Vaikų mirtingumas pasaulyje vertinamas kaip vienas esminių vaikų sveikatos ir gerovės rodiklių. Vienas iš 2015 metais paskelbtų Jungtinių Tautų organizacijos tūkstantmečio tikslų - mažinti vaikų mirtingumą. Nuo 2005 m. iki 2013 m. kūdikių mirtingumo rodiklis Lietuvoje mažėjo ir pasiekė 3,7 atvejo 1000 gyvų gimusiųjų. Bet nuo 2013 m. šis rodiklis auga ir 2016 m. siekia 4,5 atvejo 1000 gyvų gimusiųjų. Tai kelia susirūpinimą jau ir politikams. Didėjimą daugiausia lėmė padidėjęs 28 parų ir vyresnių kūdikių mirtingumas.
Svarbus rodiklis, padedantis įvertinti vaikų išgyvenamumą, atspindintis socialinę, ekonominę ir aplinkos, kurioje gyvena vaikai, būklę, įskaitant jų sveikatos apsaugą, yra vaikų mirtingumo rodikliai įvairiose amžiaus grupėse. Deja, ir čia situacija neguodžianti. Lietuvoje 2015 m. vaikų iki 1-5 metų mirtingumas buvo 5,9 atvejo - 100 tūkst., o Švedijoje atitinkamai 4,1 atvejo.
Žvilgtelkime į dar du amžiaus periodus. 5-9 metų amžiaus grupėje mūsų vaikų mirtingumas didesnis 1,5 karto, o 10-14 metų amžiaus grupėje - net 3 kartus daugiau netenkame vaikų nei kaimynai anapus Baltijos jūros. Mirčių struktūroje nuo 1 metų amžiaus vyrauja išorinės mirties priežastys, t. y. tai, ko galėtume išvengti. Beje, Švedijoje vaikų sveikatos priežiūros modelis yra šeimos gydytojo, na, o Lietuva priskiriama mišraus modelio šalims.
Pavasarį paminėjome 27-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines. Tiek pat ir mūsų nepriklausomai sveikatos apsaugos sistemai su aštuoniolika ministrų, tūkstančiais įsakymų, nutarimų, pakeitimų. Visi stoją prie SAM vairo žadėjo ir tikėjo kažką reformuoti, pastatyti ar bent pakeisti. Vinguriavo takais bei keleliais ir vaiko sveikatos priežiūros sistema. Pamojus „burtų“ lazdele, ir pediatrai tapo šeimos gydytojais, nors dauguma ir toliau kuravo vaikus. Politinis sprendimas buvo priimtas šeimos gydytojo institucijos įgyvendinimui pirminėje grandyje. Europos Sąjungoje ir Europos laisvos ekonominės erdvės šalyse šiuo metu yra trys skirtingi vaikų sveikatos pirminės priežiūros modeliai: pediatrinis (kai vaiką nuo gimimo iki pilnametystės prižiūri tik vaikų gydytojas), mišrus (kai vaiką prižiūri arba vaikų gydytojas, arba šeimos gydytojas, daugelyje šalių ikimokyklinio amžiaus vaikus prižiūri tik vaikų gydytojas) ir šeimos gydytojo modelis.
Įkūrus Europos vaiko saugos aljansą, Švedija tapo pirmaujančia šalimi vaikų sveikatos srityje Vakarų pasaulyje. Švedija yra viena labiausiai vertinamų šalių pasaulyje vaiko sveikatos priežiūros srityje. Tai įrodo tokie rodikliai, kaip: mažas kūdikių mirtingumas, didelis procentas motinos pienu maitinamų vaikų, mažas vaikų nelaimingų atsitikimų skaičius, didelis skaičius paskiepytų vaikų ir santykinai mažas procentas vaikų, kurie patiria fizines bausmes. Kūdikių mirtingumas 2015 m. Švedijoje buvo 2,17, t. y. 2 kartus mažesnis nei Lietuvoje.
Vaikai - labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Suaugusiųjų požiūris į sveikatą formuojasi vaikystėje, todėl svarbu, kad sveikos gyvensenos įgūdžiai būtų diegiami nuo mažens. Siekiant pagerinti vaikų sveikatos rodiklius, pastaruosius penkerius metus vaikų sveikata išliko pirmenybine sritimi, kuriai skiriama nemažai dėmesio. Vaikų skaičius Lietuvoje jau daug metų mažėja sparčiau nei visų gyventojų skaičius. Per paskutinius penkerius metus gimstamumas Lietuvoje sumažėjo apie 3 proc., vaikų mirtingumas - 23 proc. Prieš 5 metus (2014 m.) Lietuvoje gyveno 83,5 tūkst. vaikų daugiau nei 2018 m. Nepaisant to, kad Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus mažėjo socialinės rizikos šeimų bei vaikų, gyvenančių socialinės rizikos šeimose, vaikų skurdo rizikos lygis ir gylis augo. 2014-2018 m.
