Lietuvos švietimo sistemos integracija į Europos švietimo erdvę reikalauja nuolatinio dėmesio švietimo kokybei. Tai neįmanoma be nuolatinio vertinimo ir įsivertinimo, kurie leidžia apžvelgti veiklą, nustatyti, kiek ji atitiko lauktus rezultatus, ir, esant reikalui, atlikti koreguojamuosius veiksmus, taip užtikrinant mokyklos veiklos tobulinimą.
Vienas iš populiariausių būdų, padedančių užtikrinti švietimo kokybę, yra mokyklų vidaus auditas. Mokyklos įsivertinimas (vidaus auditas) yra palyginti nauja praktika Lietuvos švietime. Idėja kilo suvokus, kad organizacijos veiklos negalima patobulinti, jei to nenori arba negali pati organizacija. Nuo 2005 metų, vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro įsakymu (2005-07-22, Nr. ĮSAK-1557), visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose rekomenduojama taikyti vidaus audito metodiką.
Vidaus audito paskirtis dvejopa: mokyklos veiklos įsivertinimas ir jos tobulinimas. Nors kartais pabrėžiamas tik vienas iš šių aspektų - vertinimas kaip informacijos apie mokyklos veiklos kokybę šaltinis arba pats vertinimo procesas kaip tobulėjimas bei vertinimo rezultatų panaudojimas tobulinimui - vis dėlto to dirbtinai nederėtų atskirti.
2002 m., rengiant Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodiką, auditas buvo pristatytas kaip kokybės vadybos ciklo elementas, skirtas švietimo paslaugų kokybei tobulinti. Ši samprata tebėra aktuali ir dabar, tik valdininkiška jos formuluotė šiek tiek užgožė žmogiškąjį požiūrį į mokyklos savęs vertinimo procesą.
Įsivertinimo metodikos principai ir eiga
Atlikdama „platųjį“ auditą mokykla analizuoja visas mokyklos veiklos sritis, įsivertindama kiekvieną veiklos rodiklį bei pagalbinį rodiklį pagal keturių lygių skalę. Šiame etape nereikia ypatingo pasirengimo ar detalios veiklos rodiklių analizės. „Platusis“ auditas suteikia pradinės informacijos apie mokyklos situaciją, padeda nustatyti laimėjimus bei tas sritis, kurias reikia tobulinti.
Apžvelgus mokyklos situaciją, išsiaiškinus teigiamus ypatumus ir problemiškas sritis, galima eiti gilyn pasirinkus tam tikrą vertinimo sritį. Kiekviena mokykla pati apsisprendžia, kurią sritį pasirinks detaliau analizuoti. Paprastai pasirenkama ta sritis, kuri yra aktuali mokyklai arba susijusi su permainomis nacionalinio ar regioninio lygmens švietimo politikoje. Pradedantiesiems geriausia pradėti nuo vieno rodiklio ar net vieno pagalbinio rodiklio ir eiti į plotį tik tada, kai įgyjama daugiau patirties.
Vidaus audito procesas susideda iš keturių etapų:
- I etapas: Pasirengimas
- Mokytojai supažindinami su vidaus audito esminiais principais.
- Sukuriama vidaus audito koordinavimo (VAK) grupė.
- Informuojama mokyklos ir vietos bendruomenė apie audito vykdymą.
- II etapas: „Platusis“ auditas
- Mokytojai analizuoja vidaus audito metodiką, veiklos rodiklius, pagalbinius rodiklius, iliustracijas ir požymius.
- Atliekamas „platusis“ auditas, įvertinamos visos mokyklos veiklos sritys.
- Apibendrinami „plačiojo“ audito rezultatai, pateikiamos išvados ir siūlymai mokyklos bendruomenei.
- Priimamas sprendimas dėl vertinimo srities pasirinkimo „giluminiam“ auditui atlikti.
- III etapas: Pasirinktos srities analizė („giluminis“ auditas)
- Sudaroma darbo grupė pasirinktos srities analizei atlikti.
