Ikimokyklinio ugdymo programos gairės, patvirtintos 2023 m. rugsėjo 4 d., apibrėžia pagrindinius ugdymo principus ir pasiekimų sritis, kurios užtikrina darnų vaiko vystymąsi. Programos įgyvendinimas grindžiamas pamatinėmis vertybėmis, kurios neprieštarauja bendruomenės vertybėms ir atsižvelgia į kiekvieno vaiko individualumą.

Pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo principai

Šiuolaikinis ikimokyklinis ugdymas remiasi keliais esminiais principais, užtikrinančiais kokybišką ir vaiko poreikius atitinkantį ugdymo(si) procesą:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovė: Šis principas pabrėžia, kad ugdymas turi būti neatsiejamas nuo priežiūros, kuriant ugdantią ir vaiko patirtį turtinančią aplinką.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermė: Ugdymo procesas turi būti derinamas su vaiko individualia raida, atsižvelgiant į jo amžių, gebėjimus ir poreikius.
• Žaismės principas: Žaidimas yra pagrindinė ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi forma, skatinanti jų aktyvumą, kūrybiškumą ir socialinę sąveiką.
• Sociokultūrinis kryptingumas: Ugdymas turėtų atspindėti vaiko aplinkos kultūrines vertybes ir tradicijas.
• Integralumo principas: Ugdymo sritys turėtų būti integruotos, siekiant holistinio vaiko vystymosi.
• Įtraukties principas: Visi vaikai, nepaisant jų individualių skirtumų, turi turėti lygias galimybes ugdytis ir dalyvauti veiklose.
• Kontekstualumo principas: Ugdymas turėtų būti susietas su vaiko realia aplinka ir patirtimi.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas: Mokytojas veikia kartu su vaiku, skatindamas jo iniciatyvą ir savarankiškumą.
• Lėtojo ugdymo(si) principas: Užtikrinamas gilus vaiko įsitraukimas į ugdymo(si) procesą, suteikiant jam pakankamai laiko ir erdvės tyrinėti ir atrasti.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Skatinama vaiko savirefleksija, atspindint jo veikimo patirtis, veiklą ir numatant tolesnį veikimą.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Glaudus bendradarbiavimas su šeima stiprina vaiko ugdymąsi ir jo integraciją į bendruomenę.

Vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas yra svarbi modeliavimo kryptis. Tai apima įvairių ugdymo erdvių, tokių kaip „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“, organizavimą.

Vaiko ugdymosi ypatumai ir pasiekimų sritys

Kiekvienas vaikas yra unikalus, mokosi savu būdu ir laiku. Jis turi sumanymų, nuolat ieško naujų veiklų ir iššūkių, padedančių tobulėti. Vaikų ugdymas(is) suprantamas kaip nuolatinis vidinių galių plėtojimas, grindžiamas naujomis patirtimis ir siekiu atrasti prasmę. Darnų vaikų vystymąsi užtikrina vaiko raidą skatinantis ugdymas.

Per bendrus žaidimus kuriama vaikų kultūra, kurioje vaikas jaučiasi globojamas, sulaukia paramos ir pagalbos, artimumo, turi galimybę bendrauti su draugais. Vaikai geba reikšti save ne tik žodžiu, bet ir nežodinėmis priemonėmis, džiaugtis atradimais ir gebėjimu pažinti, įsitraukti į įvairias veiklas.

Mokytojas kartu su vaikais mokykloje kuria demokratiškus procesus, suteikdamas kiekvienam vaikui galimybę išbandyti lyderio vaidmenį skirtingose situacijose. Ugdymosi būdai atitinka vaikų prigimtį ir raidos poreikius, o žaidimas yra neatsiejamas ugdymo(si) bruožas.

Ikimokyklinio ugdymo programos gairėse pateikiamos pamatinės vertybės, kuriomis grindžiamas visas programos turinys. Jos apima pagarbą vaikui, toleranciją, atsakomybę, bendradarbiavimą, pilietiškumą ir kt. Šios vertybės yra nepriklausomos nuo priežasčių, susijusių su lytimi, sveikata, socialine ir kultūrine padėtimi.

