Lietuvos mažųjų žaidynių (LTMŽ) projektas, organizuojamas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ir Respublikinės ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros asociacijos (RIUKKPA) nuo 2014 m., siekia skatinti ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinį aktyvumą ir ugdyti socialinius įgūdžius.
Pirmojo etapo metu daugiau nei 60 tūkstančių ikimokyklinukų iš visų Lietuvos savivaldybių dalyvavo virtualiuose fizinio aktyvumo užsiėmimuose. Šiemet LTMŽ projekte dalyvavo 475 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, apimant daugiau nei 60 000 vaikų. Šis projektas padeda vaikams ne tik judėti ir stiprėti fiziškai, bet ir išmokti dirbti komandoje, palaikyti vieni kitus, tartis, padėti draugams bei patirti bendrumo džiaugsmą.
Virtualių užsiėmimų metu vaikai, kartu su treneriais, tyrinėjo judesių įvairovę, atlikdami užduotis, skatinančias judėti, lavinančias vaizduotę ir kūrybiškumą. Naudojant kasdienius daiktus kaip sporto inventorių, vaikai buvo skatinami atrasti paprastas priemones, su kuriomis galima pasinerti į žaidimų pasaulį ir būti čia ir dabar. Šiuos užsiėmimus projekto organizatoriai rekomenduoja atlikti ne mažiau kaip tris kartus per savaitę, o socialinių tinklų duomenys rodo, kad ši rekomendacija buvo aktyviai įgyvendinama.
Projekto koordinatorė, RIUKKPA prezidentė Audronė Vizbarienė, pabrėžė, kad kiekvienas užsiėmimas buvo kruopščiai apgalvotas, perteikiantis ne tik pozityvias emocijas, bet ir atliepiantis mažo vaiko ugdymosi poreikius. Ji akcentavo, kad pasirinkta kryptis - bendravimas ir bendradarbiavimas - vaikams gali būti iššūkis, tačiau treneriai ir organizatoriai sudarė sąlygas pajusti erdvę, kontaktą su draugu ir net mažytį varžymosi elementą. Pasak jos, veiklos atliepia holistinį požiūrį į ikimokyklinį ugdymą.
LTOK Švietimo direktorius Kasparas Šileikis akcentuoja, kad fizinis raštingumas prasideda nuo džiaugsmo judėti ir žaisti. Svarbu parodyti vaikams, kad judėti galima bet kur ir su bet kuo - net ir su paprasčiausiais namų daiktais. Tokie užsiėmimai leidžia jiems per žaidimą pažinti savo kūną, išbandyti skirtingus judesius ir patirti sėkmę. Pedagogai gyrė pirmąjį LTMŽ etapą už motyvuojančias užduotis, kūrybiškas priemones ir galimybes stiprinti bendradarbiavimo įgūdžius.
Judėjimas nesibaigia su pirmuoju etapu - kviečiama sportuoti ištisus metus. Antrojo etapo metu dalyviai organizuos LTMŽ festivalius savo įstaigose, o sezono pabaiga bus pažymėta finaliniais žaidynių festivaliais skirtinguose Lietuvos miestuose, kuriuose susitiks ikimokyklinio ugdymo įstaigų komandos. Projekto uždaviniai apima reguliarių virtualių fizinio aktyvumo užsiėmimų vykdymą, fizinį aktyvumą ir pozityvias patirtis skatinančių renginių organizavimą bei pedagogų kvalifikacijos tobulinimą vaikų fizinio aktyvumo ir ugdymo srityse.
