Privatus verslas Lietuvoje tampa vis svarbesnis, įsiskverbdamas į įvairias sritis, įskaitant švietimą. Nors kol kas tai tik nedidelė tendencija ikimokyklinio ugdymo sistemoje, privatūs vaikų darželiai gali tapti puikia alternatyva valstybiniams darželiams. Šiandien populiaru steigti privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas, akcentuojant menų, fizinio ar ekologinio ugdymo programas. Svarbiausia, kad siūloma paslauga būtų kokybiška - tėvams reikėtų atsižvelgti ne tik į steigėjo entuziazmą, bet ir į profesionalumą. Kuo didesnė pasiūla, tuo aukščiau iškeliama ikimokyklinių paslaugų kokybės kartelė. Privačios įstaigos sudaro sveiką konkurenciją valstybinėms, o konkurencija skatina tobulėti. Didesnis dėmesys vienai ar kitai pakraipai, nauji metodai nėra mados reikalas, o atsakingas ir atsidavimo reikalaujantis darbas. Dalia Martišauskienė, Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėja, teigia, kad šeimos pageidauja įvairių, taip pat ir netradicinių ugdymo programų, papildomų veiklų bei lankstaus įstaigos lankymo grafiko. Apklausų duomenys rodo, kad dalis tėvų pageidautų, jog jų vaikai būtų ugdomi ne pasamdytų auklių ar valstybinėse ugdymo įstaigose, o mažuose privačiuose darželiuose. Todėl manoma, kad idėja steigti privačius darželius yra padiktuota laikmečio, ir fiziniai ar juridiniai asmenys galėtų šia idėja susidomėti. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip įsteigti darželį Lietuvoje, kokie yra teisiniai, higienos ir finansiniai aspektai.
Teisiniai Aspektai ir Procedūros
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) yra parengusi Metodines rekomendacijas nevalstybiniams ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų teikėjams. Jose nuosekliai pateiktos privataus darželio steigimo procedūros: būdai steigti nevalstybinę įstaigą, steigimo tvarka ir teisės aktai, kuriais būtina vadovautis, privataus darželio steigimo dokumentai. Taip pat ŠMM iniciatyva yra pakoreguoti ir kiti teisės aktai, kurie sudaro palankesnes sąlygas steigti privatų darželį: supaprastintos higienos normos. Norint įsteigti 10-ies vietų privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, specialistai gali pakonsultuoti. Ikimokyklinio ugdymo įstaiga - tai aplinka, kurioje vaikai praleidžia didelę laiko dalį, dažnai joje ne tik mokosi ar žaidžia, bet ir maitinasi, miega.
Norint pradėti veiklą, būtina registruoti įstaigą Juridinių asmenų registre. Vėliau, siekiant teikti ikimokyklinio ugdymo programas, reikalinga pedagogų atestacija ir licencijavimas, nors pastarasis reikalavimas ne visada taikomas privatiems darželiams, priklausomai nuo jų teikiamų paslaugų specifikos. Svarbu atidžiai išnagrinėti visus teisės aktus, susijusius su švietimo ir ugdymo veikla, kad būtų užtikrintas visų reikalavimų laikymasis.
Higienos Reikalavimai ir Sauga
Planuojant vykdyti ikimokyklinio ugdymo veiklą, būtina nuspręsti, kiek ir kokio amžiaus vaikų grupių bus steigiama, taip pat kiek ikimokyklinukų jose planuojama ugdyti. Kiekvienoje grupėje leidžiamas ugdyti vaikų skaičius atsižvelgiant į jų amžių nurodytas Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (HN 75:2016) 5 punkte.
Kasdien vaikai turi būti išvedami į lauką, tad būtina numatyti vietą, kurioje vaikai žais. Darželio sklypo dalis, skirta vaikų žaidimų aikštelėms, turi būti ne mažesnė kaip po 6 kv. m ploto vienam vaikui. Pavyzdžiui, jei darželyje ugdoma 30 vaikų, tuomet vaikų žaidimų aikštelėms skirtos teritorijos plotas turėtų būti ne mažesnis nei 180 kv. m. Tačiau švietimo teikėjui, ugdančiam iki 60 ikimokyklinukų, neprivaloma turėti savo sklypo ir galima naudotis kita vaikų žaidimui tinkančia erdve (viešoje vietoje įrengta vaikų žaidimų aikštele, parko teritorija ir panašiai).
