Sveika mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko sveikatą, augimą ir vystymąsi. Subalansuotas maistas suteikia vaikui energijos, reikalingos aktyviam gyvenimui, stiprina imuninę sistemą, padeda smegenims tinkamai funkcionuoti ir užtikrina sveiką kūno svorį. Vaikai nuolat auga ir vystosi, todėl jiems reikia daug energijos. Sveikas maistas suteikia šios energijos ir padeda palaikyti aktyvų gyvenimo būdą. Subalansuota mityba stiprina vaiko imuninę sistemą, padėdama jam apsisaugoti nuo ligų. Maistingos medžiagos, gaunamos su maistu, yra būtinos smegenų vystymui ir tinkamam funkcionavimui.
Vaiko augimą ir vystymąsi nulemia paveldimumas ir aplinka. Svarbus aplinkos veiksnys yra mityba, kuri aprūpina organizmą energija ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingomis maistinėmis medžiagomis, užtikrina normalų vystymąsi, nuolatinį kūno ląstelių atsinaujinimą. Ikimokyklinio amžiaus vaikai privalo laikytis mitybos režimo, valgyti sveikai pagamintą, tinkamai apdorotą, fiziologinius vaiko amžiaus ypatumus, bei sveikos mitybos rekomendacijas atitinkantį maistą.
Maitinimosi įpročiai ir požiūris į maistą, įdiegti mokykliniu laikotarpiu, išlieka visą likusį gyvenimą. Todėl taisyklingi mitybos režimo principai ir optimalūs maitinimosi įgūdžiai turi būti ugdomi nuo pradinių klasių. Tiems, kas rūpinasi vaiko mityba, reikia planuoti valgymo laiką, maistas turi būti įdomus vaikui, tačiau ir vertingas. Maitinimosi įpročius turi ugdyti tėvai: nustatyti reguliarų vaiko maitinimosi laiką, būtinai įtraukiant visaverčius pusryčius, pasirūpinant ir maistingais užkandžiais.
Pagrindiniai sveikos mitybos principai ikimokyklinukams
Vaiko maistas turi būti kuo įvairesnis. Vaikai turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną mažomis porcijomis. Vaikas (nuo 2 m. amžiaus) turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną (pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė) ne rečiau kaip kas 3,5 val., kramtyti lėtai, vengti gausios vakarienės, paskutinis valgymas - 2 val. iki miego. Valgyti reguliariai - kasdien tuo pačiu metu, nes organizmas jau iš anksto pasirengia įsisavinti maistą. Rekomenduojama vaikus maitinti pagal sveikos mitybos piramidę.
Pusryčių ir vakarienės maistas turi sudaryti 20-25 proc. visos dienos maisto energinės vertės, pietų - 40-45 proc., o priešpiečių ir pavakarių po 10-15 proc. Patartina paskirstyti paros raciono kalorijas: pusryčiams - 25 proc., pietums - 35 proc., priešpiečiams ir pavakariams - 20 proc., vakarienei - 20 proc. Vakarienę vaikai turi valgyti 1,5-2 val. prieš miegą. Būtina kasdien valgyti pusryčius ir nepersivalgyti vakare.
Maitinkime vaikus kuo įvairesniu maistu, kad užtikrintume augančio organizmo visų vertingų maistinių medžiagų poreikį ir kiekvieno valgymo metu pasiūlykite, bent žiupsnelį šviežių daržovių ar vaisių. Pusryčiams tinka skirtingų grūdinių kultūrų košės, vaisiai, uogos ar iš skirtingų daržovių paruošti garnyrai. Karštą pietų patiekalą turėtų sudaryti daug baltymų ir angliavandenių turintys produktai (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pilnavertės grūdinės kultūros, daržovės ir pan.). Priešpiečiams ir pavakariams patariama valgyti riešutų, sėklų, grūdinių kultūrų gaminių, daržovių ir vaisių.
Sveikatai palankaus patiekalo rodiklis - subalansuotas angliavandenių, baltymų, riebalų, bei pakankamas vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, riebalų rūgščių kiekis. Angliavandenių dienos racione turi būti 45-60 proc. (iš jų cukraus ne daugiau nei 10 proc.), baltymų - 10-20 proc., riebalų - 25-40 proc. (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių iki 10 proc., o riebiųjų rūgščių transizomerų neturėtų būti).
Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną. Pagal PSO rekomendacijas, vaikų maiste turi būti mažiau sočiųjų riebalų (pvz, riebios mėsos, riebių pieno produktų). Vaikų mityboje neturi būti produktų su „iš dalies hidrintais“, „visiškai hidrintais“ riebalais, taip pat vengti rafinuotų riebalų. Įrodyta, kad per didelis sveikatai nepalankių riebalų vartojimas susijęs su širdies kraujagyslių ligoms. Jomis, beje, jau serga ir mažamečiai.
Vaikai turi įgimtą alkio ir saikingumo jausmą. Jie puikiai jaučia, kiek jiems maisto reikia. Šį pojūtį slopina sveikatai nepalankus maistas, kuriame gausu rafinuoto cukraus, druskos, rafinuotų riebalų. Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo ir 7-10 metų vaikai turi gauti per parą apie 1700 kcal, tuo tarpu 1-3 metų - 1200 kcal., 4-6 metų - 1500 kcal.
Rekomendacijos ir patarimai tėvams
Naujas, dar neragautas maistas turi būti pateiktas vaikui valgymo pradžioje, kai jis dar alkanas. Įrankiai ir porcijų dydžiai turi atitikti vaiko išsivystymo lygį. Valgant neturėtų likti nervinės įtampos, streso ar kitų aplinkybių, kurios neleistų tinkamai įsisavinti maistą. Netinkamas elgesys valgio metu turėtų būti netoleruojamas, o teigiamas - skatinamas ir giriamas. Jei vaikas nevalgo nustatytu metu, reikia palaukti iki kito valgymo laiko.
Tėvams svarbu vengti konfliktų ir neversti vaiko valgyti jėga, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su paveikslėliais, patiekalai patiekiami gražiai). Leiskite jam pačiam imti maistą rankomis. Visi šeimos nariai valgykite (jei įmanoma) vienu metu. Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) sulčių (nes tai irgi maistas) ar valgyti likus 1 val. iki pagrindinio valgymo. Laikykitės valgymo rėžimo, skirtu laiku valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai. Neduokite saldumynų prieš pagrindinį valgį ir tuomet, kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo. Nereikėtų valgant skaityti ar žiūrėti televizoriaus. Vakarienei parenkami tie patiekalai, kurių nebuvo pietų metu. Tėvams rekomenduojama taip maitinti, kad tas pats patiekalas per savaitę kartotųsi galimai rečiau.
Saldumynai - maistas nesveikas. Per didelis saldumynų kiekis gali pakenkti endokrininei sistemai, padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis, imuninė sistema išbalansuojama, visumoje skatinama lėtinio uždegimo vystymasis. Vaikams skirtuose patiekaluose pridėtinio cukraus turėtų būti ne daugiau nei 3-5 g/100 g ir pridėtinis cukrus maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau 5 proc. nuo visos energinės vertės. Nerekomenduojama taip pat dideliais kiekiais gerti sulčių. Nuo jų, kitaip nei nuo vaisių, cukraus lygis kraujyje staigiai kyla ir akimirksniu krinta, nes sultyse paprastai nėra skaidulinių medžiagų. Pirmenybę teikite kokteiliams iš vaisių, žalumynų, daržovių. Taip gaunama visų vertingų maistinių medžiagų paletė.
Leistiną druskos kiekį viršyti labai paprasta. Pavyzdžiui, suvalgius 100 g rūkytos dešros gaunama apie 4-5 g druskos - 10-mečiui tai riba. Remiantis Pasaulio sveikacijos organizacijos (PSO) ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamas maistinių medžiagų normomis bendras druskos kiekis vaikų iki 2 metų maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 2 g/1 000 kcal. Vaikai iki 10 metų per parą turėtų gauti 3-4 g druskos. Natūraliai maisto produktuose yra druskos.
