Užkrečiamosios ligos - viena svarbiausių asmens ir visuomenės sveikatos problemų visame pasaulyje. Nors pasiekta didelė medicinos pažanga ir sukurtos profilaktikos ir gydymo priemonės, šias ligas neretai būna sudėtinga kontroliuoti ir dar sunkiau likviduoti. Visuotinai pripažįstama, kad skiepijimai yra ekonomiškai veiksmingiausia intervencija į visuomenės sveikatą. Skiepijimas, siekiant suvaldyti vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas, yra viena iš užkrečiamųjų ligų kontrolės prioritetinių priemonių. Skiepijimas nuo užkrečiamųjų ligų − tai ne tik asmens apsauga nuo užkrečiamosios ligos, bet ir svarbus kiekvienos šalies ekonominio bei socialinio vystymosi veiksnys.

Visame pasaulyje imunizacijos strategija laikoma prioritetine. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau - PSO) strateginės patariamosios imunoprofilaktikos ekspertų grupė (toliau - ekspertų grupė) apžvelgė pasaulio šalių pasiekimus imunoprofilaktikos srityje, pripažinta, kad padaryta daug reikšmingų darbų vakcinomis valdomų ligų kontrolės srityje, tačiau pažymėta ir tai, kad dar reikia pastangų šiems pasiekimams įtvirtinti ir stiprinti. Ekspertų grupė pabrėžė, jog nacionalinė politika turi būti įgyvendinama taip, kad imunoprofilaktika būtų neatsiejama pirminės sveikatos priežiūros dalis. PSO pasauliniame vakcinacijos veiksmų plane primenama, kad skiepijimai yra ir turėtų būti pripažįstami ne tik kaip esminė žmogaus teisės į sveikatos priežiūrą dalis, bet ir kaip asmens, visuomenės ir valdžios pareiga.

Apsaugoti nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų vaikai turi geresnes saviraiškos galimybes. Tai tampa dar svarbiau paauglystės amžiuje ir suaugus. Gerai veikianti imunoprofilaktikos sistema yra svarbi gerai veikiančios visos sveikatos apsaugos sistemos dalis. Norint, kad ligos, kurių išvengiama skiepijant, neplistų bendruomenėje, būtina užtikrinti didelį skiepijimo mastą. PSO duomenimis, skiepijimo mastas, leidžiantis valdyti užkrečiamąsias ligas, yra ne mažiau kaip 90-95 proc. Kuo daugiau tėvų/globėjų neskiepija savo vaikų, tuo didesnis ligų plitimo pavojus. Apsisprendimas neskiepyti vaiko didina riziką ne tik nepaskiepytam vaikui, bet ir visai bendruomenei. Būtina žinoti, kad kiekviena vakcinomis valdoma liga gali išplisti Europos regione, nes visų šių ligų sukėlėjai tebecirkuliuoja viename ar kitame pasaulio regione. Kartais ligos, kurių galima išvengti skiepijant, sukelia infekcijos protrūkius, t. y. daugiau susirgimo atvejų per tam tikrą laiką ir tam tikroje vietovėje. Kartais užtenka vieno susirgimo vakcinomis valdomos ligos atvejo, kad bendruomenė turėtų pagrindo susirūpinti. Vienas iš pavyzdžių yra tymai - geriausiai iš užkrečiamųjų žmogui žinomų ligų. Ši liga labai greitai plinta tarp imuniteto jai neturinčių žmonių. Daugeliu atvejų neismanoma iš anksto žinoti, kaip sunkiai persirgs ta ar kita liga jūsų vaikas.

Dažniausiai ikimokyklinio amžiaus vaikus kamuojančios ligos ir jų profilaktika

Ikimokyklinio amžiaus vaikai yra ypač jautrūs įvairioms infekcijoms dėl dar nevisiškai susiformavusios imuninės sistemos. Šiame amžiuje ypač svarbu užtikrinti tinkamą imunoprofilaktiką, kuri apima skiepus nuo daugelio pavojingų ligų.

Pneumokokinė infekcija

Pneumokokinė infekcija - tai ūmi bakterinė infekcija, kuri gali sukelti įvairias ligas. Dažniausiai pneumokokinės infekcijos sukėlėjas sukelia plaučių uždegimą, bet gali būti ir meningito, anginos, endokardito bei kitų ligų priežastimi. Infekcija gana plačiai paplitusi tiek vaikų, tiek suaugusiųjų tarpe, ypač didelė rizika - vaikams iki 5 metų. Pati efektyviausia apsisaugojimo priemonė nuo pneumokokinės infekcijos - skiepai. Rekomenduojama skiepyti asmenis, dažnai sergančius viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, sergančius lėtinėmis ligomis, imunosupresuotus asmenis.