Siekiant užtikrinti vaikų saugumą, darželio sklypas ar šio sklypo dalis, kurioje įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 m aukščio tvora. Tiek darželio teritorijoje įrengtų vaikų žaidimų aikštelių, tiek kitų žaidimų aikštelių, kuriomis naudojasi ugdytiniai, įrengimo, naudojimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.
Ikimokyklinio ugdymo veikla gali būti vykdoma ne tik mokslo paskirties patalpose, bet ir viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų, gyvenamosios (vieno buto, dviejų butų ir daugiabučių) paskirties patalpose (tokiu atveju patalpos turi būti įrengiamos ne aukščiau kaip antrajame pastato aukšte). Kiekvienai darželio grupei, kurioje ugdomi 1 metų amžiaus ir vyresni vaikai, turi būti įrengtos atskiros priėmimo-nusirengimo, žaidimų-miegamojo / poilsio, tualeto-prausyklos patalpos / erdvės.
Įrengiant grupių patalpas / erdves ir komplektuojant grupes, vienam vaikui iki 3 metų amžiaus turi būti skiriama ne mažiau kaip 4,3 kv. m grupės patalpų / erdvių ploto, 3 metų ir vyresniam vaikui - ne mažiau kaip 4 kv. m, o specialiųjų poreikių turinčiam vaikui - ne mažiau kaip 5 kv. m.
Reikiamas sanitarinių įrenginių skaičius tiek vienos grupės, tiek kelių grupių bendroje tualeto-prausyklos patalpoje skaičiuojamas pagal planuojamą sąrašinį vaikų skaičių grupėse: penkiems vaikams turi būti skiriama ne mažiau nei 1 praustuvė, septyniems vaikams skiriamas ne mažiau nei 1 unitazas (išskyrus grupes, kuriose ugdomi vaikai iki 3 metų amžiaus, - tokios grupės tualeto-prausyklos patalpoje turi būti įrengiamas bent 1 unitazas).
Jei vaikų ugdymas darželyje bus vykdomas ilgiau nei 4 valandas, turi būti organizuojamas vaikų poilsis. Jei ikimokyklinėje įstaigoje organizuojamas vaikų poilsis, tuomet kiekvienam grupėje pietų miegą miegančiam vaikui turi būti skirta lova kietu pagrindu arba čiužinys, kurio aukštis turi būti ne mažesnis kaip 7 cm.
Jeigu numatyta, kad vaikų ugdymas truks ilgiau nei 4 valandas, darželyje turi būti organizuojamas ne tik poilsis, bet ir vaikų maitinimas tam skirtose patalpose ir (ar) pritaikytose erdvėse. Vaikai gali būti maitinami grupėje arba 2 metų ir vyresniems vaikams gali būti įrengiama bendra valgymo salė. Jei vaikai bus maitinami grupėje, turi būti įrengta patalpa / erdvė su plautuve grupių indams plauti arba automatine indų plovimo mašina ir plautuve rankoms plauti, vieta indams ir stalo įrankiams laikyti.
Darželio grupių žaidimų, miegamojo / poilsio patalpose / erdvėse, kūno kultūros, muzikos salėje (jei yra įrengta) turi būti natūralus apšvietimas. Visose patalpose, kuriose vykdoma ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programa, turi būti numatytas natūralus ir (ar) mechaninis vėdinimas.
Finansiniai Aspektai ir Investicijos
Šiuo metu Lietuvoje veikia beveik 650 darželių, iš kurių tik 35 yra privatūs. Dauguma - net 26 - privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų buvo įsteigtos per praėjusius metus. Įsteigtas ikimokyklinio ugdymo krepšelis. D.Martišauskienės nuomone, galimybę įsteigti nevalstybinį darželį kuo puikiausiai galėtų apsvarstyti ir darbdaviai, ypač, jeigu įmonėje dirba mažamečių vaikų turintys darbuotojai: toks darželis galėtų atsirasti netgi įmonės ar organizacijos pastate.