Vaikai turi išmokti mėgti daržoves, vaisius ir žalumynus! Vaikučiai turi ragauti pakankamai daug kartų, nenustokite jiems siūlyti. Žinoma, pateikimas turi būti tinkamas Jūsų vaikui, jei vaikas atsisako daržovių, tai nereiškia, kad nemėgsta. Jei šiandien Jūsų vaikui nepatinka, pavyzdžiui, brokolis, pasiūlykite nors žiupsnelį kitą dieną. Atsipalaiduokite, jei vaikai, bijo paragauti kažko naujo, tai normalus ir laikinas reiškinys, jei neduodami „maisto pakaitalai”. Taip pat svarbu išmokyti vaikus mėgautis maistu, gaminti su jais, valgymo metu susikoncentruoti į maistą ir jį gerai sukramtyti. Svarbus nuolatinis vaikų ugdymas savo pavyzdžiu įtraukiant į šeimos pokalbius mitybos temą. Ugdyti vaikus apie tai, ką reikia valgyti, kas yra mitybos pagrindas, kaip valgyti ir kiek reikia suvalgyti. Šeimose daržovės, vaisiai turi būti ant stalo, o ne saldainiai.
Vaikams skirtuose patiekaluose pridėtinio cukraus turėtų būti ne daugiau nei 3-5 g/100 g ir pridėtinis cukrus maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau 5 proc. nuo visos energinės vertės. Nerekomenduojama taip pat dideliais kiekiais gerti sulčių. Nuo jų, kitaip nei nuo vaisių, cukraus lygis kraujyje staigiai kyla ir akimirksniu krinta, nes sultyse paprastai nėra skaidulinių medžiagų. Pirmenybę teikite kokteiliams iš vaisių, žalumynų, daržovių. Taip gaunama visų vertingų maistinių medžiagų paletė.
Labai svarbu pradėti ugdyti vaikų sveikos mitybos įpročius jau ankstyvame amžiuje. Tėvams trūksta informacijos apie maisto priedus, papildus, genetiškai modifikuotus maisto produktus (GMO), apie vaiko sveikatai palankius ir nepalankius maisto produktus, taip pat kokios ugdomosios programos, sveikatingumo renginiai, kuriuose yra įgyvendinama sveikatos stiprinimo veikla, vyksta jų vaiko lankomojoje ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje. Jei mitybos sutrikimai jau įsisenėję, būtina kreiptis į specialistus.
Geriausia vaikui - geriamasis (kambario temperatūros) vanduo. Vanduo gali būti paskanintas vaisiais, daržovėmis, žolelėmis ar jų gaminiais be pridėtinio cukraus, maisto priedų. Pagal PSO, 20 kg sveriančiam vaikui per dieną reikėtų išgerti 3 stiklines vandens. Natūralus mineralinis turi būti negazuotas.
Vaiko mityba taip pat sutrinka, jei jis vartoja mažai vaisių ir daržovių, bando įvairias dietas (ypač merginos). Pastebėję tokius įpročius, tėvai turėtų stengtis juos laiku pakeisti. Jei mitybos sutrikimai jau įsisenėję, būtina kreiptis į specialistus.
Pagrindinis moksleivių mitybos sutrikimas ir yra, kai vaikai nevalgo pusryčių, todėl gauna mažiau energijos ir pagrindinių maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų nei pusryčiaujantieji jų bendraamžiai. Tėvai turi atkreipti ypatingą dėmesį, jei vaikas užkandžiauja saldžiai ir riebiai, geria daug saldžių gėrimų, kuriuose gausu cheminių priedų, mėgsta greitai pagaminamą maistą, tokį kaip dešrelės, žuvų piršteliai, pica ir kt.
Sveikos mitybos svarba mokyklinio amžiaus vaikams
Šio amžiaus tarpsnio vaikams būtinas maistas, turintis pakankamai reikalingų maisto medžiagų. Juo labiau, suvartojamo maisto kiekis šiuo metu taip pat didėja. Todėl normaliai sveriančių vaikų gaunama energija turi atitikti reikalingą šiam amžiui energijos.