Gripas

Gripas - ūmi virusų sukelta kvėpavimo takų infekcija, pasireiškianti karščiavimu, sausu kosuliu, gerklės, galvos ir raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu. Veiksmingiausia gripo kontrolės priemonė - vakcinacija. Gripą sukelia greitai besikeičiantys virusai, todėl ilgalaikis imunitetas neįgyjamas ir skiepytis reikia kasmet. Gripo vakcinos veiksmingumas yra apie 95 proc. Priklausomai nuo vakcinos, vaikus galima skiepyti nuo 6 mėn.

Erkinis encefalitas (EE)

Erkinis encefalitas (EE) - virusinė infekcija, kurios sukėlėją platina erkės. Erkiniu encefalitu susergama įsisiurbus iksodinei erkei, užsikrėtusiai erkinio encefalito virusais arba pavartojus nepasterizuotą ar kitaip termiškai neapdorotą, erkinio encefalito virusais užkrėstą karvių ar ožkų pieną. Erkinio encefalito virusai pirmiausiai dauginasi odoje, vėliau su limfa patenka į limfmazgius ir kraujotaką, išnešiojami ir dauginasi įvairiuose organuose, vėl patenka į kraujotaką ir pažeidžia centrinę nervų sistemą. Veiksmingiausia EE profilaktikos priemonė - skiepai. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Įprastinės skiepijimo schemos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėn. intervalu; trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo. Po pilnos vakcinacijos (3 dozių) apie 97 % skiepytų asmenų susidaro apsauginis antikūnių titras. Pradėti skiepytis reikia ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumas. Pagreitinta skiepijimų nuo EE schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus.

Meningokokinė infekcija

Meningokokinė infekcija - tai reta, tačiau pavojinga bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos - žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas). Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus, taip pat dažni atvejai ir tarp paauglių bei jaunų žmonių iki 25 metų. Meningokoko bakterijos plinta artimai bendraujant su sergančiuoju ar sveiku bakterijų nešiotoju, dažniausiai šaltuoju sezonu. Užkrečiamumas šia liga yra pakankamai mažas. Nepaisant to, kad meningokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu, ji oru neplinta taip greitai kaip kitos infekcijos - vėjaraupiai, tymai ar gripas. Pagrindinė šios infekcijos profilaktikos priemonė - skiepai. Lietuvoje ir Europoje naudojamos vakcinos, kurios apsaugo nuo A, B, C, Y ir W meningokokinės infekcijos tipų.

Vėjaraupiai

Vėjaraupiai - ūmi infekcinė liga. Ligos sukėlėjas herpes zoster virusas. Ligai būdingas pūslelinis bėrimas ir karščiavimas. Bėrimas nusėja visą kūną bei gali išplisti į burnos gleivinę, viršutinius kvėpavimo takus, akių junginę. Vėjaraupiai dažniausiai tęsiasi 5 - 7 dienas. Dažniausiai šia liga serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, tuomet persergama lengva šios ligos forma. Vėjaraupių komplikacijos gali pasireikšti 1 iš 50 atvejų. Sunkiau vėjaraupiais serga: kūdikiai, paaugliai (nuo 12 m.). Geriausia apsauga nuo vėjaraupių - skiepai. Nuo vėjaraupių skiepijama gyva vakcina, kuri pasižymi dideliu efektyvumu, todėl paskiepyti vaikai tik itin retais atvejais gali susirgti.

Virusinis hepatitas B

Virusinis hepatitas B - tai hepatito B viruso sukeltas kepenų uždegimas. Šios ligos sukėlėjas - hepatito B virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Virusiniu hepatitu B užsikrečiama per kraują (vartojant švirkščiamuosius narkotikus, dalijantis užkrėstais švirkštais, darant tatuiruotes, veriant auskarus ar atliekant kitas procedūras, kurių metu naudojami nesterilūs įrankiai), taip pat nesaugius lytinius santykius (nenaudojant prezervatyvo). Patikima apsauga nuo hepatito B yra skiepai. Nuo 1998 metų pradėti skiepyti visi naujagimiai ir kūdykiai.

