Lietuvos švietimo sistemai integruojantis į Europos švietimo erdvę, labai svarbi tapo švietimo kokybė. Tačiau jos neįmanoma siekti be nuolatinio vertinimo, įsivertinimo, kurie numato struktūrines galimybes veiklai apžvelgti, t. y. nustatyti, kiek toji veikla atitiko lauktus rezultatus, ir, reikalui esant, atlikti koreguojamuosius veiksmus bei tokiu būdu garantuoti mokyklos veiklos tobulinimą. Vienas iš populiariausių būdų, padedančių užtikrinti švietimo kokybę, yra mokyklų vidaus auditas.

Mokyklos įsivertinimas (vidaus auditas) - palyginti nauja praktika Lietuvos švietime. Mokyklos įsivertinimo idėja kilo suvokus, kad organizacijos veiklos negalima patobulinti, jei to nenori arba negali pati organizacija. Nuo 2005 metų, vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro įsakymu (2005-07-22, Nr. ĮSAK-1557), visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose rekomenduojama taikyti vidaus audito metodiką. Vidaus auditas yra priemonė, padedanti mokykloms užtikrinti jų teikiamo švietimo kokybę.

Vidaus audito paskirtis dvejopa: mokyklos veiklos įsivertinimas ir jos tobulinimas. Nors kartais pabrėžiamas tik kuris nors vienas iš šių aspektų - įvertinimas kaip informacijos apie mokyklos veiklos kokybę šaltinis arba pats vertinimo procesas kaip tobulejimas bei vertinimo rezultatų panaudojimas tobulinimui, vis dėlto to dirbtinai nederėtų atskirti. 2002m., rengiant Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodiką, auditas buvo pristatytas kaip kokybės vadybos ciklo elementas, skirtas švietimo paslaugų kokybei tobulinti. Ši samprata tebėra aktuali ir dabar, tik valdininkiška jos formuluotė šiek tiek užgožė žmogiškąjį požiūrį į mokyklos savęs vertinimo procesą.

Vidaus audito procesas susideda iš keturių etapų. Kiekvieną etapą sudaro keli žingsniai.

Vidaus audito etapai:

1. I etapas: Pasirengimas
   • 1 žingsnis: Mokytojai supažindinami su vidaus audito esminiais principais.
   • 2 žingsnis: Mokyklos taryba priima sprendimą dėl vidaus audito vykdymo.
   • 3 žingsnis: Sukuriama vidaus audito koordinavimo (VAK) grupė.
   • 4 žingsnis: Sudaromas kalendorinis audito vykdymo planas.
   • 5 žingsnis: Informuojama mokyklos ir vietos bendruomenė apie audito vykdymą.
2. II etapas: „Platusis“ auditas
   • 1 žingsnis: Mokytojai analizuoja vidaus audito metodiką, veiklos rodiklius, pagalbinius rodiklius, iliustracijas ir požymius. VAK grupė arba koordinatorius parengia „plačiajam“ auditui atlikti reikalingą medžiagą.
   • 2 žingsnis: Atliekamas „platusis“ auditas, įvertinamos visos mokyklos veiklos sritys.
   • 3 žingsnis: Apibendrinami „plačiojo“ audito rezultatai, pateikiamos išvados ir siūlymai mokyklos bendruomenei.
   • 4 žingsnis: Priimamas sprendimas dėl vertinimo srities pasirinkimo „giluminiam“ auditui atlikti.
3. III etapas: Pasirinktos srities analizė („giluminis“ auditas)
   • 1 žingsnis: Sudaroma darbo grupė pasirinktos srities analizei atlikti.
   • 2 žingsnis: Pasirinktos srities veiklos rodiklių, pagalbinių rodiklių, jų iliustracijos bei požymių analizavimas - „vertinimas“ į savo kalbą.
   • 3 žingsnis: Vertinimo metodų ir šaltinių, procedūrų numatymas.
   • 4 žingsnis: Pasirinktos srities analizės plano parengimas.
   • 5 žingsnis: Vertinimo instrumentų rengimas.
   • 6 žingsnis: Duomenų rinkimas.
   • 7 žingsnis: Duomenų apibendrinimas. Rezultatų lyginimas su pateiktomis iliustracijomis. Pirminio varianto aptarimas.
4. IV etapas: Strateginio planavimo rengimas
   • 1 žingsnis: Strateginio mokyklos plano rengimo grupės sudarymas.
   • 2 žingsnis: Susitarimas dėl mokyklos vizijos tikslų. Prioritetų nustatymas.
   • 3 žingsnis: Strateginio mokyklos plano rengimas.
   • 4 žingsnis: Strateginio mokyklos plano pristatymas ir tvirtinimas.

Atlikdama „platųjį“ auditą mokykla analizuoja visas mokyklos veiklos sritis, įsivertindama kiekvieną veiklos rodiklį bei pagalbinį rodiklį pagal keturių lygių skalę. Šiame etape nereikia ypatingo pasirengimo ar detalios veiklos rodiklių analizės. „Platusis“ auditas suteikia pradinės informacijos apie mokyklos situaciją, padeda nustatyti laimėjimus bei tas sritis, kurias reikia tobulinti. Jį atlikdamos mokyklos naudojasi „Plačiojo“ audito atlikimo forma, patvirtinta Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-07-22 įsakymu Nr. Apžvelgus mokyklos situaciją, išsiaiškinus teigiamus ypatumus ir problemiškas sritis, galima eiti gilyn pasirinkus tam tikrą vertinimo sritį. Kiekviena mokykla pati apsisprendžia, kurią sritį pasirinks detaliau analizuoti. Paprastai pasirenkama ta sritis, kuri yra aktuali mokyklai arba susijusi su permainomis nacionalinio ar regioninio lygmens švietimo politikoje.