Amerikos širdies asociacija sudarė bendras dietos rekomendacijas sveikiems, vyresniems kaip 2 m. vaikams ir paaugliams. Jos apima riebalų kontroliavimą, cholesterolio ribojimą ir mažesnį druskos vartojimą. Per didelis druskos vartojimas jauname amžiuje gali būti susijęs su hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis), todėl rekomenduojama riboti pernelyg sūrų maistą.
Bendros tokios dietos rekomendacijos yra kelios: maistas turi būti įvairus ir, norint palaikyti pageidaujamą kūno masę, kalorijų suvartojimas turi atitikti vaiko augimo tempą, kasdienės veiklos intensyvumą. Pagal šias rekomendacijas, visas riebalų suvartojimas turi sudaryti 30 proc. kcal (kilokalorijų): 10 proc. ar mažiau turėtų būti sočiųjų riebalų, apie 10 proc. - mono nesočiųjų riebalų ir mažiau negu 10 proc. - poli nesočiųjų riebalų. Kasdienis cholesterolio suvartojimas turi būti apie 100mg/1000kcal ir ne daugiau kaip 300 mg. Baltymų suvartojimas turi sudaryti apie 15 proc. kcal, gautų iš įvairių šaltinių. Angliavandenių kilokalorijos turi būti pasisavinamos pirmiausia iš sudėtingųjų angliavandenių, aprūpinančių būtinaisiais vitaminais ir mineralais. Taigi, visi procentai kilokalorijų iš angliavandenių turėtų sudaryti apie 55 proc. Mokyklinio amžiaus vaikų maisto racione baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis turėtų būti 1:1:6. Maiste taip pat turėtų būti pakankamas kiekis maistinių skaidulų.
7-11 m. vaikas dažniausiai valgo 4-5 kartus per dieną. Bendras jo paros maisto kiekis siekia 2 litrus. Energinė šio maisto vertė - 2030 kcal.
Siekiama sudaryti penkių dienų sveikatai palankius valgiaraščius ugdymo įstaigoms ir suderinti juos su atsakingomis institucijomis. Kodėl tai aktualu mūsų vaikams? Vaikai valgo reguliariai, tuo pačiu metu sėdėdami prie stalo, nėra skatinamas užkandžiavimas. Valgymo metu nėra padėta ant stalų cukraus ir druskos. Sudaryta galimybė atsigerti geriamojo vandens. Taip pat nenaudojamos žaliavos su tam tikrais maisto priedais.
“Lietuvos darželiuose vaikai turi galimybę ne mažiau nei tris kartus per dieną valgyti šiltą ir šviežiai pagamintą maistą, kai šeimose tai sutinkama retai. Sudaromi atskiri valgiaraščiai lopšelio ir darželio grupėms, atsižvelgiama į angliavandenių, riebalų, baltymų rekomenduojamus kiekius tai amžiaus grupei. „Maitinimo įpročiai, patiekalai Tarybinių laikų, trūkumas šiuolaikiškų, įvairesnių patiekalų ir maisto produktų. Maistinės ir energinės rekomenduojamos paros normos, pagal kurias sudaromi valgiaraščiai, išleistos 1999 m. lapkričio 25 d. Nr. 510 „dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“, neatsižvelgiama į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, sveikatai palankios mitybos principus. „Sudarant valgiaraščius ugdymo įstaigose atsižvelgiama į rekomenduojamas paros normas (angliavandeniai, baltymai, riebalai), kalorijų kiekį, tačiau neatsižvelgiama į rekomenduojamą, prieš tai nurodytame teisės akte, vitaminų, mineralinių medžiagų kiekį, dėl to dominuojantys patiekalai - bulvės, rafinuotų miltų produktai bei pieno produktai, keičiasi patiekalų rūšys, o maisto produktų grupės išlieka tos pačios. Vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigose gauna vidutiniškai apie 200 g šviežių daržovių ar vaisių per dieną. Pusryčių metu retai gaunama šviežių daržovių. Pirmiausia reikia akcentuoti ne tik daržovių, bet ir žalumynų vartojimą, o tik paskui vaisių ir uogų. Daugelyje pasaulio šalių rekomenduojama, kad ši maisto grupė sudarytų mitybos pagrindą. PSO rekomenduoja suvartoti minimaliai t.y. ne mažiau 400 g per dieną šviežių daržovių ir vaisių. Tai atitinka penkias vaisių ir daržovių porcijas (po 80 g) kasdien, kai pavyzdžiui, vidutinis vienas obuolys sveria apie 160 g, morka apie 160 g, pusė avokado be kauliuko apie 80 g - tai jau bus 400 g per dieną. Jei bus suvalgomas dar vienas bananas apie 200 g - tai 600 g sudarys dienos racioną ir dienos norma bus didesnė nei minimali dienos norma pagal PSO rekomendacijas.
