Žmogaus auklėjimas nuo seniausių laikų neatsiejamas nuo muzikinio ugdymo. Visais laikais ugdymo teorijoje ir praktikoje muzika užėmė garbingą vietą šalia kitų svarbių ugdymo turinio dalykų, o muzikinis ugdymas - šalia protinio, fizinio, dorovinio ir kt. Jis plėtojosi nuo paprastų imitacijų iki šiandien žinomų sudėtingų muzikinio ugdymo sistemų. „Muzikinis ugdymas kaip pedagogikos mokslo objektas gali būti aiškinamas kaip būtinų sąlygų ugdytinio prigimtyje glūdintiems gebėjimams kūrybiškai reikštis, perimant ir plėtojant kultūrą, visuma“ (Lietuvos švietimo koncepcija, 1992, p. 6). Mano tikslas - ugdyti muzikinį vaikų sugebėjimą darželiuose.

Rusų mokslininkas E. Ciolkovskis yra pasakęs: „Muzika - galingas ginklas, tolygus medikamentams. Ji gali sužadinti teigiamas ir neigiasias emocijas - nuodyti ir gydyti. Užtat, kaip ir medikamentai, muzika privalo būti specialisto valdžioje.“

Įvairūs muzikos stiliai, jos atlikimo būdai gali išreikšti labai platų žmogaus vidinio pasaulio spektrą. Reikia pabrėžti, kad muzika - pats paveikiausias menas iš visų menų, joje slypi išskirtinai didelės poveikio žmogui galios. Šiuo metu daugiausia ir labiausiai akcentuojama į ikimokyklinio amžiaus vaikų emocingumą bei emocijas, kurios turi labai didelę įtaką vaikų muzikiniams gebėjimams bei kūrybiškumui skleistis, aktyvumui palaikyti. Emocijos yra vienas iš vaikų požiūrį sąlygojančių veiksnių. Jos ne tik nuspalvina, bet ir sužadina, stiprina aktyvumą.

Muzika vaikams yra tarsi ankstyvoji jausmų ugdymo pakopa, tam tikra nuojauta. Vaikų svajonės, skatinamos per muziką, yra daug kilnesnės. Kuo vaikas giliau įsiskverbia į muzikos paslaptis, tuo anksčiau priartėja prie pajautų, pasireiškiančių tik vyresniame amžiuje. Muzika - tai sielos kalba. Tai gerumo ir grožio sėkla. Ją pasėjus, kiekvienas vaikas atvers savo emocijų dureles ir įsileis į savo pasaulį, jis taps dvasingesnis, išmoks atskirti ir įvertinti tai, kas gražu ir turi išliekamąją vertę.

Kūrybiškumas moksliškai pradėtas tyrinėti prieš keletą dešimtmečių. Tačiau ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje stokojama išsamesnių tyrimų, atskleidžiančių kūrybiškos raiškos ypatumus ikimokykliniame amžiuje. Todėl tyrinėjant vaikų kūrybiškumą siūloma atsižvelgti į vaiko raidos ypatumus, įsitraukimo į kūrybinę veiklą pobūdį. Mano manymu, muzikos pagalba vaikas tobulėja, atsiskleidžia, gali išsakyti savo jausmus, išreikšti atitinkamas emocijas. Mano muzikinės pamokėlės būtų suskirstytos atitinkamai, pagal vaikų amžių. Be galo būtų svarbu, kad pačių pamokėlių laikas ir vaikų kiekis būtų atitinkamas, kad su kiekvienu vaiku būtų galima pabendrauti individualiai. Suprasi, ką jis mąsto, geba, gali ir nori veikti.

Mano tikslas - ne tik vaikui išreikšti save, bet ir atrasti save. Galbūt vaikas suvoks, kad jo gyvenimas be muzikos net neišsivaizduojamas, o muzika po daugelio metų taps pragyvenimo šaltiniu. Muzika vienija žmones, šeimas, todėl muzikos dėka rastume bendravimą ir su pačių ugdytinių tėvais.

Muzikos galios stebuklingos, todėl tą gerąją patirtį ir norėčiau skleisti mažiesiems. Muzikos ir šokio pedagogė, šokėja, dainininkė.

