Lauko žaidimų priemonės yra svarbios ne tik fiziniam vystymuisi, bet ir psichikos. Žaidimų aikštelės padeda vaikų socialiniam, emociniam ir pažintiniam vystymuisi (Unal, 2009). Žaisdamas lauke, vaikas atlieka įvairiausių judesių. Jie yra labai susiję su aplinkos suvokimu, intelektine smegenų veikla, kalbos išlavinimu. Atlikdamas tam tikrus judesius ne tik lavina savo psichomotorika, bet ir pažinimo gebėjimus, kurie plečia vaikų suvokimą apie artimiausią aplinką: namų, grupės ir lauko (Monkevičienė, 2004).
Praktikoje pastebima, kad pedagogai mažai planuoja ir neretai neįtraukia lauko žaidimų aikštelės priemonių į tęstinį vaikų ugdymą lauke. Dažnai pedagogai lauke vaikams suteikia daug laisvės žaisti, lakstyti, statyti ir pan., tačiau pamiršta kryptingą pažintinį ir psichomotorinį ugdymą lauko žaidimų aikštelės priemonėmis.
Probleminiai klausimai ir tyrimo tikslas
Pagrindiniai probleminiai klausimai, kuriuos kelia straipsnio autoriai, yra šie:
- Kaip ikimokyklinio ugdymo pedagogai supranta pažintinius ir psichomotorinius gebėjimus?
- Kaip pedagogai planuoja vaikų ugdymą lauke?
- Kaip pedagogai panaudoja lauko priemones ugdymo procese?
Objektas: lauko žaidimų priemonių panaudojimas. Tikslas: atskleisti, kaip pedagogai savo veikloje panaudoja lauko žaidimų priemones ugdant vaikų pažintinius ir psichomotorinius gebėjimus.
Uždaviniai:
- Apibūdinti pažintinius ir psichomotorinius gebėjimus ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje.
- Atskleisti aplinkos ir lauko žaidimų priemonių naudą vaikų pažintiniams ir psichomotoriniams gebėjimams.
- Išryškinti pedagogų nuomonę apie vaikų pažinimo, psichomotorikos ir lauko aplinkos priemonių sąveiką, planuojant ugdomąją veiklą ikimokyklinės ugdymo įstaigos lauko aikštelėje.
Tyrimo metodika ir rezultatai
Įgyvendinant išsikelta tikslą buvo atliktas kiekybinis tyrimas - apklausa (raštu). Tyrime dalyvavo: 118 Kauno miesto ikimokyklinių įstaigų pedagogų. Tyrimo metodai:
- Mokslinės literatūros analizė.
- Apklausa raštu (anketa) ikimokyklinio ugdymo pedagogams.
Atliktas tyrimas parodė, kad beveik visi pedagogai žino vaikų pažintinius ir psichomotorinius gebėjimus, juos ugdo tiek grupėje, tiek lauke. Taip pat didžioji dalis pedagogų planuoja ugdymą lauke, tačiau palieka laiko ir vaikų saviraiškai.
Patirtinio ugdymo svarba ir taikymas
Straipsnyje teoriškai atskleidžiama patirtinio ugdymo(si) principai ir jų aktualumas ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdyme bei empiriškai pagrindžiamas pedagogų požiūris į patirtinio ugdymo(si) taikymo galimybes ugdomosiose veiklose. Tyrimo tikslas - atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų patirtinio ugdymo(si) svarbą ir galimybes.
Taikyti metodai - mokslinės literatūros analizė, apklausa (raštu), gautų duomenų kiekybinė ir kokybinė analizė. Pagrindiniai tyrimo rezultatai: patirtinio ugdymo(si) pritaikymo kontekstas yra ne tik platus, gilus, bet ir pritaikomas dirbant su įvairaus amžiaus vaikais. Patirtinio ugdymo(si) principai gali būti naudojami lauko, meninių ir žaidybinių veiklų metu.
Apklaustieji pastebi, jog patirtinis ugdymas(sis) ugdo vaikų savarankiškumą, bendravimo, socialinius, komunikavimo įgūdžius, skatina norą tyrinėjimą ir tai įžvelgia vertindami vaikų pasiekimus. Tačiau pedagogai susiduria su sunkumais, taikant patirtinį ugdymą(si) dėl didelio vaikų skaičiaus grupėse, specialiųjų poreikių vaikų integracijos ir reikalingo individualaus dėmesio, laiko stokos, veiklos planavimo.
Reikšminiai žodžiai. Patirtinis ugdymas, ugdomosios veiklos, ikimokyklinis amžius.
tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #pazintiniu #gebejimu #ugdymas