Steigiamos ikimokyklinės ugdymo įstaigos veiklos išlaidas galima suskirstyti į dvi dalis: verslo pradžioje patirtos išlaidos bei einamosios (patiriamos kas mėnesį arba atitinkamai kas ketvirtį) išlaidos. Verslo pradžioje patirtas išlaidas sudarys šios sritys: įstaigos steigimo organizavimas, interjero daiktai, reklama (reklamuotis pradės prieš veiklos pradžią), baldai, namų apyvokos daiktai, pramogų daiktai ir kt.
Pajamos arba, kitaip sakant, pardavimų (atitinkamai sandorių) apimtis priklauso nuo objektų skaičiaus ir nuo kainos. Pajamos = objektų skaičius * kaina. Ikimokyklinės ugdymo įstaigos atveju objektų skaičių sudarys vaikų kiekis, o kaina priklausys nuo paslaugos savikainos (tam reikės paskaičiuoti sąnaudas, tenkančias 1 vaikui) bei norimo gauti pelno dydžio.
Privataus ikimokyklinio ugdymo paslaugos rezultatui išreikšti būtina yra lūžio taško analizė. Lūžio taškas - tokia veiklos apimtis, kai pajamos yra lygios kaštams.
Pasak kaunietės Rasos Tamašauskaitės, lėšos kuriant darželį buvo daug didesnės, negu manyta, kad prireiks, iš pradžių. Viena brangiausių investicijų buvo ventiliacijos sistemos įrengimas, daug pinigų pareikalavo ir kiemo tvarkymas, kur įrengta visus saugumo reikalavimus atitinkanti moderni žaidimų aikštelė (visi darželio vidaus bei lauko įrenginiai yra tik iš ekologiškų sertifikuotų priemonių).
Darželio veiklos pradžioje (jei vaikas darželį lankė 5 kartus per savaitę) tėvams tekdavo mokėti 1 100 litų, o dabar kaina sumažinta iki 880 litų. "Mes dirbame 7.30-18.30 val. Vaikučiai tris kartus maitinami (darželyje įrengta virtuvėlė, kurioje yra galimybė paruošti visaverčius pusryčius ir vakarienę, o vaikų pietumis rūpinasi netoliese esanti kavinė). Dieną vaikams vyksta įvairūs užsiėmimai, nuolaidos nėra taikomos", - pasakoja darželio, kurį lanko nuo 2-ejų iki mokyklinio amžiaus vaikučiai, steigėja.
Viena sunkiausių užduočių - apskaičiuoti, kiek kainuos darželio įkūrimas. Pasak moters, dabar informacijos apie privačių darželių steigimą yra daugiau nei prieš penkerius metus. „Duodamas ir krepšelis, bet yra labai daug niuansų. Tą virtuvę sunku perprasti“, - atkreipia dėmesį R. Tamašauskaitė. Kauno privataus darželio įkūrėja pasakoja, kad lėšos kuriant darželį buvo daug didesnės, negu manyta, kad prireiks, iš pradžių. „Investicijos buvo didelės ir dar neatsipirko. Lengviau galėsiu atsikvėpti, kai grąžinsiu kreditus“, - teigia R. Tamašauskaitė ir priduria, kad reikalavimai tokioms įstaigoms, palyginti su ankstesniais metais, švelnesni, bet išlaidos steigėjams dėl to beveik nesumažėjo. Reikėjo ir baldų, ir ugdymo priemonių, o darželio patalpas nuomojamasi.
