Vaikai iš prigimties yra judrūs. Poreikis judėti reiškiasi bėgiojimu, išdykavimu, įvairiais judriais žaidimais, suaugusiųjų ir bendraamžių judesių bei veiksmų mėgdžiojimu, lenktyniavimu. Judėjimas yra itin svarbus ikimokykliniame amžiuje, nes leidžia vaikui įgyti patirties, normaliai vystytis, augti sveikam, susiformuoti judėjimo ir sveikatos įpročius, kurie dažniausiai išlieka visam gyvenimui.

Pastaraisiais metais pastebimos ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos blogėjimo tendencijos, siejamos su nepakankamu fiziniu aktyvumu (toliau - FA). Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2014 metais daugiau nei 41 milijonas vaikų iki penkerių metų amžiaus turėjo antsvorį. Visame pasaulyje labai padidėjo vaikų ir paauglių svoris, o daugelyje Europos šalių 20 proc. vaikų turi antsvorį. Kanadoje ikimokyklinio amžiaus vaikai (26,1 proc.) pagal nutukimą yra antroje vietoje po 12-14 metų paauglių (27,3 proc.). Nors PSO rekomenduoja kiekvieną dieną judėti ne mažiau kaip 1 val. per dieną, tačiau tyrimai rodo, kad vaikai juda vis mažiau ir tai matoma jau ikimokykliniame amžiuje.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos ugdymo(si) aplinkos ir vaikų FA sinergija suprantama kaip dviejų veiksnių veikimo kartu didesnis ir efektyvesnis poveikis vaiko asmenybei, jo brandai ir sveikatai nei šių veiksnių, veikiančių atskirai, poveikis. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos ugdymo(si) aplinkos ir vaikų FA sinergija sudaro sąlygas didesniam ir efektyviam abiejų veiksnių veikimo kartu poveikiui vaiko asmenybei, jo brandai ir sveikatai nei šių veiksnių, veikiančių atskirai, poveikis.

Dinaminės ugdymo(si) aplinkos samprata

Straipsnyje remiantis moksline literatūra ir dokumentų analize apibrėžta dinaminės ugdymo(si) aplinkos samprata, kuri traktuojama kaip erdvė, kurioje sinergiškai sąveikaujant architektūros ir edukacijos dimensijoms aktyvinama vaikų veikla ir skatinamas jų FA, stiprinantis vaikų sveikatą ir kryptingai veikiantis asmenybės brandą.

Architektūros dimensijos elementai yra šie: objekto funkcija ir koncepcija (interjeras, eksterjeras, landšaftas), architektūrinė meninė - medžiaginė raiška, planiniai ir erdviniai sprendimai, vizualiniai ir funkciniai ryšiai, kontekstualumas, konstrukciniai sprendimai ir kt. Edukacinę dimensiją sudaro tokie elementai: ugdymo tikslas, jo turinys, mokymo(si) metodai, formos, priemonės, ugdytojo ir ugdytinio santykiai, psichologinė atmosfera ir kt.

Dinaminėje ugdymo(si) aplinkoje ugdymo procesą lengva kurti siekiant veiklų integracijos įvairiose ugdymo(si) pasiekimų srityse: sveikatos saugojimo ir stiprinimo, socialinėje, pažinimo, komunikavimo, meninėje ir kt.

Dinaminės ugdymo(si) aplinkos požymiai

Užsienio šalių ikimokyklinio ugdymo įstaigų architektūros pavyzdžių analizė ir mokslinės įžvalgos leido išryškinti dinaminės ugdymo(si) aplinkos požymius: atitinkanti vaikų amžiaus ypatumus, lanksti; dinamiška; atvira; mobili ir funkcionali; tvari ir medžiagiška; su kliūtimis ir saugi; jauki ir žaisminga.