Socialinės atsakomybės projekto „Sveikatai palankūs” metu organizuojama vaikų gaminimo, susipažinimo su maistu užsiėmimai, kurių metu vaikai gamina ir degustuoja, taip pratinami prie sveikatai palankaus maisto.
Vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje E. Kovo mėnesio 25 dieną, Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijos ir Joniškio skyriaus ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams vyko renginiai, skirti mitybos ypatumams. Sveikatos priežiūros specialistė Bronė Grigonienė kalbėjosi su vaikučiais apie tai, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai stengtųsi laikytis mitybos režimo, valgyti sveikai pagamintą, tinkamai apdorotą, fiziologinius vaiko amžiaus ypatumus, bei sveikos mitybos rekomendacijas atitinkantį maistą. Aptarta, kad vaikai (nuo 2 m. amžiaus) turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną (pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė) ne rečiau kaip kas 3,5 val., kramtyti lėtai, vengti gausios vakarienės, paskutinis valgymas - 2 val. iki miego. Paraginta, kad vaikai su tėvais bendrautų, teigiamai keistų savo sveikos mitybos nuostatų formavimąsi. Vaikučiai atidžiai studijavo ir aptarė maisto pasirinkimo piramidę, kur tris apatines mitybos piramidės dalis (duoną, grūdinius produktus, bulves; daržoves ir vaisius; pieną ir jo produktus, mėsą, žuvį, kiaušinius, ankštinius, riešutus) sudaro reikalingi augimui maisto produktai. Po teorinės dalies vaikai kibo į darbą: Giedraičių A.Jaroševičiaus gimnazijos priešmokyklinukai jieškojo tinkamų iliustracijų ir patys pagamino maisto pasirinkimo piramidę, o Joniškio skyriaus vaikučiai žaidė žaidimus apie mitybą. Labiausiai patiko žaidimas „Linksma ir liūdna lėkštelės“, nes vaikai galėjo atpažinti ir patys pasirinkti sveikesnį ir nerekomenduojamą maistą.
Nuo lapkričio 9 d. devyniuose Kauno apskrities darželiuose inicijuota akcija, skirta įtraukti į vaikų valgiaraščius daugiau skaidulinių medžiagų turinčių produktų. Vaikai patys gamino blynus iš viso grūdo miltų, jiems buvo papasakota, iš kur atkeliauja miltai ant jų stalo. Šį projektą organizuoja VŠĮ „Tikra mityba“ ir AB „Kauno Grūdai“. Socialinės atsakomybės projektas „Sveikatai palankūs“ skirtas sveikatai palankios mitybos skatinimui, vaikų maisto gaminimo ir valgymo kultūros formavimui.
Pagal PSO, vaikų maiste turi būti mažiau sočiųjų riebalų (pvz, riebios mėsos, riebių pieno produktų). Vaikų mityboje neturi būti produktų su „iš dalies hidrintais“, „visiškai hidrintais“ riebalais, taip pat vengti rafinuotų riebalų. Įrodyta, kad per didelis sveikatai nepalankių riebalų vartojimas susijęs su širdies kraujagyslių ligoms. Jomis, beje, jau serga ir mažamečiai. Reikia vengti skrudinto, spraginto, gruzdinto, kepto tešloje maisto.
Vos metų sulaukę vaikai jau turėtų gauti skaidulinių medžiagų - 8-12,5 g/ 1 000 kcal. Su kiekvienais metais šis skaičius turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiesiems rekomenduojamą paros normą - 25-35 g arba apie 12,5 g/ 1 000 kcal. Reikėtų vengti rafinuotų miltinių gaminių. Ruoškime vaikams maistą iš pilnaverčių grūdinių kultūrų. Jose esančios skaidulinės medžiagos pagerins virškinimą, suteiks papildomų vitaminų, mineralinių medžiagų.
