XX amžiaus pabaigoje Lietuvai įžengus į itin sparčios kaitos ir kupiną naujų išūkių amžių, esminiai pokyčiai vyksta visame pasaulyje, keičiasi visuomenė, keičiasi mokykla. Augantys naujieji Z kartos vaikai pasižymi padidėjusiu jaudrumu, nerimastingumu, hiperaktyvumu, linkę labiau individualizuotis, negu įsilieti į kolektyvą. Todėl ypatingą reikšmę įgauna jauno žmogaus visapusiškas ugdymas. Tai yra savarankiškų, iniciatyvių žmonių, kurie nebijotų prisiimti atsakomybės, sėkmingai bendrautų ir bendradarbiautų, sugebėtų apginti savo nuomonę, kūrybiškai spręstų problemas, kritiškai ir savarankiškai gebėtų mąstyti.
Todėl šiomis dienomis į ugdymo procesą labai svarbu pažvelgti kūrybiškai, nes to reikalauja nuolat besivystanti, besikeičianti visuomenė. Viskas, kas susiję su ugdymu, turi būti paremta šiuolaikine ugdymo paradigma, kuri orientuota į vaiką, o pedagogas sudaro sąlygas įgyti ir skleistis vaiko patyrimui.
Visas priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas yra orientuotas į kompetencijų ugdymą. Viena iš kompetencijų - meninė, kuri apima šias meno sritis: dailę, muziką, šokį ir vaidybą.
Meninės kompetencijos samprata
Darbo tikslas - išnagrinėti priešmokyklinio amžiaus vaikų meninės kompetencijos ugdymą, pagal meno sritis. Darbo uždaviniai: 1. Paanalizuoti meninės kompetencijos sampratą šiuolaikinės ugdymo paradigmos kontekste. 2. Išsiaiškinti, kokios šiuolaikinės ugdymo technologijos naudojamos priešmokyklinio amžiaus vaikų meninės kompetencijos ugdymui.
Pateiktame apibrėžime į pirmą vietą yra iškeliamos vertybinės nuostatos ir gebėjimai, o ne žinios, nes mažas vaikas pirmiausia veikia, tik po to domisi su veikla susijusia informacija, suvokia jos reikšmingumą veiklos sėkmei, veikdamas daug sužino, įgyja patirties. Taip pat vietoj žodžio „žinios“ yra vartojama „patirtis“, nes visa vaiko ikimokyklinė vaikystė ypatinga tuo, jog vaikas daug ką išbando pirmą kartą. Vaikas, kuris būdamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus išbandė daugiau ir įvairesnės veiklos, sėkmingiau ugdysis įvairius mokymuisi mokykloje svarbius gebėjimus.
Taigi, visas ugdymo tikslas yra žmogus. Jo prasmė - padėti vaikui tapti sėkmingu žmogumi, gebančiu įgyvendinti savo prigimtines galias, jaučiančiu gyvenimo pilnatvę. Ir ikimokykliniame, priešmokykliniame ugdyme kompetencijų ugdymas tampa tikslu, į kurį orientuotas sąmoningas, kryptingas, nuoseklus auklėtojo ir vaiko darbas kuriant dabartį.
Viena iš ugdytinų kompetencijų ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje yra meninė kompetencija.
Meninės kompetencijos ugdymas
Vaikui pradėjus lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę, jo raidos kelyje atsiranda pedagogas, sudarantis sąlygas įgauti ir skleistis vaiko patyrimui. Nuo jo darbo, išmoktų, nuolat tobulinamų įgūdžių taikymo, keliamų veiklos tikslų ir jų siekimo bei naudojamo technologijų repertuaro priklauso vaikų meninės kompetencijos ugdymo kokybė.
Meno sritys ir ugdymas
Tačiau, pasak Z. Lapinskienės, “nuo vaikystės mums kalama į galvą, kad menas - ne kiekvienam duotas”. Deja, menas ugdymo institucijose suvokiamas tiesiogiai arba paviršutiniškai. Dažniausiai vyrauja nuomonė, jog vaiko veiklai daug ko trūksta: žinių, įgūdžių ir pan. Todėl neretai stengiamasi likviduoti šiuos trūkumus, užmirštant pačios veiklos, kaip asmeninės vertybės aktualumą vaikui. Taigi, svarbu tampa, jog menas būtų prieinamas kiekvienam vaikui, nepaisant jo individualių gabumų ar kultūrinės patirties, nes kūryba vaikams įgimta. Ji gali būti ir pomėgio dalykas, kiekvienam išmokstamas, kiekvienam prieinamas.
Priešmokyklinio amžiaus vaikų meninės kompetencijos ugdymas apima dailę, muziką, šokį ir vaidybą. Svarbu skatinti vaikų kūrybiškumą, taikyti netradicinius ugdymo metodus ir priemones, kurti emociškai palankią ir meniškai estetiškai vertingą aplinką.
Programų anotacijos, susijusios su meniniu ugdymu
Šios programos apima įvairius aspektus, susijusius su meniniu ugdymu ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje:
- Priešmokyklinio ugdymo(si) priemonės ir jų panaudojimo galimybės. Priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinės, sveikatos, pažinimo, komunikavimo ir meninės kompetencijos ugdymas. Šiame kontekste meninės kompetencijos ugdymas yra viena iš pagrindinių sričių.
- Pagrindiniai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo dokumentai ir meninis ugdymas. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų meninių gebėjimų (dailės, muzikos, šokio, teatro) raida ir raiška, jų ugdymo ypatumai: planavimas, metodai, būdai, turinio integralumas. Tai rodo meninio ugdymo svarbą ir detalesnį jo planavimą.
- Pradinių klasių mokinių meninių (dailės, muzikos, šokio ir teatro) gebėjimų raida ir jų ugdymo(si) ypatumai. Nors orientuota į pradinę mokyklą, tai tęstinumas ir meninės kompetencijos ugdymo svarbos įrodimas.
Programų trukmė paprastai yra 40 akademinių valandų, iš kurių didžioji dalis skiriama auditoriniam darbui.
Mokymo(si) strategijos ir aplinkos
Mokymo individualizavimas ir diferencijavimas yra svarbūs aspektai ugdant meninę kompetenciją. Taip pat svarbu kurti emociškai palankią ir meniškai estetiškai vertingą aplinką, kurioje vaikai galėtų laisvai reikšti save.
Netradicinių ugdymo priemonių, gamtinės medžiagos panaudojimas skatina ir aktyvina meninę raišką. Meninės raiškos integravimas į kitas ugdomąsias veiklas padeda vaikams giliau suvokti ir taikyti įgytas žinias bei įgūdžius.
Savarankiško darbo užduotys, ugdymo ir ugdymosi aplinkų kūrimas, vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimas yra neatsiejama kompetencijų ugdymo dalis.
tags: #ikimokyklines #menineskompetenijos #ugdymas #tapant