Plungės lopšelio-darželio "Vyturėlis" edukacinės ir poilsio zonų įrengimo projektas
Namudiniai Darželiai: Alternatyva ir Reikalavimai
Namudiniam darželiui įsteigti, pirmiausiai, reikia patalpų. Tai gali būti Jūsų namai, butas (tik gyvenantiems pirmame aukšte), galite patalpas ir nuomotis. Svarbiausia, kad jos atitiktų keliamus reikalavimus tokiai įstaigai. Tiesa, reikalavimai dabar supaprastinti. Jei anksčiau namudinis darželis turėjo turėti atskiras patalpas fiziniam lavinimui, miegojimui ir valgymui, tai dabar jau leista namų darželius steigti ir nedidelėse patalpose. Susigundę steigti namudinį darželį, dažnai sunerimdavo, kaip nusipirkti tiek daug lovų ir kaip jas sutalpinti. Ši prievolė taip pat panaikinta ir dabar leista vaikučius namudiniuose darželiuose migdyti ant čiužinių. Maistą namudiniam darželiui galima gaminti vietoje.
Bendrieji steigimo aspektai namų darželiams yra panašūs į didesnių įstaigų, tačiau su tam tikromis adaptacijomis. Patalpos turi būti saugios, atitinkančios higienos normas, ir užtikrinančios tinkamą vaikų ugdymą bei priežiūrą. Reikalavimai patalpų plotui vienam vaikui taip pat galioja, tačiau gali būti taikomi švelniau, atsižvelgiant į namų aplinką. Svarbu užtikrinti tinkamą vėdinimą, apšvietimą ir saugumo priemones.
Registracija į namudinį darželį vyksta panašiai kaip ir į įprastą darželį, tačiau procesas gali būti paprastesnis. Tėvai turėtų teikti prašymus ir pateikti reikiamus dokumentus, o darželio steigėjas - užtikrinti, kad visi reikalavimai būtų įvykdyti.
Rasa Tamašauskaitės Patirtis Steigiant Privatų Darželį
Kauno technologijos universitete personalo vadybos bakalauro ir tarptautines vadybos magistro studijas baigusi R. Tamašauskaitė pasakoja, kad dar sėdėdama mokyklos suole svajojo turėti savo verslą, kuriame darbas teiktų malonumą. „Skaičiau biografines knygas apie sėkmingai dirbančius žmones, lankiausi seminaruose“, - pasakoja darželio steigėja. Prieš įkurdama privatų vaikų darželį moteris dirbo baldų gamybos įmonės direktore. Besibaigiant vaiko auginimo atostogoms kartu su drauge ji įkūrė vaikų laisvalaikio centrą, kuriame buvo organizuojami ir gimtadieniai.
„Gimtadienių paslauga buvo paklausi, tačiau dieną klientų būdavo mažai. O man labiau rūpėjo darbas su vaikais dienos metu, ugdymas, įvairios pamokėlės - šios paslaugos nebuvo itin paklausios. Tada pradėjau domėtis darželio steigimu. Stebėjau lankytojus, bendraudavau su jais, kėliau klausimą, ar reikalingas privatus darželis Kaune. Poreikis buvo. Tada pasikalbėjome su kolege ir aš jai palikau vaikų laisvalaikio centrą, o pati įkūriau privatų vaikų darželį“, - pasakoja R. Tamašauskaitė ir pažymi, kad teko ilgai dėlioti visus „už“ ir „prieš“.
Darželio įkūrėja ir vadovė pasakoja, kad iš pradžių įkurtame darželyje dirbo ji ir dvi auklėtojos, o dabar - buhalterė, penkios auklėtojos (pavasarį ketinama priimti dar tris), ieškoma ūkvedžio (kiemo darbininko). „Aš daug dėmesio skyriau personalo atrankai. Darbuotojus į komandą rinkausi pagal sugebėjimus, asmenines savybes. Dabar pas mus vaikus prižiūri auklėtojos, turinčios pedagoginį išsilavinimą, nemažai laiko ir aš praleidžiu kartu. Visi kartu stengiamės sukurti kuo jaukesnę aplinką. Svarbu, kad vaikai jaustųsi saugiai, pasitikėtų mumis“, - pasakoja R. Tamašauskaitė.