Pasiekimai ikimokyklinėje įstaigoje yra suskirstyti į 18 sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Tai apima vertybines nuostatas, žinias, supratimą ir gebėjimus. Programos apima visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimų plėtojimą, atsižvelgiant į vaiko žaidimą ir kitą patirtinę veiklą. Tai skatina emocinių, socialinių, fizinių, pažinimo, kalbos, kūrybos potencinių galių harmoningą plėtojimąsi.

Ugdymo(si) aplinkos ir veiklų organizavimas

Ugdymo organizavimo prieiga orientuojasi į veiklą, kurioje plėtojamos vaiko galios ir skatinamas bendradarbiavimas. Siekiama vaiko asmenybės ir pasiekimų auginimo, taikant organizuoto ugdymo pedagogines strategijas ir palaikant jų įvairovę.

Erdvė, skatinanti veikti ir atvira vaikų iniciatyvoms, yra estetiškai patraukli ir aprūpinta priemonėmis, sukeliančiomis netikėtumo momentą, ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Tai padeda vaikams atrasti ir suprasti savo poreikius atitinkantį dienos ritmą ir jo laikytis.

Aplinka, atsižvelgiant į lingvistinius, sveikatos skirtumus, sudaro sąlygas visiems vaikams žaisti, patirti ir ugdytis. Ji žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį ir panardina į prasmingą vyksmą, skatina mokytis vieniems iš kitų. Vaikai mokosi tyrinėti, išbandyti, eksperimentuoti, dalintis potyriais ir mintimis, ugdosi informatinį mąstymą, kūrybiškumą ir socialines sąveikas.

Ypatingas dėmesys skiriamas:

• Fiziniam aktyvumui: Įvairiapusis judėjimas, motorinių įgūdžių lavinimas, pusiausvyros pratimai, metimai, judėjimas erdvėje.
• Smulkiosios motorikos ugdymui: Žaidimai pirštukais, dėliojimas, konstruojimas, virvės, piešimas.
• Sveikos mitybos įpročiams: Daržovių ir maisto produktų pavadinimų mokymasis, sveikos mitybos svarbos supratimas, maisto gaminimo procesų pažinimas, maisto atrankos įgūdžių ugdymas.
• Dienos ritmo supratimui: Vaiko poreikius atitinkančio dienos ritmo supratimas ir laikymasis, veiklų planavimas ir refleksija.
• Emocinei gerovei: Emocijų atpažinimas ir valdymas, kvėpavimo pratimai, streso mažinimas.
• Sveikatos žinioms: Žinios apie higieną, ligas, saugumą, aplinkos tvarkingumą.
• Asmeninės erdvės supratimui: Ribų nustatymas, tinkamo ir netinkamo elgesio atpažinimas, pagalbos prašymas.
• Saugaus elgesio įgūdžiams: Ženklų ir taisyklių supratimas, saugumo priemonių naudojimas.

Ikimokyklinis ugdymas skatina vaikų socialinę sąveiką, pažinimo ir kūrybos būdus, padeda suprasti žmones, bendruomenes ir jų gyvenimo būdo kaitą. Vaikai mokosi bendrauti su skirtingais žmonėmis, išreiškia savo poreikius, ugdosi savarankiškumą ir iniciatyvumą. Darydami klaidas ir jas taisydami, vaikai plėtoja atkaklumą ir gebėjimą įveikti iššūkius.

Svarbus vaidmuo teikiamas kalbos ugdymui, apimančiam žodinę, nežodinę ir simbolinę komunikaciją. Vaikai mokosi klausytis, kalbėti, reikšti savo mintis ir jausmus įvairiomis kalbos formomis. Ugdomas kalbinės vaizduotės lavinimas, gebėjimas suprasti ir vartoti įvairius kalbos ženklus ir simbolius.

Per pasakojimus, dialogus, diskusijas ir problemų sprendimą, vaikai ugdosi kritinį mąstymą, gebėjimą argumentuoti ir bendradarbiauti. Ugdoma kalbinė tapatybė, pagarba skirtingoms kalboms ir kultūroms.

tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #ugdymo #pasiekimu #aprase

• Svitrigailos g. Kaune vaikiškos parduotuvės
• Rankdarbių knyga vaikams
• Kaip paruošti putpelių kiaušinius
• Plėtros perspektyvos Marijampolės rajono globos namuose
• Patarimai, kaip išsirinkti pieno mišinį kūdikiui.