Tėvams rekomenduojama taip maitinti, kad tas pats patiekalas per savaitę kartotųsi galimai rečiau. Saldumynai - maistas nesveikas.
Vaikams gerti vanduo, arbatos ir kiti gėrimai be pridėtinio cukraus.
Pusryčių metu retai gaunama šviežių daržovių. Pirmiausia reikia akcentuoti ne tik daržovių, bet ir žalumynų vartojimą, o tik paskui vaisių ir uogų. Daugelyje pasaulio šalių rekomenduojama, kad ši maisto grupė sudarytų mitybos pagrindą. PSO rekomenduoja suvartoti minimaliai t.y. ne mažiau 400 g per dieną šviežių daržovių ir vaisių.
Dažniausia antsvorio ir nutukimo priežastis - tai per didelis su maistu gaunamas kalorijų kiekis, kuris nėra išeikvojamas, todėl šis maistinių medžiagų perteklius virsta riebalais. Žinoma, kad apie 35 % nutukimo atvejų lemia ir paveldimumas, na o kitos priežastys tai - aplinkos sąlygos (mažas fizinis aktyvumas, mityba, psichiniai ir socialiniai veiksniai), endokrininės, genetinės ligos ir sutrikimai. Vaiko svorį reikėtų stebėti nuo pat gimimo. Vaiko fizinė raida nustatoma taikant procentilinį metodą - svorio ir ūgio procentilinės diagramos. Vaikams antsvoris diagnozuojamas, jei svorio ir ūgio rodiklis yra ≥ 90‰ ir ≤ 97 ‰ atsižvelgiant į amžių ir lytį, o nutukimas, jei svorio/ūgio rodiklis yra ≥ 97 ‰ atsižvelgiant į amžių ir lytį. Nutukusiam ikimokyklinio amžiaus vaikui (>3 m.) tikimybė būti nutukusiam suaugus - 30 %, o mokyklinio amžiaus vaikui > 50 %. Būtina išsiaiškinti visos šeimos mitybą ir fizinį aktyvumą, nes tėvų gyvenimo įpročiai labai įtakoja vaiką.
Priešinga nutukimui būklė yra mitybos nepakankamumas. Jei vaiko svoris per mažas ne dėl organinių priežasčių ar psichosocialinių veiksnių, greičiausiai tai paveldimas iš šeimos nevalgumas ar tiesiog daugiau domėjimasis aplinka, žaidimais nei maistu.
Įrankiai ir porcijų dydžiai turi atitikti vaiko išsivystymo lygį.
Vaistinėse parduodami vitaminai turi daug to, ko reikia sveikatai.
Reikia laiko, kad būtų pamėgti nauji maisto produktai. Vaikai nemėgsta pirmą kartą ragauti daug patiekalų. Padrąsinkime tik paragauti, neverskime valgyti. Vaikai, valgantys gausiai pasaldintą maistą, gali nemėgti natūralaus skonio maisto produktų. Tačiau nuo per saldaus kaip ir nuo per sūraus, maisto galima atprasti. Po truputį mažindami cukraus kiekį, atpratinsime smaližių nuo saldumynų.
Mitybos svarba vaiko vystymuisi
Ikimokyklinio amžiaus vaikams būtinas maistas, turintis pakankamai reikalingų maisto medžiagų. Juo labiau, suvartojamo maisto kiekis šiuo metu taip pat didėja. Todėl normaliai sveriančių vaikų gaunama energija turi atitikti reikalingą šiam amžiui energijos.
Sveika mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko sveikatą, augimą ir vystymąsi. Subalansuotas maistas suteikia vaikui energijos, reikalingos aktyviam gyvenimui, stiprina imuninę sistemą, padeda smegenims tinkamai funkcionuoti ir užtikrina sveiką kūno svorį.
Rekomenduojamos maisto medžiagų ir energijos normos, bei mitybos piramidė nurodo bendrus augimui reikalingų maisto medžiagų kiekius.