Anot E. Adaškevičienės (2004), sukurti vaikų FA optimalią aplinką galima vadovaujantis šiais reikalavimais: ji turi būti saugi, įvairi, patraukli, erdvi; erdvės turėtų būti sutvarkytos taip, kad čia būtų galima žaisti ir pavieniui, ir didesnėmis grupėmis; įranga, medžiagos įvairios, tvirtos ir malonios; inventorius išdėliotas žemai; priemonės keičiamos atsižvelgiant į kintamus vaikų interesus, pomėgius ir amžių; būtina vieta vaiko asmeniniams daiktams pasidėti; naudotinos minkštos, švelnios priemonės (kilimai, pagalvės, paklotai); siekiant sumažinti triukšmą, siūloma naudoti triukšmą sugeriančias medžiagas.

Mokslininkų (Kahan ir kt., 2016) atliktame tyrime nustatyta, kad spalvingi žymėjimai aktyvaus judėjimo erdvėje gali keliomis minutėmis pailginti vaikų FA. Labai svarbu atkreipti dėmesį į judėjimo aplinką lauke. Tyrimų nustatyta, kad net apželdinant kiemą, nudažant žaidimų aikštelės žymėjimus, sutaisant sulūžusias ar nudažant senas priemones, teigiamai veikiamas ikimokyklinukų FA (Dyment, Coleman, 2012). Vaikai, kuriems buvo suteikta galimybė veikti įvairios topografijos (gamtinėje) aplinkoje, buvo aktyvesni šokinėdami, bėgdami, kopdami ir kt. Buvo nustatyta, kad pagerėjo vaikų, kurie aktyviai žaidė vienerius metus gamtoje, pusiausvyra, judrumas, bendra motorinė būklė. Tyrimų įrodyta, kad žaidimai gamtoje skatina vaikų kūrybiškumą, pažinimą, socialumą, mažina stresą (Nedovic, Morrissey, 2013). Mokslininkai nustatė, kad vaikai daugiau žaidžia ant žolės ar žaidimų aikštelėje bei atviroje erdvėje (Kahan ir kt., 2016). Todėl siektina visomis priemonėmis ir ištekliais kurti ikimokyklinio amžiaus vaikų FA skatinančią ir jų judėjimą įgalinančią dinaminę ugdymo(si) aplinką.

Danijos ikimokyklinio ugdymo sistema

Danijoje ankstyvojo ugdymo įstaigos yra įvairios ir skirtos skirtingoms amžiaus grupėms: Dienos priežiūros centrai (vuggestuer): skirti vaikams nuo 6 mėnesių iki 3 metų. Vaikų darželiai (børnehaver): skirti vaikams nuo 3 iki 6 metų. Integruotos įstaigos (integrerede institutioner): apima abi amžiaus grupes (nuo 6 mėnesių iki 6 metų). Žaidimų grupės (legestuer): skirtos trumpalaikei priežiūrai ir socialinei sąveikai.

Danijos ankstyvojo ugdymo programos yra orientuotos į šiuos pagrindinius aspektus: Žaidimas: Žaidimas laikomas pagrindine mokymosi priemone, skatinančia kūrybiškumą, problemų sprendimą ir socialinius įgūdžius. Socialiniai įgūdžiai: Ugdomas gebėjimas bendradarbiauti, dalintis ir spręsti konfliktus. Kalbos ugdymas: Skatinamas kalbos vystymasis per pasakojimus, dainas ir pokalbius. Motorikos įgūdžiai: Lavinami stambiosios ir smulkiosios motorikos įgūdžiai per įvairias veiklas, tokias kaip piešimas, lipdymas ir sportiniai žaidimai. Individualus vystymasis: Pripažįstamas kiekvieno vaiko unikalumas ir poreikiai, sudarant sąlygas individualiam augimui ir mokymui.

Pedagogai Danijos ankstyvojo ugdymo įstaigose atlieka svarbų vaidmenį. Jie yra apmokyti stebėti vaikus, suprasti jų poreikius ir kurti ugdymo aplinką, kuri skatintų jų vystymąsi. Pedagogai taip pat bendradarbiauja su tėvais, siekdami užtikrinti nuoseklų ir darnų ugdymą.

