Nėra vienos kategoriškos nuomonės, kada pats tinkamiausias laikas kurti šeimą ir susilaukti vaikų. Tačiau mokslininkai, medikai ir įvairūs tyrimai sutelkia dėmesį į kelis svarbius aspektus, kurie padeda suprasti, koks amžius yra optimaliausias tiek moters, tiek vyro vaisingumui, tiek vaiko sveikatai.
Biologinis moters vaisingumo pikas ir jo svarba
Medikai vieningai sutaria: geriausias biologinis laikas moteriai pastoti yra nuo 20 iki 30 metų. Šiuo laikotarpiu ovuliacija yra reguliariausia, kiaušialąsčių kokybė aukščiausia, nėštumo komplikacijų rizika - mažiausia, organizmas greičiau atsistato po gimdymo. Tyrimai rodo, kad moterys iki 30 metų turi iki 90 % tikimybę pastoti per vienerius metus, jei aktyviai bando. Po 35-erių šis procentas smarkiai mažėja, o po 40 metų - tampa mažesnis nei 30 %.
Verta atkreipti dėmesį į statistiką: nuo 35 iki 39 metų gimdančioms moterims yra 25 proc. persileidimo tikimybė, nuo 40 iki 44 metų - 51 procentas, o vyresnėms nei 45 metų moterims net - 93 proc. padidėja ankstyvojo persileidimo tikimybė. Nuo 35-erių metų didėja ir įgimtų anomalijų tikimybė, todėl būtina visas moteris siųsti į Perinatologijos centrą ar genetiko konsultacijai, kad būtų įvertintos visos rizikos. Nėštumas vyresnio amžiaus moterims taip pat gali būti komplikuotas, nes padidėja nėščiųjų diabeto, hipertenzijos, daugiavaisio nėštumo tikimybė.
Gydytoja akušerė ginekologė Violeta Jonaitienė sako, kad nuo 30 metų amžiaus moters kiaušidžių rezervas pradeda sekti ir pastojimo galimybė natūraliai pradeda po truputį mažėti. Todėl tai yra tas amžius, kada jau reikėtų susimąstyti ir, jeigu turite tinkamą partnerį, pradėti planuoti nėštumą.
Vyro vaisingumas: mitai ir realybė
Nors dažnai manoma, kad vyrų vaisingumas yra „amžinas“, mokslininkai patvirtina - tai mitas. Nuo 40 metų pradeda mažėti spermos kokybė, didėja genetinių pakitimų rizika bei galimybė, kad vaikui pasireikš tam tikri sveikatos sutrikimai. A. Case ir K. Liu (2011) pastebi, kad tėvui esant virš 40 -ies padidėja savaiminio persileidimo galimybė, net kontroliuojant motinos amžių. Vis dėlto motinos amžius vaisiaus chromosominėms anomalijoms yra toks reikšmingas, kad tėvo amžiaus poveikis yra minimalus.
Vyrų, perkopusių 50 metų, vaisingumas sumažėja 35 proc., palyginti su trisdešimtmečiais. Štai kodėl ilgainiui sumažėja tikimybė susilaukti vaikų.
Psichologinė branda ir jos reikšmė tėvystei
Nors kūnas pasiruošęs anksti, emocinė branda ir pasirengimas auklėti vaiką dažnai ateina tik po 30-ųjų gimtadienio. Psichologai pažymi: po 30-35 metų žmonės dažniau būna finansiškai stabilesni, turintys aiškesnį gyvenimo kelią ir brandesnius santykius, jaučiasi emociškai pasiruošę rūpintis ne tik savimi, bet ir kitu žmogumi. Tyrimai rodo, kad vaikai, gimę vyresniems, labiau pasiruošusiems tėvams, dažnai turi geresnius emocinius ir socialinius įgūdžius.
Fizinė ir asmenybės branda dažniausiai ateina apie 21 metus, tačiau šiam laikotarpiui būdinga jaunatviška egzistencinė krizė. Jei šiame amžiuje žmogus sukuria šeimą, jam taip pat gali kilti klausimai, ar tai teisingas pasirinkimas, ar jis patenkino savo lūkesčius pasirinkdamas savo partnerį. Šis amžius skirtas gilesniam savęs pažinimui, naujiems potyriams ir bendravimui su žmonėmis. Kaip teigia specialistai, 28-30 metų žmogus turėtų būti pilnai subrendęs tiek emociškai, tiek dvasiškai, išsisprendęs visus egzistencinius klausimus.
Pasaulinė statistika ir medicinos pažanga
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, vidutinis pirmagimio amžius Europoje šiuo metu - apie 30 metų. Lietuvoje moterys pirmą kartą gimdo vidutiniškai 29 metų. Vis daugiau porų renkasi tėvystę po 35-erių, dažnai dėl karjeros, būsto ar finansinių aplinkybių. Tai rodo, kad visuomenė keičiasi - vaikų planavimas vis labiau grindžiamas sąmoningumu, o ne vien biologiniais laikrodžiais.