Paklausta apie darbuotojų paiešką, moteris tęsia: „Pirmas darbuotojas susiradau parašiusi skelbimą internete. Atsirinkau tas, kurios atrodė geriausios: norėjo permainų, geresnių sąlygų vaikams, turėjo gerų idėjų. Dabar darbuotojus renkuosi ir pagal rekomendacijas. Man svarbu, kad jie tikrai žinotų, ko nori, ir pas mane ilgai dirbtų. Turiu tikslą ne pakeisti žmogų, kad jis dirbtų, kaip aš noriu, bet suteikti jam kūrybos laisvę ir galimybę realizuoti visas idėjas. Noriu, kad darbuotojai į darbą eitų ne tik dėl atlyginimo ir būtinybės išgyventi. Mes dirbame su vaikais - čia negali būti įtampos, pykčio ar kitų negerų emocijų. Stengiuosi, kad pas mus būtų gera ne tik vaikams, bet ir visai komandai. Jeigu auklėtojos jausis darbe gerai, tai ir vaikams bus geriau“, - įsitikinusi R. Tamašauskaitė. Kiekvieno mėnesio pabaigoje kartu su komanda ji aptaria padarytus darbus ir planuoja naujas užduotis.
Darželio įkūrėja pasakoja, kad imantis privataus darželio įkūrimo darbų teko įveikti ir sunkumų: „Pradžioje susidūriau su valstybinių institucijų nenoru padėti. Buvome pirmas privatus darželis Kaune. Teko ilgai įrodinėti, kad esame verti pasitikėjimo“, - sako R. Tamašauskaitė, Žaliakalnyje, Sukilėlių prospekte, privatų vaikų darželį įkūrusi per tris mėnesius. Nors privačių darželių bumas Kaunui kol kas, atrodo, negresia, moteris atkreipia dėmesį į tai, kad dar prieš dvejus metus mieste nebuvo nė vieno privataus darželio, o dabar jų - jau keli (ikimokyklinukų grupes formuoja dar kelios mokyklėlės).
R. Tamašauskaitės įkurtą darželį, kaip ir visas tiek valstybines, tiek privačias įstaigas, vykdančias ikimokyklinio ugdymo programas, pasiekia ikimokykliniam ugdymui skirtos valstybės lėšos, kitaip vadinamos vaiko krepšeliu. Paklausta, ar tai sumažino privataus darželio kainas, darželio vadovė sako: „Taip, dabar, kai visi darželinukai gali gauti krepšelius, palyginti su darželio veiklos pradžia, paslaugų kainos sumažėjo.“
Gera Komanda - Raktas į Verslo Sėkmę
Darželio įkūrėja ir vadovė pasakoja, kad iš pradžių įkurtame darželyje dirbo ji ir dvi auklėtojos, o dabar - buhalterė, penkios auklėtojos (pavasarį ketinama priimti dar tris), ieškoma ūkvedžio (kie... Mokslo įstaiga tai mokslo ir studijų institucija. Mokslo įstaigos Lietuvoje skirstomos į grupes, kurios sudaro šalies švietimo sistemą. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose lavinami vaikai, kurių amžius 0-6 metai. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos tai - vaikų lopšeliai-darželiai, darželiai, mokyklos-darželiai. Jos būna privačios arba savivaldybių. Tarp ikimokyklinio ugdymo įstaigų galima išskirti atskirą pogrupį - priešmokyklinio ugdymo įstaigas, kuriose ugdymas teikiamas visiems vaikams nuo 6 metų, išimties atvejais - nuo 5 metų ir trunka vienerius metus. Pradinis ugdymas skirtas vaikams nuo 7 iki 10 metų. Trukmė 4 metai (1-4 klasės). Šis ugdymas yra privalomas, tačiau tėvai turi teisę savo vaikui parinkti valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti.
Pagrindinis ugdymas trunka 6 metus (5-10, gimnazijų I-II kl.). Tai taip pat privalomas ugdymas. Mokinys iki 16 metų negali nutraukti mokymosi pagal privalomojo švietimo programas.
Vidurinis ugdymas jau nėra privalomas. Jį sudaro 2 metų programa (11-12 ar III-IV gimnazijos klasės). Vidurinį ugdymą renkasi moksleiviai, planuojantys toliau mokytis bei įgyti profesinę specialybę ar aukštojo mokslo diplomą.
