veiksmus su daiktais. |
| Pažinimo ugdymas | Nuo 3 iki 6 metų | Domisi gamta, geba atlikti paprastus bandymus, atpažįsta kelis gamtos reiškinius, supranta priežasties ir pasekmės ryšius. |
tags: #ikimokyklinis #priesmokyklinis #ugdymasugdymosi #priemoniu #katalogas