Lietuva priklauso vidutinio endemiškumo zonai - 80 tūkst. žmonių yra lėtiniai infekcijos nešiotojai. Europoje kasmet užsikrečia apie 1 milijonas žmonių. Užsikrėtus hepatitu, didžiausia viruso koncentracija nustatoma kraujyje, mažesnė kituose organizmo skysčiuose. Hepatito B virusas nustatomas beveik visuose užsikrėtusio žmogaus organizmo skysčiuose. Ypač pavojingas užsikrėtusio žmogaus kraujas ar kiti skysčiai su kraujo priemaiša. Virusinis hepatitas B plinta: per visų rūšių lytinius santykius, per kraują (perpilant kraują ar jo produktus); per užkrėstas adatas, leidžiantis narkotikus į veną, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus; naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūro reikmenimis. Iš motinos vaisiui - užsikrėtusi hepatitu motina gali perduoti virusą nėštumo ir gimdymo metu. Patikima apsaugos nuo infekcijos priemonė yra vakcinacija (skiepai). Lietuvoje nuo 1998 metų pradėti skiepyti visi naujagimiai.

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija - tai virusinė infekcija, kuri dažniausiai perduodama lytiniu būdu, per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu. Tai bene dažniausias lytiškai ar artimo odos bei gleivinių sąlyčio būdu perduodamas patogenas. Net keturi iš penkių lytiškai aktyvių žmonių bent kartą gyvenime tampa infekuoti šiuo virusu. Veiksmingiausia priemonė siekiant apsisaugoti nuo ŽPV ir jo sukeltų ikivėžinių, vėžinių susirgimų yra vakcina. Svarbu laiku pasiskiepyti, nes ŽPV vakcinos efektyvumas yra žymiai didesnis, jeigu nebuvo sąlyčio su ŽPV. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. ŽPV vakcina skiepijamos 11 metų mergaitės (tos, kurioms įsakymo įsigaliojimo dieną buvo 11 arba 11 metų sukanka vėliau, t. y. gimusios po 2004 m. rugsėjo 1 d.).

Difterija, Stiglibė, Kokliušas

Difterija - tai viena iš sunkiausių, ūmi oro lašiniu būdu plintanti užkrečiamųjų infekcinių ligų, pasižyminti dideliu mirtingumu. Difteriją sukelia difterijos lazdelė. Žmogus yra vienintelis difterijos infekcijos šaltinis. Šia liga užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, sveikstančio ligonio ar bakterijų nešiotojo per kvėpavimo takus - kosint, čiaudint, kalbant (oro lašiniu būdu). Difterijos simptomai paprastai pasireiškia per 2-5 dienas nuo užsikrėtimo. Veiksminga difterijos profilaktika - vakcinacija. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių kūdikiai skiepijami: 2, 4, 6 ir 18 mėnesių ir 6-7 bei 15-16 metų vaikai. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 10 metų.

Stabligė - tai ūmi įvairaus stiprumo raumenų spazmais pasireiškianti liga. Stabligės sukėlėjas - tai bakterija Clostridium tetani. Grėsmė susirgti kyla tada, kai stabligės sukėlėjas ar jo sporos patenka į žaizdą, ypač - į dirvožemiu užterštas gilias durtines žaizdas. Patikimiausia stabligės profilaktikos forma - skiepai. Kūdikiai stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos ir kokliušo ar dar daugiau komponentų turinčiomis vakcinomis. Paaugliai ir suaugusieji stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos vakcina. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 10 metų.

Kokliušas - tai ūmi infekcinė liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai. Ligą sukelia Bordetella pertussis bakterija. Žmogus yra vienintelis kokliušo infekcijos šaltinis. Užsikrėtęs kokliušu žmogus suserga per 5-21 dieną (dažniausiai per 7-10). Kokliušas plinta oro lašeliniu būdu. Kokliušu itin sunkiai serga kūdikiai. Jiems daug dažniau pasitaiko tokios komplikacijos kaip išvarža, plaučių uždegimas ar encefalopatija. Veiksmingiausia kokliušo prevencija - skiepijimai. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo skiepijami kūdikiai nuo 2 mėnesių amžiaus. Per pirmuosius metus vaikai paskiepijami tris kartus, vėliau - sulaukus pusantrų metų.

Poliomielitas

Poliomielitas - tai ūmi virusinė infekcija, tipiškais atvejais pasireiškianti dvibange ligos eiga ir ūmiu vangiu raumenų paralyžiumi. Poliomielito sukėlėjai priklauso Pikorna šeimos enterovirusų genčiai. Infekcijos šaltinis - tik žmogus, dažniausiai - užsikrėtę asmenys be klinikinės simptomatikos. Pagrindinis plitimo būdas - fekalinis oralinis. Užsikrečiama per maistą, vandenį, nešvarias rankas. Pagrindinė poliomielito kontrolės priemonė - skiepai. Lietuvoje nuo 2007 m.

Tymai, Epideminis parotitas, Raudonukė

Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl, nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose. Tymų infekcijos šaltinis - sergantis žmogus. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90-95 proc. imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga. Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakcinomis būtina skiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcina.