Danijos ankstyvojo ugdymo įstaigos yra subsidijuojamos valstybės, todėl užtikrinamas prieinamumas visiems vaikams. Tėvų įnašas yra diferencijuojamas, atsižvelgiant į šeimos pajamas, tačiau siekiama, kad finansinė padėtis nebūtų kliūtis vaikui dalyvauti ankstyvajame ugdyme. Ankstyvasis ugdymas Danijoje laikomas investicija į vaiko ateitį. Tyrimai rodo, kad vaikai, lankę kokybiškas ankstyvojo ugdymo įstaigas, pasižymi geresniais akademiniais rezultatais, socialiniais įgūdžiais ir emocine gerove.

Lyginamoji Danijos ir Lietuvos ikimokyklinio ugdymo analizė

Danijoje yra dvi ikimokyklinio ugdymo specialistus rengiančios pedagoginės mokslo įstaigos (seminarijos), kur mokslas trunka 3,5 metų. Jose galima rinktis šias specializacijas: darbą su ikimokyklinio amžiaus vaikais, darbą popamokinėje veikloje bei darbą su specialiųjų poreikių vaikais. Studijų programa labai skiriasi nuo Lietuvos mokslo įstaigų, rengiančių ikimokyklinio ugdymo specialistus. Danijos studentai turi labai mažai teorinių dalykų, o jų praktika trunka dvigubai ilgiau: viena - 3 mėn. ir dvi praktikos - po 6 mėn.

Vaikui gimus tėvai teikia prašymus dėl ugdymo įstaigos lankymo, vaikai užrašomi į eilę. Vaikai nuo šešių mėnesių iki dvejų metukų gali lankyti lopšelius arba yra prižiūrimi oficialiai dirbančių auklių, įdarbinamų savivaldybėse. Vaikai dažniausiai prižiūrimi pritaikytuose auklės namuose. Nuo dvejų metų amžiaus vaikai eina į darželius. Mažiausiai 75 proc. išlaidų tiek lopšelyje, tiek pas auklę ar darželyje padengia savivaldybė. Jei šeima neturi pakankamai lėšų, savivaldybė sumoka visą sumą. Taip prižiūrimi 86 proc. Taip pat yra privačių lopšelių ir darželių, kur savivaldybė irgi padengia 75 proc.

Danijos ikimokyklinio ugdymo teikiamoms paslaugoms būdingas didelis lankstumas atsižvelgiant į tėvų pageidavimus. Ikimokyklinių įstaigų darbo laikas diferencijuojamas, tėvai gali vaiką palikti nuo ankstaus ryto iki pietų arba nuo pietų iki vakaro. Ugdymo įstaigos dirba visą darbo dieną (nuo 6.45 iki 17.45 val.) arba nuo 8 iki 12 (15) val. Taip pat esama paros laiko darželių, skirtų tėvams, dirbantiems naktimis.

Mokestis už darželį Danijoje yra diferencijuojamas ir priklauso nuo išbūto įstaigoje laiko: jei vaikas būna pusę dienos - tėvai moka pusę kainos. Danijoje būdinga ugdymo įstaigas stambinti, nes tai leidžia taupyti žmogiškuosius ir materialinius resursus. Reikia priminti, kad Danija - progresinių mokesčių šalis, persidirbti čia neapsimoka (galioja 37 savaitinių darbo valandų norma), todėl tėvai nėra linkę dirbti kelis darbus iki vėlumos ir turi galimybę pasiimti vaikus iš darželių anksčiau.

Danijoje veikia ir visa tėvų atstovaujamoji/dalyvaujamoji organizacijų sistema: nuo grupių tėvų komitetų iki nacionalinės tėvų organizacijos. Visos organizacinės grandys bendradarbiauja ir veikia kaip vienas tinklas. Svarbu ir tai, kad Danijos ugdymo įstaigos ir jų personalas labai palankiai vertina tėvų dalyvavimą ir supranta, kad kokybiškas ugdymas pasiekiamas veikiant visiems ugdytojams kartu.

tags: #ikimokyklinio #amziaus #ugdymo #samprata #danijoje

• Verslo kelias su Vita Jakutienė
• Saugaus kūdikio miego ir vystymosi patarimai ropojant
• Vilniaus lopšelis-darželis „Šaltinėlis“
• Krokodilų kiaušinių valgymas
• Šviežių kiaušinių atpažinimas