- Analizuojami pasirinktos srities veiklos rodikliai, pagalbiniai rodikliai, jų iliustracijos bei požymiai.
- Numatomi vertinimo metodai, šaltiniai ir procedūros.
- Parengiamas pasirinktos srities analizės planas.
- Rengiami vertinimo instrumentai.
- Renami duomenys.
- Apibendrinami duomenys ir lyginami su pateiktomis iliustracijomis.
- IV etapas: Strateginio planavimo rengimas
- Sudaryta strateginio mokyklos plano rengimo grupė.
- Nusistatoma mokyklos vizija, tikslai ir prioritetai.
- Rengiamas strateginis mokyklos planas.
- Strateginis mokyklos planas pristatomas ir tvirtinamas.
Įsivertinimo instrumentai ir vertinimo lygiai
Ikimokyklinio ugdymo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimui naudojami įvairūs instrumentai, tokie kaip klausimynai pedagogams ir tėvams. Veiklos kokybė vertinama pagal keturių lygių skalę:
- 3 lygis (išskirtinė praktika) - veiklos kokybė labai gera.
- 2 lygis (veiksminga praktika) - veiklos kokybė gera.
- 1 lygis (gera pradžia) - veiklos kokybė minimali.
- 0 lygis (neatitinka vertinimo kriterijų) - veiklos kokybė nepriimtina.
Nidos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ 2023-2024 m. m. įsivertinimas buvo atliktas vadovaujantis „Ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo metodika“ (2021 m.). Tiek mokytojai, tiek tėvai vaikų psichologinį ir fizinį saugumą, vaikų tarpusavio sąveiką vertina labai gerai arba gerai. Mokytojai puikiai vertina patyriminę ir žaidybinę veiklas, taip pat ugdymo strategijas, palaikančias žaidimą ir skatinančias vaiko mokymosi procesą.
Fizinę ikimokyklinės įstaigos aplinką ugdytinių tėvai vertina prasčiau nei mokytojai, tačiau pastebi pažangą. Partnerystės su šeima srityje tėvai išryškina informacijos trūkumą dėl ugdymo strategijų ir paslaugų už įstaigos ribų.
Istorinis kontekstas ir patirtis
Lietuvoje mokyklų vidaus audito metodika pradėta diegti nuo 2000 m. Nuo 2004/2005 m. m. ji taikoma visose šalies valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklose. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose vidaus audito metodika rekomenduojama taikyti nuo 2005 m.
Per daugelį metų įstaigos atliko platųjį ir giluminį auditą įvairiose veiklos srityse. Pavyzdžiui, 2020 m. Nidos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ buvo atliktas platusis vidaus auditas pagal „Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodiką”, 2005 m. liepos 22 d. patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. Metodika.
2019 m. buvo atliktas platusis auditas, vertinant visas 6 veiklos sritis, remiantis pedagogų patirtimi ir nuomone. 2018-2019 m. m. taip pat buvo atliktas platusis auditas, apimantis visas įstaigos veiklos sritis.
Klaipėdos lopšelis-darželis „Papartėlis“ taip pat aktyviai dalyvauja veiklos kokybės gerinimo procese, sudaryta veiklos kokybės įsivertinimo darbo grupė, kuri vadovaujasi „Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodika“. Kiekvienais metais atliekamas platusis ir giluminis auditas.
Tyrimai, atlikti Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose, parodė, kad didžioji dalis įstaigų neabejoja vidaus audito teikiama nauda ir ketina jį taikyti ateityje. Vidaus audito metodikos modelis bei pats procesas vertinami teigiamai.
Geriausia Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo mokytoja: „Reikšmingiausi man yra būtent vaikų pasiekimai“
Mokyklų vidaus auditas yra tęstinis procesas, reikalaujantis nuolatinio darbo, išteklių ir laiko. Jis padeda įstaigoms užtikrinti teikiamo švietimo kokybę ir nuolat tobulėti.
tags: #ikimokyklinio #ugdymo #placiojo #audito #metodika