Išsamiam pasirinkto rodiklio įvertinimui naudojami mažiausiai trys metodai (pvz., dokumentų analizė, anketavimas, stebėjimas, lyginamoji analizė, diskusijos ir pan.). VAK grupė apibendrina gautus duomenis ir juos pateikia įstaigos pedagogų tarybai, administracijai.

Nuo 2005 m., vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro įsakymu (2005-07-22, Nr.ĮSAK-1557), visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose rekomenduojama taikyti vidaus audito metodiką. Atlikdami platųjį auditą įstaigos pedagogai analizuoja visas įstaigos veiklos sritis ir rodiklius, vertina kiekvieną pagalbinį rodiklį keturiais lygiais: 4 - labai gerai; 3 - gerai; 2 - patenkinamai; 1 - nepatenkinamai.

Vidaus auditas bendrojo lavinimo mokykloms nėra visiška naujovė - jo metodika taikoma nuo 2002m. įgyvendinant Mokyklų tobulinimo programos Švietimo valdymo sistemos sukūrimo komponentą, parengti 73 mokyklų vidaus audito konsultantai, organizuotas 541 seminaras mokyklų komandoms, suteiktos 92 papildomos konsultacijos, - taigi mokyklos jau turėjo būti vidaus auditui pasirengusios, kai 2004 - 2005 mokslo metais jis tapo privalomas.

Tyrimas parodė, kad nemaža pagrindinių mokyklų painioja mokyklos vidaus auditą su išorės auditu - tik 28 proc. dalyvaujančių ir 20 proc. apklaustųjų supranta skirtumą. Tačiau visos vidaus auditą atlikusios mokyklos teigia, kad vidaus auditas mokyklų bendruomenėms yra nemažas psichologinis ir kultūrinis iššūkis. Jį atliekant daugiau laiko skiriama savianalizei ir kitokiai refleksijai, planavimui. Daug laiko dirbama individualiai, priversta mokytis kolegialaus darbo ir siekti susitarimų.

Mokyklose, kuriose personalas jaučiasi saugus, žmonės vieni su kitais bendrauja geranoriškai, vidaus auditas neturėtų kelti didelės psichologinės įtampos, nes įsivertinimas grindžiamas kiekvieno nuomonės išklausymu bei daugumai priimtinu susitarimu. Mokyklose, kuriose vyrauja individualizmas, konkurencija, priešiškumas kolegoms ir kiti negatyvūs jausmai, sunku įsivertinti veiklą nuoširdžiai, nenukrypstant į santykių aiškinimąsi ir senų konfliktų gilinimą.

Mokykla turi galimybę įsivertinti savo įvairių veiklos sričių kokybę pagal tam tikrus požymius matuojamus konkrečius veiklos aspektus, nustatyti privalumus ir trūkumus. Aptarti rezultatai pateikiami bendruomenei įstaigos stende, interneto puslapyje, tarybų posėdžiuose, įtraukiami į metų veiklos programas, strateginius, kvalifikacijos kėlimo ir kitus planus.

Atlikto tyrimo rezultatų analizė atskleidė, jog beveik 70 proc. ikimokyklinių įstaigų vadovų nuomone, įvertinant įstaigos veiklą labiausiai pasitikima ugdytinių tėvais. Tobulinant ikimokyklinės įstaigos darbą vidaus auditas joje yra labai svarbus beveik pusei tyrime dalyvavusių vadovų. Vadovų nuomone, auditas reikalingas išsiaiškinti stipriąsias sritis ir dirbti kryptingai, parengiant įstaigos strategiją, pagerinti ugdymo kokybę.

Tyrimo rezultatai patvirtino, jog vidaus auditas atliekamas beveik visose Vilniaus miesto ikimokyklinėse įstaigose. Pradėję taikyti įstaigose vidaus auditą daugiau kaip pusė ikimokyklinių įstaigų vadovų pastebėjo teigiamus pokyčius savo įstaigos veikloje. Didžioji dalis tyrime dalyvavusių ikimokyklinių įstaigų vadovų, dirbdami pagal vidaus audito metodiką, išmoko analizuoti savo įstaigų veiklą, išskyrė privalumus ir trūkumus, sužinojo kaip tobulinti įstaigų veiklą, parengti strategiją.

Tyrime dalyvavo 20 Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurios organizavo ir kurios vis dar organizuoja vidaus auditą. Jose apklausti 184 respondentai (29 vadovai ir 155 pedagogai), kuriems teko dalyvauti vidaus audito procese. Išsiaiškintas jų požiūris į vidaus auditą kaip veiklos kokybės vertinimo būdą. Tyrimu nustatyta, kad atlikti vidaus auditą teko visoms apklausoje dalyvavusioms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Didžioji dalis šių įstaigų, neabejoja vidaus audito teikiama nauda, todėl į į kaip veiklos kokybės vertinimo būdą ketina taikyti ir ateityje. Vidaus audito metodikos modelis bei pats vidaus audito procesas vertinami gana teigiamai.

tags: #ikimokyklines #ugdymo #istaigos #vidaus #auditas

• Kūryba: Astrida Lindgren ir Timo Bowleris
• Kur žiūrėti Anarchijos Vaikai 1 Sezonas
• Kontraceptinių tablečių poveikis sveikatai
• Namų gimdymo privalumai ir trūkumai
• Kaip išsirinkti dviratį 6 metų vaikui