Toterdamo universiteto profesorius Dikas Habbemas sukūrė modelį, kuris turėtų padėti būsimiems tėvams išsirinkti geriausią laiką, kuomet turėtų gimti jų vaikas. Tokiu būdu poros, kurios nori turėti trejetą vaikų, pirmojo susilaukti turėtų, kai moteriai sukanka 23 metai. Tuomet tikimybė susilaukti dar dviejų atžalų yra net 90 %. Jeigu pora nori turėti du vaikus, užtenka, kad būsima mama pirmagimio susilauktų būtų 27-erių. O jeigu tik vieną - galima ramiai laukti iki 32-ejų.
Atidėliojimo priežastys: materializmas, egoizmas ar apgalvoti žingsniai?
Dauguma šiuolaikinių porų tėviškus instinktus nustumia į antrą planą, pirmenybę teikdami mokslams, karjerai, būstui ir kelionėms. Dabar prioritetai keičiasi, moterys renkasi palaukti ir mamomis tapti vėliau. Daugelis moterų, kurios tampa motinomis po 35-erių ar 40-ties, dažniausiai tiesiog bando įvykdyti tam tikras sąlygas. Iš tiesų, jos būtų buvusios laimingos, jei būtų anksčiau susilaukusios vaikų, bet buvo vienišos, ar turėjo partnerius, kurie nenorėjo vaikų, nebuvo pasiruošę tėvystei, jas paveikė aplinka, artimi žmonės, teigdami, kad dar nereikia skubėti.
Gydytojų patarimai ir rekomendacijos
„Dažniausiai dabar problemos atsiranda dėl greito gyvenimo tempo, informacijos pertekliaus ir iš to kylančio streso, kuris veika mūsų hormoninę sistemą. Taip pat dėl aplinkos užterštumo ir cheminių medžiagų, naudojamų mūsų buityje. Lakios medžiagos, dažai, nekokybiški laminatai, nekokybiška plastmasė, herbicidai, pesticidai, konservantai, plaukų ir odos priežiūros priemonėse esantys parabenai, lauretsulfatai, sintetinės kvapios medžiagos ftalatai veikia mūsų hormoninę sistemą, alergizuoja, mažina vaisingumą“, - sako gydytoja.
Ji taip pat pataria peržiūrėti mitybą, gyvenimo būdą. Vengti cukraus, ypač angliavandenių junginių su riebalais - baltų miltų kepinių, saldumynų, riebaluose keptų ir perdirbtų maisto produktų, kurie sutrikdo medžiagų apykaitą, veda prie cukrinio diabeto vystymosi. Taip pat patariama daugiau judėti, vengti nesaikingo alkoholio vartojimo ir rūkymo. Ne tik moterims, bet ir vyrams.
Akušerės ginekologės teigimu, tiek moteriai, tiek ir vyrui prieš pradedant planuoti nėštumą reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, atlikti kraujo tyrimus ir išsiaiškinti savo sveikatos būklę, nes svarbi genetinių ligų istorija. Pastojimo tikimybė kur kas didesnė tėvams esant sveikiems ir dar labiau stiprinant savo organizmą.
„Planuojant šeimos pagausėjimą, rekomenduojama pradėti gerti folio rūgštį, nes ji būtina būsimo žmogučio galvos ir nugaros smegenų augimui, vystymuisi. Folio rūgšties reikia ir vyrams. Taip pat labai svarbi geležis, vitaminas D, kalis, magnis, kalcis”, - vardina gydytoja. Tačiau ji taip pat priduria, kad ne ką mažiau svarbios ir teigiamos emocijos: mėgstamas darbas, geri draugai, teigiamas mąstymas, poilsis. Gydytoja pataria kuo daugiau atostogauti, o geriausia - kuo toliau nuo savo namų, kad pamirštumėte visus darbus, rūpesčius ir atsipalaiduotumėte.
Kada verta pamąstyti apie tinkamiausią laiką susilaukti vaikų?
Nors moksliniai tyrimai ir medicininiai duomenys pateikia aiškias rekomendacijas, atsakymas į klausimą, kada tinkamiausias laikas susilaukti vaikų, yra labai individualus. Daugelis porų atidėlioja tėvystę dėl karjeros, finansinio stabilumo ar asmeninio tobulėjimo. Svarbiausia, kad abu partneriai jaustųsi pasiruošę, suprastų, jog vaikas pakeis gyvenimą, ir priimtų tai kaip bendrą sprendimą. Vaikai visada ateina „ne laiku“ praktiška prasme, bet kartu - tiksliai tada, kai turi ateiti jūsų gyvenimo kelyje.
Apibendrinus galima sakyti, kad kiekvienas amžiaus tarpsnis tapti mama turi savo ypatumų, kurie nėštumą ir motinystę gali ir apsunkinti, ir palengvinti. Svarbiausia - rūpintis savo sveikata, atlikti reikiamus tyrimus ir priimti sąmoningus sprendimus dėl ateities.
tags: #iki #keliu #metu #geriausiai #susilaukti #vaiku