Epideminis parotitas (liaudyje vadinamas kiaulytė) - ūmi virusinė infekcija, kuriai būdingas seilių liaukų, o kartais ir kitų liaukų (kasa, smegenų dangalai, sėklidės, kiaušidės) uždegimas. Ligos sukėlėjas - paramikso virusas. Užsikrečiama lašeliniu būdu. Dažniausiai serga vaikai nuo 5 iki 15 metų amžiaus. Vakcinacija yra vienintelė efektyvi priemonė, užkertanti kelią epideminio parotito plitimui. Skiepijama MMR vakcina.

Raudonukė - tai ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir lengvu kvėpavimo takų uždegimu. Nors raudonukė paprastai praeina lengvai, didžiausią pavojų ji kelia nėščiosioms, nes gali sukelti vaisiaus apsigimimus. Skiepijama MMR vakcina.

Tėvų informuotumas ir požiūris į vaikų imunoprofilaktiką

Tyrimai rodo, kad didžioji dalis tėvų, kurių vaikai lanko lopšelį, skiepų svarbą, efektyvumą ir būtinumą vertina teigiamai. Tačiau pastebimas žinių trūkumas apie vakcinas. Beveik visi respondentai patys teigia, jog jiems reikėtų daugiau patikimos informacijos apie skiepus. Didžioji dalis respondentų teigė, kad skiepijimas yra svarbus jų vaikui, tačiau didelė dalis apklaustų tėvų nežinojo, kokios vakcinos yra įtrauktos į vaikų skiepijimo kalendorių, ir tik nedidelė dalis tyrimo dalyvių nurodė, kokie yra mokami skiepai. Respondentai, kurie turėjo aukštesnį išsilavinimą, dirbo darbą, susijusį su sveikatos apsauga / farmacija ar švietimu / moksliniais darbais, taip pat moterys labiau nei vyrai daugiau žinojo apie skiepus.

Net didelė dalis respondentų teigė, kad jiems reikėtų daugiau patikimos informacijos apie skiepus. Kad vaikus reikia skiepyti reguliariai pagal nustatytą skiepų kalendorių, sutinka didžioji dalis tėvų ir didžioji dalis tėvų savo vaiką buvo paskiepiję visais skiepais, kurie buvo rekomenduojami tokio amžiaus vaikui, o dalis respondentų yra paskiepiję savo vaiką mokama vakcina. Didžioji dalis respondentų sutiko su teiginiu, kad vaikų skiepai visada užtikrina apsaugą nuo infekcijų, nuo kurių vaikai ir skiepijami. Dauguma respondentų pritarė įsakymui, kuriam įsigaliojus į ikimokyklinę įstaigą bus leidžiami tik paskiepyti vaikai.

Vidutinis respondento amžius sudarė apie 32,6 metus. Visais rekomenduojamais skiepais savo vaikus vakcinavo beveik 80 proc. respondentų, o to nepadarė beveik kas penktas. Dažniausiai vakcinacijos atsisakymą lėmė skiepijimo kalendoriaus intensyvumas, bei galimas neigiamas šalutinis poveikis sveikatai ateityje. Buvo nustatytas reikšmingas ryšys tarp tėvų socialinių ir demografinių savybių ir vakcinacijos. Reikšmingai dažniau minėta tema domisi tėvai turintys aukštąjį koleginį ar universitetinį išsilavinimą, aukštesnes pajamas, bei moterys. Taip pat atkreiptas dėmesys jog respondentams pasitenkinimą padidintų informacijos pateikimas aiškiai ir paprastai, bei mokslu pagrįstos informacijos lengva prieiga internete. Beveik 50 proc. respondentų norėtų ilgesnio konsultacijos laiko su medicinos darbuotoju vakcinacijos klausimais. Šis tyrimas atskleidė jog kliūtys skiepijimui statistiškai reikšmingai skiriasi priklausomai nuo tėvų socialinių ir demografinių savybių, kurios turi įtakos kitoms vakcinacijos elgsenoms, bei vakcinų įsisavinimui. Informacijos stoka apie būtinybę skiepytis gali būti pagrindinė kliūtis atsisakyti vakcinacijos.

Imunoprofilaktikos svarba remiantis tyrimais

Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į imuninį vaistinį preparatą turi pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau − VVKT) bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui (toliau - ULAC).

tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #imunoprofilaktika

• Vaikų viduriavimas ir antibiotikai
• Vaikų iniciatyvos Baltarusijos konsulate
• Kylie Jenner karjera
• Kaip numegzti kūdikio batukus rankomis
• Atkurti kūno formas po gimdymo