Vystantis kalbai sąmonėje vyksta sudėtingos mąstymo operacijos (palyginimas, analizė, sintezė, apibendrinimas, abstrahavimas). Per pojūčius gaunama informacija apdorojama, kuriami vaizdiniai, suformuojamos sąvokos ir išreiškiamos žodžiais. Pasiruošimas egzaminams yra svarbus etapas, kuriam skirti 3-5 mėnesių kursai PUPP ir VBE egzaminams. 10 klasės moksleiviams siūlomi kursai apimantys rašinių rašymą, teksto suvokimą, gramatiką ir skyrybą, o 11-12 klasių moksleiviai ruošis VBE I daliai (Kalbėjimas) ir II daliai (Rašinys).
Didėjantis vaikų su kalbos raidos sutrikimais procentas (Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, 2016 m. net 84 proc.) kelia susirūpinimą. Pastebima, kad šiandienos vaikų žodynas nepakankamai platus, kad vaikai ne visada geba įvardyti kasdien naudojamus daiktus, stebimus reiškinius, matomus gyvūnus, jiems sunku identifikuoti ir įvardyti veiksmus. Šioms kalbos ugdymo problemoms spręsti puikiai tiks skaitmeninės kortelės, kurias galima susikurti Bamboozle platformoje. Kūrybiškai parengtos užduotys vaikams neleis nuobodžiauti. Mystorybook platforma puikiai tiks interaktyvių skaitmeninių istorijų, pasakų kūrimui. Šią platformą galima pasiūlyti ir tėveliams. Visa šeima kartu gali kurti pasakojimus, o vaikas juos pristatyti grupėje.
Vaikystės pedagogika - šiuolaikiška pedagogikos studijų programa, skirta tiems, kurie nori profesionaliai dirbti su vaikais ir prisidėti prie jų visapusiškos raidos. Studijų metu įgyjamos pedagogui būtinos kompetencijos, padedančios tapti atsakingu, kūrybišku ir inovatyviu pedagogu. Absolventai gali dirbti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojais, o pasirinkus atitinkamą specializaciją - pradinio ugdymo mokytojais arba socialiniais pedagogais švietimo įstaigose. Taip pat atsiveria galimybės dirbti lituanistinėse mokyklose užsienyje, specializuotuose ugdymo centruose, neformaliojo švietimo srityje, muziejuose, edukacinių technologijų ar kūrybinių laboratorijų komandose.
Dvikalbystės ugdymas ikimokykliniame amžiuje
Pastaruoju metu Lietuvoje, kaip ir daugelyje mažų tautų, vis aštriau iškyla dvikalbystės problema. Dvikalbystės problema nėra tokia paprasta, kaip gali pasirodyti iš pradžių, ir ji tikrai nėra vien tautinių mažumų ar mišrių šeimų, bet ir daugumos reikalas. Šios problemos centre atsiduria mišrioje ar kitataučių šeimoje augantis vaikas, kuris turi prisitaikyti prie šalies, kurioje gyvena, normų ir taisyklių. Kitakalbė aplinka sparčiais tempais veržiasi į lietuviškų darželių grupes - jas lanko vaikai, perpratę gerai savo gimtąją rusų arba lenkų kalbą, kasmet lietuviškų vaikų darželių duris kartu su lietuviukais praveria ir dvikalbiai vaikai. Dauguma tėvų supranta, kad jų vaikai gyvens kitomis sąlygomis negu jie, ir nepageidauja, kad šie ateityje liktų visuomenės gyvenimo periferijoje. Tėvai perkelia vaikus iš darželio, kur visi kalba vaikui gimtąja kalba (lenkų), į lietuvišką darželį (grupę), nes nori, kad jis įgytų pakankamai lietuvių kalbos įgūdžių ir galėtų lankyti mokyklą valstybine dėstomąja kalba. Susidarusi situacija gana sudėtinga: šeimoje vaikas kalba viena kalba, o vaikų darželyje ugdomas ir bendrauja kita.