Ar kada susimąstėme, kad vaiką ugdyti svarbu ne tik teoriškai, bet ir praktiškai - per įvairias fizines veiklas. Nuo pat pradžių vaikas tą daro per skonį, lytėjimą, žinoma - ir judesį. Judesys ir muzika vaikui nėra svetima. Tai jam yra įgimta. Turbūt ne kartą esame matę, kaip vos užgrojus muzikai vaikas, dar net nevaikščiodamas, pradeda judėti į ritmą ir atrasti savo kūno galimybes? Judėjimas vaikui - natūralus dalykas. Būtent dėl to toliau lavinti vaiką pasitelkiant tai, kas jam sava, - teisingas pasirinkimas. Ir tai gali būti daroma įvairiausiais būdais. Visų pirma, nedrauskime vaikui judėti, nesistenkime, kad jis elgtųsi „santūriai“, nestabdykime jo pažinimo, priešingai - padėkime jam, skatindami judėti, žaiskime įvairiausius žaidimus, bėgiokime drauge.

Pirmaisiais vaiko metais ryšys ir bendravimas - vieni svarbiausių dalykų, kurie daro didžiulę įtaką vaiko vystymuisi. Turėtume atkreipti dėmesį, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai turi žaisti, mokytis per žaidimą, turėti galimybę improvizuoti, realizuoti savo idėjas.

Žinoma! Aš labai palaikau ir techninį ugdymą, veiklas, kurios ugdo techninius įgūdžius. Baleto pamokose vaikai išmoksta puikiai koordinuoti savo kūną, greitai mokytis. Net ir ateityje, netapus baleto šokėju, šie įgūdžiai labai praverčia gyvenime. Geriausia veiklose atrasti balansą.

Kodėl svarbu ugdyti vaiką per judesį ir muziką?

Kaip jau minėjau, judesys ir muzika - natūralios ugdymo formos. Vaikams tai nėra svetima, jų smegenys atranda asociacijas, o tai veda prie lengvesnio mokymosi. Ne viena studija įrodžiusi, kad vaikui mokantis vieną ar kitą dalyką veikia tik tam tikra smegenų dalis. Muzikinis ugdymas veikia ne tik už klausymą atsakingą smegenų dalį, tai turi įtakos ir kitoms veikloms.

Muzika ir šokis: ar tai susijusios disciplinos?

Muzika ir šokis tiesiog neatsiejami dalykai, taigi vaiką geriausia lavinti kombinuojant šias veiklas. Namuose galite su vaiku dainuoti, pavyzdžiui, atrasti daugiau būdų kaip dainuoti vieną ir tą pačią dainą: lėtai, greitai, garsiai, tyliai, šnabždėti ir t. t.

Kaip ugdyti vaiką per judėjimą?

Šokti, žinomas pasakas perteikti judesiu ar visai be žodžių, klausytis įvairios muzikos, atsiliepti į vaiko smalsumą ir išbandyti įdomiai skambantį puodą!

Nuo kada pradėti muzikinį ugdymą?

Kuo anksčiau. Vaikas, jau būdamas pilvelyje, pradeda girdėti garsus, muziką, ypatingą ryšį sukuria su mamos balsu. Jau tada galime pradėti supažindinti jį su šiuo aktyviu pasauliu - dainuoti, klausytis įvairios muzikos. Gimęs vaikutis jau reaguoja į skirtingus tonus, atskiria linksmas tonacijas nuo liūdnų. Studijos parodė, kad vaikučiai, kurie patyrė ryšį su tėvais per muziką ir judesį, lengviau nusiramindavo, anksčiau pradėdavo reaguoti ir suprantamai komunikuoti su tėvais - pamojuoti ranka, parodyti į daiktą, kurio nori. Iš tiesų nėra jokios ribos, nuo kada turėtume pradėti.

Vaikai yra labai skirtingi, kiekvienas turi savo mokymosi metodą, skirtingus vystymosi etapus. Norėčiau šį atsakymą stipriai susieti su emocijomis. Augdamas vaikas mokosi jas pažinti, su jomis ir jų iššauktu elgesiu susitvarkyti. Žinoma, kaip jam seksis tai daryti, labai priklauso nuo tėvų ir mokytojų. Muzikinis lavinimas gali daryti didelę įtaką emocijų reguliavimui. Vaikai išmoksta ramiau reaguoti į įvairias situacijas, lengviau suvaldo pyktį. Muzikinis lavinimas taip pat labai prisideda prie kalbos lavinimo, o tai padeda vaikams save geriau išreikšti. Tėveliai gali namie eksperimentuoti su įvairios muzikos klausymu tam tikroje situacijoje arba prieš miegą, norėdami vaiką nuraminti.