Nėra abejonių, kad vienas iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką vaikų sveikatai, yra gyvensena. Svarbu, kad ji būtų sveika ir kuo labiau orientuota į vaikų visapusišką augimą bei vystymąsi. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėsena svarbi vertinant sveikatos politiką, sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos programų efektyvumą. Lietuvoje periodiškai atliekamas tarptautinis mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos (angl. Health Behaviour in School-aged Children, HBSC) tyrimas (HBSC). Šį tyrimą atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Šalyje egzistuojančias mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos problemas atskleidė 2016 m. Higienos instituto (HI) atliktas mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas. Šis tyrimas atliekamas kas 4 m., todėl 2020 m. atliktas sekantis tyrimas suteiks galimybę palyginti besikeičiančias gyvensenos rodiklių tendencijas ne tik Lietuvoje, bet ir savivaldybėse. Vaikų tyrime dalyvauja 5-ų, 7-ų ir 9-ų (pirmųjų gimnazijos) klasių mokiniai. Dėl pandemijos tyrimas atliktas vėliau - š. m. vasarą, todėl su jo rezultatais galėsime susipažinti 2021 m. Pasyviai leidžiančių laisvalaikį mokinių dalis dvigubai didesnė už kasdien bent apie valandą sportuojančių mokinių dalį (HI, 2016 m.). Be to, per pastaruosius penkerius metus kasdien fiziškai neaktyvių mokinių skaičius padidėjo 2,2 proc. Tik šiek tiek daugiau nei pusė mokinių kasdien valgo pusryčius (HI, 2016 m.), be to, nevalgančiųjų pusryčių vis daugėjo. Rūkančių mokinių dalis 2014-2018 m. didėjo. Per pastarąsias 30 d. mokinių, vartojusiųjų alkoholį bei apsvaigusių nuo jo daugiau nei 1 kartą, dalis 2014-2018 m.
2018 m. kiekvienas vaikas pas gydytoją vidutiniškai apsilankė 12 kartų. Tai šiek tiek dažniau nei 2014 m., kai vienam vaikui vidutiniškai teko 11 apsilankymų. Didžiąją dalį vaikų apsilankymų pas gydytojus sudarė ikimokyklinukai. Sergančių vaikų skaičius per pastarąjį penkmetį didėjo. 2018 m.
Sveiki įpročiai, kuriuos turi žinoti kiekvienas vaikas! | Patarimai, kaip sveikai gyventi augantiems vaikams
Vaikų emocinė gerovė tiek pat svarbi kaip ir fizinė sveikata. Gera psichikos sveikata vaikystėje ir paauglystėje padeda ugdyti psichologinį atsparumą, kuris labai svarbus tam, kad užaugę vaikai galėtų taikyti tinkamas streso įveikos strategijas ir susidoroti su įvairiais sunkumais, laukiančiais ateityje. Viena iš mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimo rodiklių grupių - sveikatos vertinimas ir laimingumas. Remiantis 2016 m. atlikto tyrimo duomenimis, labai laimingais arba pakankamai laimingais jaučiasi 86,2 proc. tiriamųjų. Lyginant savivaldybių rodiklius, didžiausia dalis mokinių atsakę, kad jaučiasi labai laimingi arba pakankamai laimingi gyvena Skuodo r., Kretingos r., Neringos, Akmenės r., Elektrėnų, Utenos r. ir Molėtų r. savivaldybėse. Mažiausia tokių vaikų dalis - Palangos, Klaipėdos m., Rietavo r., Šilalės r., Pagėgių, Šakių r. Lietuvoje labai laimingais arba pakankamai laimingais jaučiasi 86,2 proc. 2018 m. Depresija paveikia daugiausiai 15-17 m. El. p.
Šiame LGŽ numeryje spausdinama keletas skyrelių iš gausaus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų praktikos specialistų, mokslininkų ir pedagogų parengto ir ruošiamo išleisti „Pediatrijos“ vadovėlio. Vadovėlio turinys parengtas orientuojantis į šeimos gydytojo ir pediatro kasdienius poreikius, tačiau neabejoju, kad ši informacija bus aktuali ir naudinga bet kurios kitos medicinos specialybės darbuotojams, dirbantiems ir vaikų sveikatos priežiūros srityje.
Prof. Lietuvoje praėjusiais metais mirė mirė 37 tūkst. Iš viso pernai 100 tūkst. gyventojų teko 1288,7 mirusieji, kai 2022 metais jų buvo 1514,5. Tuo metu 100 tūkst. Higienos instituto teigimu, kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir virškinimo sistemos ligos sudarė 82,4 proc. visų mirties priežasčių. 2023-aisiais mirė 18,1 tūkst. vyrų ir 18,9 tūkst. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė visų mirusiųjų (52,1 proc.), nuo piktybinių navikų - 21 proc., dėl išorinių mirties priežasčių - 6,1 proc., o nuo virškinimo sistemos ligų 5,2 proc. Pernai mirė ir 57 kūdikiai (vaikai iki vienų metų). Palyginti su užpernai - 10 kūdikių mažiau. Nuo kraujotakos ligų mirė per 11 tūkst. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 11 tūkst. 28 moterys, iš kurių daugiau nei pusė - nuo išeminės širdies ligos, 24,9 proc. Trečioji pagrindinė moterų mirties priežastis - virškinimo sistemos ligos. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 8235 vyrai, iš kurių 61 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos. 20,4 proc. Nuo piktybinių navikų mirė 4256 vyrai. Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai sudarė 19,5 proc., priešinės liaukos - 12,5 proc., skrandžio - 7,9 proc. Iš 1633 dėl išorinių mirties priežasčių mirusių vyrų 59,2 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktiniai apsinuodijus), 27,3 proc. Nuo virškinimo sistemos ligų mirė 1059 vyrai (25,3 proc. - nuo kepenų cirozės ir fibrozės, 20 proc. Pernai mirė 8265 darbingo amžiaus gyventojai (16-64 metų), jie sudarė 22,3 proc. visų mirusiųjų. Darbingo amžiaus moterų mirė 2,5 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo išeminių širdies ligų mirė 9,6 proc.
tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #mirtingumas