Bendriausia prasme dvikalbystė (dvikalbiškumas, bilingizmas) yra dviejų kalbų vartojimas, kalbėjimas dviem kalbomis. „Daugiakalbystės“ terminą vartojame tais atvejais, kai norime pažymėti „atskirų asmenų mokėjimą bendrauti dviem, trim ir t.t. kalbomis“. „Dvikalbystės“ terminas lietuvių kalboje pradėtas vartoti šešto dešimtmečio pabaigoje. Daugiakalbystės reiškinį Lietuvoje įvairiuose žmogaus amžiaus tarpsniuose yra tyrinėjęs A. Jacikevičius. Pasak A. Jacikevičiaus, susidarius specifinėms sąlygoms, atsiranda poreikis įvardinti tikrovės objektus ir bendrauti ne vienos, o dviejų kalbų priemonėmis, ir taip formuojasi dvikalbystė. Psichologinėje literatūroje yra daug dvikalbystės ar bilingizmo sąvokos aiškinimų. J. Vabalas - Gudaitis „dvikalbiškumu“ vadina dviejų kalbų mokymą vienu metu. „Dvikalbystė“ - M. Hinto aiškinimu - individo gebėjimas vienodai arba beveik vienodai gerai kalbėti ir mąstyti dviem kalbomis. Anot A. Jacikevičiaus, natūraliausia dvikalbystės laboratorija yra kiemai, kuriuose gyvena vaikai. Dvikalbystės formavimosi ikimokykliniame amžiuje akstinai tie patys, kaip ir vienos kalbos vystymęsi. Jei vaikui bendrauti su suaugusiais ir pažinti aplinką pakaktų vienos kalbos, tai daugiau kalbų jis neišmoktų.
Mūsų šalyje dvikalbystė ikimokykliniame amžiuje gana paplitusi. Ir nieko keista, jei vaikas šeimoje, o vėliau ir darželyje, iš pradžių mokosi pirmąją, o vėliau ir antrąją kalbą arba net kelias kalbas vienu metu, ypač jeigu yra patenkinti jo elementarūs poreikiai ir vaikas jaučiasi puikiai. Vaikai atsirenka ir išmoksta tas kalbas, kurių jiems reikia. Dvikalbystė neturėtų padaryti žalos vaikams, kurių kalbos raida normali. Tokių vaikų ne tik gimtosios, bet ir antrosios kalbos žodynas gausus. Jie geba taisyklingai bendrauti abiejomis kalbomis, yra komunikabilūs, drąsūs su aplinkiniais, noriai mokosi naujų žodžių, klausinėja, ką jie reiškia. Čia pat juos vartoja, sparčiai perima svetimos kalbos sistemos savybes ir nepainioja jų su gimtosios kalbos ypatumais. Vaikams nekyla didelių sunkumų išmokti naują kalbą, bet daug sunkiau yra tada, kai jie netenka tos kalbos, kurią vartoja bendraudami su artimaisiais. Ankstyvojoje vaikystėje antros kalbos mokymasis vyksta lengvai, lyg tarp kitko ir žymiai efektyviau nei vėliau mokykloje.
R. Skripkienės manymu, visuomenės požiūris į dvikalbystę šiek tiek dviprasmis: pripažįstant kalbų mokėjimo vertę, bijomasi kalbų interferencijos ar net asimiliavimosi. Tačiau šie dalykai nebūdingi tikrajai dvikalbystei. Kalbos „susimaišo“ tada, kai nė vienos iš jų gerai nemokama, o asimiliacijos pavojus kyla, kai vieną kalbą siekiama pakeisti kita, kai viena kalba „nusilpsta“, praranda visas jos vartojimo sferas. Dauguma vaikų jau ikimokykliniame amžiuje gali laisvai išmokti dvi kalbas, bet pasiekti aukštą kalbos mokėjimo lygį, integruotis į dvi kultūras - užtrunka daug ilgiau. Vaikui lietuvių kalbos mokymasis, ugdymasis lietuvių kalba, jeigu jis vyksta be prievartos, gali ir turėtų tapti arba maloniu žaidimu, arba priemone, būdu sužinoti, pažinti ką nors nauja, arba bendravimo su įdomiais jam žmonėmis priemone.
Mokslininkų tyrimais taip pat yra nustatyta, kad mažam vaikui jokia kalba nėra sunki, jeigu ji yra dažniausiai girdima jo aplinkoje. Aplinka suteikia vaikui praktiškai neribotų galimybių įsisavinti kalbą dar prieš mokyklinį amžių. A. Mazolevskienės atlikti 5 - 6 metų dvikalbių ir kitakalbių vaikų bei jų grupių auklėtojų kalbinės veiklos stebėjimai, taip pat daugelio pedagogų, dirbančių kitakalbiu aspektu mišriuose vaikų darželio grupėse darbo patirties įvertinimas rodo, jog vyraujantis kalbinės aplinkos ir kalbinės veiklos stimuliacijos prastumas neužtikrina jų sėkmingo lietuvių kalbos mokymosi. Dažniausiai auklėtojų praktikuojamas taip vadinamas atviras metodas, kai vaikai paleidžiami savarankiškai plaukioti svetimos kalbos jūroje ir manoma, kad jie patys padarys reikiamus apibendrinimus, kaip tai buvo su gimtąja kalba. Bet tai pavyksta ne visiems. Vieniems užtenka pabūti toje kalbinėje aplinkoje, o kitiems - ne. Pirmieji - tai „gabieji“, o antrieji - ne. Patirtis rodo, jog ugdant vaiko komunikacinę kompetenciją, auklėtojoms nederėtų laukti natūralių situacijų, kurios verstų vaiką sužinoti naują žodį ir jį pavartoti. Net ir 5 - 6 metų vaikai dar neturi svetimų kalbų mokymosi įgūdžių, negali sąmoningai mokytis. Dėl to situacijas būtina sukurti.