Kai kurios šeimos važinėja su vaikais į muzikos festivalius, roko koncertus. Ar tai geras sprendimas? Suteikti vaikui galimybę prisiliesti prie įvairių muzikos stilių - tikrai geras sprendimas. Vaikas plečia akiratį ir dar geriau susipažįsta su supančiu pasauliu. Didžiausią naudą vaiko raidai teikia, kai jis vienu ar kitu būdu reaguoja į muziką, pavyzdžiui, dainuoja, šoka, ploja į ritmą ar sukuria istoriją, susijusią su klausoma muzika. Ji tikrai gali būti įvairi, nes būdamas skirtingas vaikas iš to paties dalyko gali pasiimti visai skirtingus dalykus - tai, ko jam reikia, ir net atrasti tai, ko neranda kitoje veikloje ar namuose.

Šokis - viena iš išraiškos formų, ir vaikui tai gali būti puikus būdas pažinti save, ypač jei jis gali improvizuoti, o ne tik mokytis žingsnelių. Geriausiems rezultatams pasiekti svarbus - tęstinis mokymas, o ne tik muzikos klausymas namuose.

Muzikinis lavinimasis gali padėti pasiekti geresnių rezultatų įvairiose srityse. Įvairios studijos įrodė, kad muzikos ir judesio ugdymas gali padėti lavinant vaiko kūrybiškumą, kalbą, emocinius, motorikos įgūdžius. Ir tai dar tikrai ne pabaiga.

Visi vaikai turi muzikinių gabumų, tačiau kaip viskas toliau klostysis, dažniausiai priklauso nuo įdėto darbo - nuo to, kada pradėsite supažindinti vaiką su muzika, ir tęstinumo, nuolatinio praktikavimo dažnumo. Iš tiesų visi vaikai turi polinkį į muziką. Labai dažnai tėvai nusprendžia, kad jų vaikas neturi „talento“, „neduota“. Tikrai gali būti vienas vaikas gabesnis, imlesnis, kitas galbūt lėčiau įsisavinti informaciją, tačiau kiekvienas turi savo, t. y. individualų, mokymosi metodą, tik reikia jį paskatinti ir padrąsinti. Parodykite man vaiką, kuris nemėgsta žaisti! Viskas priklauso nuo mokymo metodo. Sudominti vaiką muzika - galybė būdų.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinio ugdymo motyvacija yra aktuali tiek muzikos pedagogui, tiek ir vaikų tėvams, kurie vaiką lavina ir muzikine prasme. Muzikinio ugdymo pedagogai darželyje susiduria su įvairiomis problemomis: didelėmis vaikų grupėmis, vaikų išskirstymu į grupes pagal amžių, individualiomis kiekvieno vaiko charakterio savybėmis, įgimtais muzikiniais gabumais arba jų nebuvimu, kuriuos reikia derinti su kitų vaikų asmenybėmis. Nuo vaikų muzikinio ugdymo ikimokykliniame amžiuje priklauso vaikų kūrybiškumas ateityje. Jeigu vaikas buvo netinkamai ugdomas darželyje, tai jo kūrybiškumas gali būti užslopintas. Pedagogas darželyje turėtų pastebėti vaiko muzikinius sugebėjimus, vaiko norą muzikuoti ir domėtis muzika.

Remiantis literatūros šaltiniais ir praktika, buvo sudaryta muzikinių užsiėmimų programa ikimokyklinio amžiaus vaikams. Programa suskirstyta į tris amžiaus grupes: 2-3 metų amžiaus vaikams, 4-5 metų amžiaus vaikams ir 6-erių metų amžiaus vaikams.

Sonata Latvėnaitė-Kričenienė, pianistė, pedagogė, ankstyvojo muzikinio ugdymo ekspertė, teigia: „Muzika ir kiti menai žmogaus išsimokslinimui ir egzistencijai yra ne mažiau svarbūs nei kalba ir matematika.“ Ji yra inovatyvaus kūrybinio ugdymo darželio „Strazdanėlės“ įkūrėja, muzikos mokyklos „Vaikas ir muzika“ direktorė. Pasak jos, svarbu, kad vaikas girdėtų muziką ir pasiilgtų kažko labai nuostabaus. Kaip teigia E. E. Gordonas, vaikas net nesupranta, ką jam dainuoji, bet informacija jame kaupiasi. Menas - muzikavimas, šokis, dailė - vaikui tampa natūralia gyvenimo dalimi, o ne kokiu nors mokslu ar pastangų reikalaujančia veikla. Vaikai natūraliai sužino, kad gyvenimas yra menas, o menas - gyvenimas. Todėl reikėtų kuo daugiau sudėti mažyliui nuo gimimo iki devynerių metų, nes tuo metu galutinai susiformuoja smegenų struktūra.

