Muzika yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, lydinti jį nuo pat gimimo. Vaikai pradeda girdėti muziką dar būdami mamos įsčiose, o po gimimo lopšinės tampa pirmaisiais jų muzikiniais įspūdžiais. Vėliau, ikimokyklinėje įstaigoje, vaikai susiduria su platesniu muzikos pasauliu, kur yra ugdomi pagrindiniai muzikiniai pažinimai.
Daugelis mokslininkų, įskaitant neurologus, biologus, pediatrus ir psichologus, sutinka, kad ankstyvoji vaikystė yra kritinis periodas neurologinių ryšių formavimuisi, kuris turi įtakos visam tolesniam vaiko vystymuisi. Muzikuodami vaikai lavina daugybę gebėjimų: jie mokosi intonuoti, pajusti muzikos ritmą, perteikti muzikos nuotaiką per emocinę raišką, sutelkti dėmesį ir įsiminti muzikinius darinius, taip pat greitai reaguoti į muzikos pasikeitimus.
Pagrindinis ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinio ugdymo tikslas yra kaupti muzikinius įspūdžius ir lavinti įgimtus vaiko muzikinius gebėjimus. Taip pat svarbu pabrėžti, kad vaiko įtraukimas į prasmingą muzikinę veiklą yra svarbus ir platesniu kultūriniu požiūriu - tai tautinės kultūros perdavimas ir plėtojimas. Nuo ankstyvosios vaikystės įskiepytos tautinių dainų intonacijos ir muzikos meno pradmenų suvokimas padeda ateityje geriau pažinti ir perimti tautinės muzikinės kultūros vertybes, o per jas - ir pasaulinės muzikos dvasinę vertę. Dėl šių priežasčių yra prasminga analizuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinio ugdymo ypatumus.
Kiekvienas amžiaus tarpsnis skirtingai priima muzikinį ugdymą. Vaikus veikia visa juos supanti aplinka: garsai, įvykiai, vaizdai, įgyjamos žinios ir meno kūriniai. Muzikiniai meno kūriniai užima svarbią vietą vaikų gyvenime.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai yra labai imlios ir jautrios būtybės. Pirmieji žingsniai muzikos pasaulyje lemia tolesnį jų muzikinį brendimą. Muzikinę atmintį svarbu lavinti jau nuo 1-3 metų amžiaus. Šiuo laikotarpiu ryškiausiai atsiskleidžia vaikų charakterio bruožai, individualūs savitumai ir atminties ypatumai. Vieni vaikai greičiau įsimena regimąjį vaizdinį, kitiems lengviau pakartoti pasakytą tekstą, treti geriau atpažįsta girdėtos muzikos tekstą, o dar kiti geriau įsimena kartodami balsu.
Vaiko muzikinės kultūros ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje
Vaiko muzikinės kultūros ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje yra svarbus tyrimo objektas. Jo tikslas - atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinio ugdymo formas ir būdus, išanalizuoti vaiko muzikinę kultūrą ir jos struktūrą, taip pat išnagrinėti darželio vaidmenį šiame procese.
Tyrimo metodas apima švietimo dokumentų, mokslinės ir metodinės literatūros analizę.
Muzikinio ugdymo svarba ir nauda
Muzika yra savita garsinio meno forma, apimanti sąmoningai dėstomus garsus ir jų struktūras. Ji abstrakti savo esme, tačiau vidiniu turiniu atveria turtingą sociokultūrinių prasmių ir vertybių pasaulį. Šios prasmės ir vertybės yra kultūriškai įgyjamos muzikinio ugdymo proceso metu. Muzika yra universali žmogiškosios patirties ir kūrybos išraiška, savitas pasaulio pažinimo ir komunikavimo būdas. Ji svarbi kiekvienam asmeniui ir visuomenės nariui, atspindėdama individualių polinkių, poreikių ir interesų įvairovę.
Muzika pasižymi sociokultūrinių funkcijų įvairove ir yra būdinga visoms kultūrinėms bendrijoms. Savosios ir kitų kultūrų muzikos pažinimas atveria naujus patirties akiračius, padedančius orientuotis įvairialypiame dabarties ir praeities pasaulyje.
Muzikavimas ir muzikos pažinimas turi tiek savaiminę, tiek instrumentinę ugdomąją vertę. Muzikinė veikla mokiniams leidžia patirti muzikavimo džiaugsmą ir kūrybinį pasitenkinimą, skatina pasitikėjimą savimi. Ji ugdo discipliną, didina motyvaciją ir gerina emocinę pusiausvyrą. Muzikavimas daro teigiamą poveikį ugdytinių intelektui ir jų akademiniams pasiekimams.
Mokymas(is) groti instrumentais lavina smulkiąją motoriką ir aktyvina skirtingas smegenų sritis. Dainavimo praktika lavina mokinių klausą, balsą ir išraiškos galimybes. Muzikavimas grupėje, kolektyvinis kūrybinių užduočių sprendimas lavina mokinių socialinius įgūdžius ir ugdo empatiją.
Muzikos dalyko paskirtis - sukurti sąlygas ir galimybes mokiniams patirti muzikavimo džiaugsmą ir kūrybinį mėgavimąsi, plėtoti jų muzikinę estetinę patirtį, padėti pažinti kūrybines galias ir atverti muzikinį kultūrinį horizontą.
Muzikinio ugdymo programos ir kompetencijos
Nuoseklus ir sistemingas muzikinis ugdymas vyksta per įvairias muzikines veiklas, apimančias muzikavimą, muzikos kūrimą, muzikos pažinimą ir vertinimą, muzikinės kultūros reiškinių ir kontekstų nagrinėjimą bei sąsajų paiešką.