Mokslininkai ir dabar ginčijasi: ar reikia vaiką „įmesti“ į naujos kalbos terpę ir taip priversti jį išmokti naują kalbą, ar reikia tvirtinti gimtosios kalbos pamatus pamažu integruojant ir kitą kalbą. Žinoma, jei pedagogas nemoka vaiko gimtosios kalbos (o taip dažniausiai ir būna), tai išeitis tėra viena. Ši problema ypač aktuali JAV, kur net 14% moksleivių namuose kalba ne anglų kalba, todėl toje šalyje ir atlikta daugiausia tyrimų. Tyrimai rodo, kad vaikams daug geriau, jei visų pirma gerai išmokstama gimtoji kalba. Pavyzdžiui, Kalifornijos Carpinteria mieste buvo atliktas tyrimas, kurio metu tirti ispaniškai kalbantys vaikai. Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai, kurie ėjo į „ispaniškai kalbančius“ darželius (su anglų kalbos mokymu), o antrąją - į „angliškai kalbančius“. Pradinėse klasėse daug geresnių rezultatų pasiekė vaikai, kurie ėjo į „ispaniškai kalbančius“ darželius ir mokėsi anglų kalbos kaip antrosios kalbos. Tačiau dėl visai suprantamų priežasčių tokių programų, kuriose visiems vaikams būtų galima mokytis jų gimtąja kalba, pasiūla yra neįmanoma.
Apžvelgsime keletą interaktyvių metodų, priemonių ir būdų, kuriuos taikau savo praktikoje. „Interaktyvus teatras“ - puiki priemonė ugdyti mažųjų kalbinius gebėjimams. Prijuostės, puoštos aplikacijomis, kurias galima keisti, modifikuoti, modeliuoti, šaukštų teatras, pirštukinės lėlės - skatina vaikus patiems kurti istorijas, pasakojimus, improvizuoti kuriant komandoje, dalintis vaidmenimis, inovatyviai pažinti pasaulį. Naudojant šią priemonę įvairių veiklų metu, galima sukurti daugybę skirtingų istorijų, užduočių, kurios skatina vaiką veikti čia ir dabar. Interaktyvaus teatro elementai puikiai tinka video pamokėlėms. Learning apps, Wordwall, Jigsawplanet platformos - puikus pasirinkimas autorinių priemonių kūrimui. Interaktyvumas ugdant kalbinius gebėjimus ypač naudingas vaikams, kurie turi raidos vystymosi sutrikimų - atminties, dėmesio, elgesio, kalbos. Tokie vaikai sunkiau įsimena verbalinę informaciją, o vaizdai, ypač interaktyvūs, padeda susikoncentruoti, išlaikyti dėmesį, įsiminti naują medžiagą.
Mokymų metu dalyviai tobulins viešojo kalbėjimo ir pristatymo įgūdžius, lavins kūno kalbos ir balso valdymo gebėjimus bei įsisavins emocijų valdymo metodus. Mokymų metu dalyviai mokysis kurti ir struktūrizuoti efektyvius pristatymus, susipažins su vizualios komunikacijos principais, tobulins gebėjimą aiškiai ir įtikinamai reikšti mintis, valdys balsą ir intonaciją kalbėjimo metu, aptars auditorijos valdymo iššūkius, lavins kūno kalbos signalų atpažinimą ir įsisavins strategijas, padedančias valdyti viešojo kalbėjimo metu patiriamą nerimą bei kitas emocijas. Šie mokymai suteiks dalyviams praktinius įgūdžius ir teorines žinias, būtinas sėkmingiems pristatymams ir veiksmingam viešajam kalbėjimui.