DŽIUNGLĖSE su treneriu Evaldu. 7-asis virtualus LTMŽ užsiėmimas
Lietuva išsiskiria savo ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu, kurdama pavyzdinę sistemą pagal integruotą Šiaurės šalių modelį. Tai reiškia, kad visi ikimokyklinio amžiaus vaikai ugdomi „po vienu stogu“, kas palengvina šeimų gyvenimą ir vaikams suteikia stabilumą. Ši sistema palengvina kasdienį šeimų gyvenimą, sukelia mažiau rūpesčių, kai mažųjų nereikia perkelti iš vienos aplinkos į kitą, o vaikams nereikia prisitaikyti prie naujų darbuotojų, taisyklių, tvarkaraščių. Lietuvos mažųjų ugdymas „po vienu stogu“ leidžia jiems jaustis emociškai saugesniems, padeda palaikyti užmegztus ryšius jiems gerai pažįstamoje aplinkoje, suteikia stabilumą.
Visuotinio ikimokyklinio ugdymo įsigaliojimas nuo 2023 m. vaikams nuo 4 metų, nuo 2024 m. vaikams nuo 3 metų, o nuo 2025 m. - ir vaikams nuo 2 metų, yra svarbus žingsnis į priekį. Tačiau ugdymo įstaigos lankymas bei kokybiško ugdymo užtikrinimas 2 metų ir jaunesniems vaikams tebėra iššūkis Lietuvai. Nepaisant teigiamų pokyčių vyresnių vaikų atžvilgiu, žemas vaikų iki 3 metų dalyvavimas ugdymo procese primena apie spragą, kurią reikia užpildyti.
Europos Sąjunga siekia iki 2030 m. pasiekti 45% mažų vaikų dalyvavimo ugdymo procese lygį. Lietuva turi išsamią ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą, apimančią platų skaitmeninių kompetencijų spektrą, tačiau ankstyvajame amžiuje derėtų saikingai naudoti skaitmenines priemones ir pirmenybę teikti socialinei sąveikai. Šalys, tokios kaip Danija ir Švedija, persvarstydamos teisės aktus, imasi veiksmų, kad apribotų skaitmeninių technologijų naudojimą vaikų ugdymo institucijose.
Lietuvoje akcentuojamas pedagoginių darbuotojų trūkumas, tačiau kartu pastebima, kad kasmet mažėja gimstamumas. Vaikų skaičius, tenkantis vienam mokytojui, yra gana didelis: vienam suaugusiajam tenka 15 dvimečių vaikų, kai Estijoje ši riba yra 8 vaikai, o Slovėnijoje - 6 vaikai. Prognozuojama, kad iki 2030 m. jaunesnių nei 6 metų vaikų sumažės 13%.
| Šalis | Vaikų skaičius |
|---|---|
| Lietuva (dvimečiai) | 15 |
| Estija (dvimečiai) | 8 |
| Slovėnija (dvimečiai) | 6 |
Analizuojant teisės aktus ir ikimokyklinio ugdymo tinklo būklę Lietuvoje, išryškinami ikimokyklinio ugdymo politikos prieštaravimai. Švietimo ir mokslo ministerija, atsakinga už švietimo politiką, neįvertina socialinių ikimokyklinio ugdymo funkcijų svarbos. Teisiniai aktai dėl ikimokyklinio ugdymo neatsižvelgia į visos dienos vaikų priežiūros funkciją, kuri leidžia tėvams (ypač vieniems auginantiems vaikus) suderinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Aptariama moterų dalyvavimo darbo rinkoje svarba. Remiantis tyrimų rezultatais, pabrėžiamas ikimokyklinio ugdymo poveikis skurdžių ar rizikos šeimų vaikų vystymuisi ir ateities gyvenimo būdui. Statistikos duomenys rodo ikimokyklinių įstaigų tinklo mažėjimą: nuo 1990 m. jų skaičius sumažėjo beveik tris kartus miestuose ir daugiau nei keturis kartus kaimo vietovėse. Tuo pat metu nuo 1993 m. auga šiose įstaigose besilankančių vaikų skaičius. Mažiausią prieigą prie ikimokyklinio ugdymo turi kaimo vietovių vaikai (kurie labiausiai nukenčia nuo skurdo) ir vaikai iki trejų metų.
tags: #ikimokyklinio #ir #priesmokyklinio #ugdymo #pletra #2012