Muzikos ugdymo programos apima keturias pasiekimų sritis:
- Muzikavimas (dainavimas, grojimas)
- Muzikos kūryba (improvizavimas, komponavimas, aranžavimas)
- Muzikos pažinimas ir vertinimas
- Muzikinės kultūros kontekstai ir jungtys
Šios sritys viena kitą papildo ir siejasi tarpusavyje. Kiekvieno koncentro pasiekimai suformuluoti atsižvelgiant į mokinių raidos ir amžiaus tarpsnių ypatumus bei anksčiau įgytą mokymo(si) patirtį.
Įgyvendinant muzikos programas ugdomos šios kompetencijos:
- Pažinimo
- Kūrybiškumo
- Komunikavimo
- Skaitmeninė
- Pilietiškumo
- Socialinė
- Emocinė ir sveikos gyvensenos
- Kultūrinė
Per muzikos pamokas mokiniai ugdosi pažinimo kompetenciją, įgydami muzikos žinių ir gebėjimų. Muzikuodami, kurdami muziką ir jos klausydamiesi, mokiniai atskleidžia ir tobulina savo gebėjimus, mokosi įveikti iššūkius ir rasti tinkamus sprendimus. Nagrinėdami muzikos kūrinius, muzikos kalbos elementus ir struktūras, ieškodami sąsajų su savo patirtimi, jie mokosi suvokti ir vertinti muziką, plėtoja kritinio mąstymo gebėjimus.
Muzikinis ugdymas neatsiejamas nuo kūrybiškumo visose muzikinėse veiklose: komponuojant, improvizuojant, aranžuojant, interpretuojant, pažįstant ir vertinant muziką bei muzikinius reiškinius. Mokiniai skatinami pažinti ir tyrinėti, kelti klausimus ir vertinti savo kūrybines galimybes.
Kultūrinė kompetencija apima kultūrinį išprusimą, kultūrinę raišką ir kultūrinį sąmoningumą. Per muzikos pamokas mokiniai mokosi vertinti muziką kaip svarbią savo bendruomenės, tautos ir žmonijos kultūros dalį, ugdosi muzikinės kultūros įvairovės supratimą. Susipažindami su muzikos reiškinių, žanrų, stilių, epochų ir kultūrų įvairove, jie plečia savo muzikinį kultūrinį akiratį, ugdosi pozityvias nuostatas kitų kultūrų muzikos atžvilgiu.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinio ugdymo iššūkiai
Ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinio ugdymo motyvacija yra aktuali tiek muzikos pedagogui, tiek ir vaikų tėvams. Pedagogai darželyje susiduria su įvairiomis problemomis: didelėmis vaikų grupėmis, vaikų išskirstymu į grupes pagal amžių, individualiomis kiekvieno vaiko charakterio savybėmis, įgimtais muzikiniais gabumais arba jų nebuvimu, kuriuos reikia derinti su kitų vaikų asmenybėmis.
Nuo vaikų muzikinio ugdymo ikimokykliniame amžiuje priklauso vaikų kūrybiškumas ateityje. Jeigu vaikas buvo netinkamai ugdomas darželyje, jo kūrybiškumas gali būti užslopintas. Pedagogas darželyje turėtų pastebėti vaiko muzikinius sugebėjimus, jo norą muzikuoti ir domėtis muzika.
Remiantis literatūros šaltiniais ir praktika, buvo sudaryta muzikinių užsiėmimų programa ikimokyklinio amžiaus vaikams, suskirstyta į tris amžiaus grupes: 2-3 metų, 4-5 metų ir 6-erių metų vaikams.
Darbe atlikta teorinė darbo analizė ir iškelta hipotezė: inovatyvių metodų taikymas muzikinio ugdymo procese sudaro tinkamas prielaidas sutrikusio intelekto (SI) vaikų gebėjimams lavinti ir savivertei plėtoti. Anketinės apklausos metodu atliktas tyrimas, kurio tikslas - nustatyti 8-10 metų SI mokinių inkliuzijos galimybes muzikinio ugdymo procese. Tyrime dalyvavo tėvai, auginantys sutrikusio intelekto vaikus, pedagogai ir mokiniai. Empirinėje dalyje nagrinėjamas SI mokinio muzikinis ugdymas namuose, pamokose ir popamokinėje veikloje.
Nors šiuo metu Lietuvoje turime 9400 sutrikusio intelekto (SI) asmenų, iš kurių 6876 yra mokyklinio amžiaus, vis dar lieka daug neišnaudotų rezervų. Juos pasitelkus, būtų sudarytos prielaidos neįgaliesiems išreikšti save ir didžiuotis, kad yra sritis, kurioje ir jie gali save realizuoti. Ugdomojo proceso metu praktikoje buvo patvirtintos Asmeninės prasmės (APM) ir Emocinio imitavimo (EIM) metodų taikymo SI vaikų muzikiniame ugdyme galimybės.
Tyrimo metu siekiama skatinti ugdytinių tarpasmeninį bendravimą muzikinio ugdymo procese kaip svarbią jų asmenybės tapsmo prielaidą. Ši psichologiškai saugi aplinka leidžia patirti pasitenkinimą įgyvendinant kūrybinį sumanymą ir išreiškiant savo nepakartojamumą, patirti pasididžiavimą savo gebėjimais bendrauti su kitais žmonėmis ar liudyti savo žmogiškąją, pilietinę visavertiškumą.
tags: #ikimokyklinis #muzikinis #ugdymas #magistro #darbai