Meninis ugdymas yra viskas - žaidimas, kalba, estetika, matematika, pažinimas, tyrinėjimas, kūrybiškumas, kultūra, bendravimo įgūdžiai. Kaip smagu žaisti muzikinius žaidimus ir lavinti kalbą, pažinti spalvas žaidžiant teatrą, šokant šokius suprasti matematines sekas, piešiniuose fiksuoti pirmuosius rašmenis.

Vaikai turi nepaprastą mokymosi ir pokyčių potencialą. Kiekvienas yra unikalus, turintis teisę būti gerbiamas ir vertinimas dėl savo išskirtinumo, augimo bei vystymosi ritmo. Muzika ir šokis gali padėti vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, pavyzdžiui, autizmo, dalyvauti bendrose veiklose, kurti ir išreikšti save.

Formuoti vaiko skonį reikia kuo anksčiau. Tai daroma pateikiant daug įvairios muzikos - nuo klasikinės iki šiuolaikinės - pavyzdžių. Vaikui viskas yra gražu, o nuomonę „negražu“ dažniausiai suformuoja suaugusieji. Mažiukai yra smalsūs, pagaulūs ir įsijaučiantys. Svarbu, kad suaugusieji neįvertintų, jog kažkas yra „nesąmonė“.

Specialistai pataria, kad svarbu, jog mama klausytų muzikos ar dainuotų tai, kas jai pačiai labai patinka. Jei muzika leidžiama kaip fonas, būtų gerai, kad išsiskirtų aiškus atskirų instrumentų - fleitos, smuiko ar fortepijono - skambesys. Mažiausiems patinka žemesni tonai, augant toleruojami ir aukštesni tembrai. Kūdikiams geriausia - dainavimas be teksto, muzikos pjesės be žodžių. Iki metų mamoms ir tėčiams galima dainuoti naudojant garsiažodžius „ba“, „ma“, „te“. Tekstą naudokite, kai kalbatės su vaiku, jam ką nors pasakojate, o muzikuodami stenkitės, kad jis išgirstų kuo daugiau melodijos ir ritmo įvairovės. Siūlyčiau nepabijoti greta tos muzikos, kuri šeimai patinka, pridėti ir neįprastų, keistesnių skambesių, neužsidaryti ir, pavyzdžiui, bent kartą per mėnesį ateiti į koncertą Filharmonijoje, nepaskęsti tik popkultūroje.

Ankstyvojo muzikinio ugdymo judėjimas pasaulyje ir Lietuvoje prasidėjo maždaug 2000-aisiais, kai muzika tapo bendravimo būdu, kai vaikai, tėvai ir mokytojai puikiai susišneka dainuodami, judėdami, skanduodami. Daugiau nei prieš 20 metų, gimstant vaikams, buvo įkurtos šeimos mokyklėlės ir darželiai, siekiant ugdyti vaikus per meną.

Pirmieji spektakliai augino sparnus. Vienu etapu tyrinėta, kiek liaudies muzika yra paveiki vaikui, kiek greičiau jis ją supranta nei sukurtą muziką, - taip siekta folklorą atnešti į šeimą. Buvo sukurti folkloro projektai, kuriuose dalyvavo profesionalūs muzikantai. 2004-aisiais į sceną pirmąsyk pakviestos mamos su kūdikiais. Tokie projektai, kaip „Vienaragio istorija“, skirti pristatyti vaikams šiuolaikinę muziką su neįprastais ritmais ir skambesiais, taip pat puikus programinės muzikos opusas. Teatralizuoti koncertai vaikams, o ypač patiems mažiausiems, - geriausias būdas pažinti muzikos pasaulį. Jie moko pažinti styginius instrumentus, klausytis jų skambesio po vieną ir drauge.

Koncertą apie karvutę Sofiją galima sukurti kokį tik nori - nuo klasikinės muzikos iki džiazo, roko. Filharmonijoje renkama klasikinė versija, kurioje groja profesionalūs muzikantai, dainuoja operos solistai. Muzikantai ne tik atliks smagius įvairių stilių kūrinius, bet ir drauge su dainininke žais teatrą, kad vaikams koncertas būtų tikra šventė. Karvė Sofija yra labai smagi ir įdomi muzikantė, siekianti savo tikslo, nebijanti sunkumų. Ji moko nenukabinti nosies, tikėti savo galiomis.

tags: #ikimokyklinis #muzikos #ugdymas #pskc

• Nuoširdūs pavasariniai gimtadienio linkėjimai
• Kada vestis kūdikį į polikliniką?
• Idėjos pirmiems kūdikio mėnesiams
• X-Lander vežimėlių patirtis
• Moters ir vaiko klinikos Akušerijos skyrius