Pusryčiams tinka skirtingų grūdinių kultūrų košės, vaisiai, uogos ar iš skirtingų daržovių paruošti garnyrai.
Sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Vaikas, augdamas šeimoje, perima šeimos gyvenimo būdą, požiūrį ir tradicijas, tačiau tai ne visada būna susiję su sveika gyvensena, sveika mityba, ne kiekvienoje šeimoje jis gauna pakankamai žinių.
Tyrimo tikslas: išanalizuoti tėvų požiūrį į ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybą. Tyrime dalyvavo 60 respondentų: populiaciją sudarė tėvai, kurie augina 3 - 6 metų ikimokyklinio amžiaus vaikus, lankančius ikimokyklinio ugdymo įstaigą, taip pat besigydantys ligoninėje. Tyrimo metodai: anketinė apklausa, anketą sudarė 23 klausimai: socialiniai - demografiniai klausimai, šeimos mitybos įpročių vertinimas, maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vertinimas, maisto produktų priedų vertinimas, sveikatos mokymo reikšmės vertinimas. Tyrimas atliktas anoniminės anketinės apklausos būdu, kurio tikslas išanalizuoti tėvų požiūrį į ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybą. Apklausai naudotas instrumentas - klausimynas. Imtį sudarė 60 tėvų, kurie augina ikimokyklinio amžiaus vaikus. Tyrimo metu nustatyta, kad tėvų mitybos samprata iš dalies yra teisinga, tėvai žino sveikos mitybos principus, ką yra sveikos mitybos piramidė, tačiau jais šeimoje vadovaujasi ne visi. Tėvams trūksta informacijos apie maisto priedus, papildus, genetiškai modifikuotus maisto produktus (GMO), apie vaiko sveikatai palankius ir nepalankius maisto produktus, taip pat kokios ugdomosios programos, sveikatingumo renginiai, kuriuose yra įgyvendinama sveikatos stiprinimo veikla, vyksta jų vaiko lankomojoje ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje.
Dalis tėvų, dėl žinių trūkumo, nepakankamai dėmesio skiria ikimokyklinio amžiaus vaikų racionaliai mitybai, todėl specialistų teigimu, glaudesnis ikimokyklinės įstaigos ir tėvų bendravimas, teigiamai pakeistų vaikų sveikos mitybos nuostatų formavimąsi.
Pusryčių ir vakarienės maistas turi sudaryti 20-25 proc. visos dienos maisto energinės vertės, pietų - 40-45 proc., o priešpiečių ir pavakarių po 10-15 proc.
Vaikams skirtuose patiekaluose pridėtinio cukraus turėtų būti ne daugiau nei 3-5 g/100 g ir pridėtinis cukrus maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau 5 proc. nuo visos energinės vertės.
Vaikams gaminamas maistas turi būti itin kokybiškas. Reikia stengtis išsaugoti maistinę jo vertę, valgį neužteršti kancerogeninėmis medžiagomis. Pirmenybę svarbu teikti tausojančiam gamybos būdui - valgį virti vandenyje, troškinti, virti garuose ar kt.
Vaikas (nuo 2 m. amžiaus) turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną (pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė) ne rečiau kaip kas 3,5 val., kramtyti lėtai, vengti gausios vakarienės, paskutinis valgymas - 2 val. iki miego.
Vaikams rekomenduojama valgyti įvairius maisto produktus, siekiant užtikrinti visų reikalingų maistinių medžiagų gavimą. Per dieną vaikas turėtų gauti apie 1700 kcal.
Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną.
Vaikams skirtų patiekalų sudėtyje neturėtų būti per daug riebalų, cukraus ir druskos.
Reikia vengti skrudinto, spraginto, gruzdinto, kepto tešloje maisto.
Vaikams skirtuose patiekaluose neturėtų būti maisto priedų, dirbtinių dažiklių bei konservantų.
Sveika mityba: įvadas 5–11 metų vaikams
Sveika mityba - viena svarbiausių vaiko sveiko augimo ir vystymosi faktorių. Labai svarbu pradėti ugdyti vaikų sveikos mitybos įpročius jau ankstyvame amžiuje.