Moksleiviai, nepageidaujantys studijuoti aukštojo mokslo institucijose, gali mokytis pagal profesinio mokymo programas profesinio mokymo įstaigose. Kartu su kvalifikacija profesinio mokymo įstaigose galima įgyti ir pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą. Programų trukmė gali būti 2 - 3 metai - priklausomai nuo to, ar programa skirta įgyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą. Aukštojo mokslo studijos teikiamos aukštosiose mokyklose, kurios gali būti dviejų tipų - universitetai ir kolegijos. Koleginės aukštojo mokslo studijos yra skirtos įgyti žinias, reikalingas profesinei veiklai. Baigus studijas, suteikiamas profesinio bakalauro laipsnis. Turint praktinės patirties (darbo patirties) ir baigę papildomąsias studijas, gali toliau studijuoti universitetų magistrantūroje. Universitetinės studijos yra skirtos įgyti universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą bei aukščiausio lygio profesines žinias. Universitetinės bakalauro studijos trunka ketverius metus, ištęstinės universitetinės bakalauro studijos dažniausiai trunka penkerius metus. Baigus studijas įgyjamas bakalauro laipsnis. Turint bakalauro laipsnį, galima tęsti studijas magistrantūroje. Šios studijos trunka 1,5-2 metus. Baigus magistrantūros studijas, galima studijuoti doktorantūroje (studijų trukmė - ketveri metai). Šios studijos yra pagrindas tolimesnei akademinei veiklai.
Lietuvoje mokyklos yra skirstomos į valstybės (steigėja - valstybė), savivaldybės (steigėja - savivaldybė) ir nevalstybines. Nevalstybinių mokyklų steigėja ar dalininkė yra ne valstybė ir ne savivaldybė(s). Lėšos ugdymui. Lietuvoje būtų sudėtinga atskirti nevalstybines ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklas į visiškai valstybės nefinansuojamas ir iš dalies finansuojamas dėl Lietuvos švietimo finansavimo specifikos. Švietimo įstatyme nurodyta, kad šios nevalstybinės mokyklos taip pat kaip valstybės ir savivaldybės mokyklos yra finansuojamas iš atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų pagal mokinio ir klasės krepšelio finansavimo metodiką. Lėšos ūkio reikmėms. Trūkstamas lėšas ugdymui, ūkiui ir kitai ugdymo aplinkai nevalstybinės mokyklos gauna iš savo steigėjų, susirenka iš tėvų ir / ar rėmėjų. Išimtis dėl ūkio lėšų - nevalstybinės tradicinių religinių bendruomenių mokyklos, kurių ūkiui išlaikyti lėšų skiria valstybė iš savo biudžeto. Visgi, ir šios mokyklos dažnai renka papildomą mokestį. Profesiniam mokymui, apmokamam valstybės biudžeto lėšomis ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, neatsižvelgus į asignavimų valdytoją, nustatomas vienodas fiksuoto įkainio dydis. Nevalstybinėje profesinio mokymo įstaigoje užmokestį už profesinį mokymą nustato įstaigos savininkas. Nevalstybinių aukštųjų mokyklų lėšas sudaro studentų mokamas mokestis už studijas, valstybės lėšos, mokyklos steigėjo lėšos, rėmėjų parama. Nevalstybinę aukštąją mokyklą taip pat gali steigti tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija. Jei ji vadovaujasi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, tokios nevalstybinės aukštosios mokyklos lėšas sudaro: valstybės biudžeto lėšos, steigėjo lėšos ir kitos teisėtai gautos lėšos. Konstitucijoje yra pasakyta, kad gerai besimokantiesiems yra laiduojamas nemokamas aukštasis mokslas. Mokiniai, kurie baigė bendrojo ugdymo mokyklą ir nori mokytis nevalstybinėje aukštojoje mokykloje, gali gauti valstybės studijų stipendiją. Šios stipendijos dydis metams atitinka norminės vienerių metų studijų kainos dydį. Tai yra maždaug 1270 eur.