Viešojo kalbėjimo įgūdžių ugdymas
Viešasis kalbėjimas - įgūdis, kuris praverčia visą gyvenimą, ypač vadovams. Sustiprinkite savo lyderystę ir užtikrintai pasiruoškite svarbiausiems pranešimams. Rengiate kalbas organizacijos vardu ar esate atsakingi už įtaigų tekstų rašymą? Tikslinga įmonės komunikacija ir aiškiai suformuluota strategija yra sėkmingo verslo pagrindas. Tiksliai parinkti žodžiai daro milžinišką įtaką, o stiprūs kalbėtojai formuoja visuomenės nuomonę.
Mokymų temos apima: Scenos baimės sprendimai: nerimo valdymas siekiant sėkmingo viešo kalbėjimo. Šios temos metu kalbėsime apie streso valdymo būdus viešo pranešimo metu, taip pat, kaip atpažinti nerimo ženklus ir suprasti, iš kur jie atsiranda. Mokysimės, kaip suvaldyti stresą ir kitus kylančius jausmus prieš viešą pranešimą. Gero kalbėtojo įrankių rinkinys: aiškumas, logika, patikimumas ir aistra. Šios temos metu kalbėsime, ką daryti, kad pranešimas būtų lengvai suprantamas ir paveikus, kaip argumentuoti logiškai. Taip pat kaip susikurti patikimo pranešėjo įspūdį ir kaip kalbėti su pasitikėjimu ir užsidegimu. Į auditoriją orientuota komunikacija: sėkmės strategijos. Šios temos metu mokysimės, kokiais būdais analizuoti būsimąją klausytojų auditoriją, aptarsime klausytojų įtraukimo strategijas, jų emocijų valdymo praktikas, kalbėtojo lankstumą ir empatiją, nepatogių situacijų sprendimo būdus.
Nežodinio bendravimo pagrindai: kūno kalba, laikysena ir aprangos kodai. Šios temos metu kalbėsime, kaip kūno kalba gali papildyti verbalinį bendravimą, taip pat kokie yra pagrindiniai kūno kalbos ženklai ir jų reikšmės, kuo svarbi laikysena ir kūno padėtis, kokią žinutę siunčia mūsų apranga pranešimo metu. Pasiruošimas viešajai kalbai: temos formulavimas ir turinio kūrimas. Šios temos metu kalbėsime apie pagrindinius žingsnius ruošiantis viešajam kalbėjimui, kokių principų derėtų laikytis formuluojant įtaigią ir patrauklią pristatymo temą. Aptarsime turinio dėstymo komponentus, jų svarbą, sąsajas, tinkamus perėjimus nuo vienos dalies prie kitos, pagrindinės minties išlaikymą. Kalbėkite su poveikiu: valdymas balsu, intonacija, tempas ir pauzės. Šios temos metu kalbėsime apie balso valdymo svarbą pranešimo metu: kaip balso intonacija gali perteikti skirtingas reikšmes ir emocijas, kaip greitesnis ar lėtesnis kalbėjimo tempas gali būti naudojamas perteikti tam tikrus kalbos turinio elementus, kaip naudojant pauzes galima besiklausančiam padidinti ar sumažinti įtampą. Mokysimės balso apšilimo ir kvėpavimo metodų. Vizualinė kalba: vaizdiniai elementai, tikslinis dizainas ir poveikis adresatui. Šios temos metu kalbėsime apie vizualinės komunikacijos formas, vaizdinius elementus, jų reikšmę ir pagalbą kuriant ryšį su auditoriją. Taip pat apie pristatymo dizaino pritaikymą tikslinėms auditorijoms, interaktyvių programų panaudojimo galimybes kuriant vizualiai patrauklų pranešimą.
Po mokymų programos, dalyviai gebės: Kurti ir struktūrizuoti efektyvius pristatymus; Aiškiai ir įtikinamai reikšti mintis ir idėjas; Valdyti savo balsą ir intonaciją pristatymo metu; Atpažinti kūno kalbos signalus; Valdyti nerimą ir kitas nepageidaujamas emocijas kalbėjimo metu.
Mokymų programa vykdoma Kursuok.lt. Užsiregistravę į mokymus Jūs gausite naujausią informaciją, kai bus paskelbtos mokymų datos ir atidaryta galimybė registruotis Kursuok.lt. Mokymų kaina asmeniui - 500 eurų. Kiekvienas dalyvis turi galimybę gauti valstybės finansavimą per kursuok.lt. Užsiregistravę Jūs pirmieji gausite informaciją, kai mokymų programos bus paskelbtos ir galėsite registruotis.
tags: #ikimokykline #pedagogika #kalbos #kultura #viesasis #kalbejimas