Lietuvoje nevalstybinio švietimo sektorius nėra didelis, tačiau pamažu plečiasi. Skaičiuojant visas privačias ugdymo įstaigas pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo ir baigiant aukštuoju mokslu, 2022-2023 m. m. privatus ugdymo įstaigų skaičius sudarė 17 proc., kai 2010-2011 m. m. privačios ugdymo įstaigos sudarė 7,3 proc. Ypač ryški ikimokyklinių įstaigų plėtra. Statistikos departamento duomenimis, 2010-2011 m. m. privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų buvo vos 4, o 2022-2023 m. m. jų buvo jau 179. Privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos sudaro ketvirtadalį visų ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Nuo 2011 m. švietimo politikos veiksmai buvo nukreipti į ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigimo tvarkos liberalizavimą. Tai stipriai palengvino sąlygas steigti privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas. 2011 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti ikimokyklinio ugdymo krepšelis. Jis skiriamas ir valstybinei, ir nevalstybinei ikimokyklinio ugdymo įstaigai. Savivaldybės, kurios susiduria su valstybinių darželių trūkumu, įvairiomis priemonėmis didina nevalstybinių darželių prieinamumą. Bendrojo ugdymo mokyklų skaičius per šį laikotarpį išaugo trigubai - nuo 30 mokyklų 2010-2011 m. m. iki 89 mokyklų 2022-2023 m. m. Tai sudaro apie 10 proc. Nevalstybinių profesinio mokymo įstaigų skaičius per minėtą laikotarpį paaugo nuo 3 iki 5. Tai sudaro apie 9 proc. Aukštojo mokslo srityje nevalstybinės mokyklos užima reikšmingą vietą. Šiuo metu veikia 7 nevalstybinės kolegijos ir 6 universitetai.
Lietuvoje įsteigti nevalstybinę ikimokyklinio ar bendrojo ugdymo mokyklą nėra sudėtinga. Pirmiausiai, reikia turėti patalpas, kurios būtų pritaikytos konkretaus amžiaus vaikams ir kurios atitiktų nustatytas higienos normas. Jei patalpos atitinka higienos normas, išduodamas leidimas-higienos pasas. Jis yra būtinas veiklai vykdyti. Mokyklos steigėjas pasirenka įstaigos teisinę formą. Įprastai tai būna viešoji įstaiga. Steigimui reikalingi mokyklos steigimo dokumentai - steigimo aktas ir mokyklos įstatai. Jei steigėjas vykdys ikimokyklinį ugdymą, jis turi parengti ikimokyklinio ugdymo programą. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrojo ugdymo mokykla turi turėti savo ugdymo planą. Profesinio mokymo įstaigas gali steigti fiziniai, juridiniai asmenys, kitos juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos. Profesinio mokymo įstaigos juridinį statusą pasirenka steigėjas, bet įprastai tai yra viešoji įstaiga. Mokykla įsteigiama pagal steigimo reikalavimus viešajai įstaigai (steigimo sutartis, įstaigos įstatai, paskirtas vadovas ir kolegialūs valdymo organai). Norėdama vykdyti mokymą, nevalstybinė profesinio mokymo mokykla turi gauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos išduodamą licenciją. Nevalstybinę aukštąją mokyklą gali steigti fiziniai ir juridiniai asmenys. Steigėjas pasirenka aukštosios mokyklos teisinę formą. Aukštosios mokyklos steigimo dokumentas yra aukštosios mokyklos statutas. Juo savo veikloje vadovaujasi aukštoji mokykla. Norėdama vykdyti studijas, aukštoji mokykla turi gauti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. 2) įsipareigojama pradėti įgyvendinti ne mažiau kaip 3 studijų krypčių (universitetui) arba 2 studijų krypčių (kolegijai) studijas. Įsipareigojimą reikia įvykdyti per 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo. Dokumentus, reikalingus leidimui gauti, vertina Studijų kokybės vertinimo centras. Už švietimo kokybę nevalstybinėje mokykloje yra atsakingas mokyklos steigėjas. Nuo 2011 m. ikimokyklinį, priešmokyklinį, bendrąjį ugdymą galima vykdyti ir gyvenamosiose patalpose nekeičiant jų paskirties.
tags: #ikimokyklinio #ir #priesmokyklinio #ugdymo #istaigu #steiogimas
