Maitinimas krūtimi - procesas, kuris teikia naudos tiek mamai, tiek kūdikiui. Pirmąjį gyvenimo pusmetį mamos pienas - vienintelis idealus maistas mažyliui. Tačiau ar nuo 6 mėnesių, pradėjus kūdikį primaitinti kitu maistu, motinos pienas tampa nebe toks svarbus? Tikrai ne. Prie suaugusiųjų stalo pratinamam mažyliui motinos pienas tebelieka reikšmingu ir svarbiu maistu. Perėjimas prie bendro stalo ir maitinimas krūtimi - ne vienas kitam prieštaraujantys, o paraleliai einantys procesai. Jei paragavęs naujo maisto, patyręs naują skonį vaikas turi galimybę jį užgerti pažįstamu ir patikimu mamos pienu, patiekalų įvairovė nesukels jam tokio didelio streso, tikėtina, kad ir atmetimo reakcija bus švelnesnė.
Žindymo procesas kūdikiui - ne tik valgymas. Ir po pusmečio, ir netgi po metų tai - vienas iš bendravimo su mama būdų. Atsakydama į neramų vaiko verksmą, priglausdama jį prie krūties, mama nemąsto, ar jis šiuo metu alkanas, ar nori miego - ji tiesiog instinktyviai griebiasi patikimiausio ir geriausio būdo kūdikiui nuraminti. Kokią informaciją tuo metu gauna vaikas? Ogi tai, kad mama visada atskubės į pagalbą, padės, pagelbės, kad ir kaip blogai jam bebūtų. Toks pasitikėjimas pačiu artimiausiu žmogumi pirmaisiais 1-2 gyvenimo metais mažyliui būtinas, tai suformuoja jo teigiamą santykį su pasauliu: pasaulis įdomus ir geras, jame yra žmogus, kuris padės įveikti negandas.
Mamos organizmas nežino, kada tiksliai ateina kūdikio gimtadienis. Todėl ir pieno sudėtis užpūtus pirmąją torto žvakutę nepasikeičia. Laktacijai natūraliai einant į pabaigą (dažniausiai taip nutinka ne anksčiau kaip po 1,5-2 metų žindymo) pieno ima mažėti natūraliai, savo sudėtimi jis tampa vis labiau panašus į priešpienį. Taip sutvarkė gamta, kad po maitinimo būtų kuo mažiau žalos ir kūdikiui, ir mamos krūtims. Mažylis, keletą mėnesių žindęs involiucijos pieną, gauna didesnį kiekį imunoglobulinų ir kitų jo organizmą saugančių medžiagų, kad jo sveikata būtų stipri dar keletą mėnesių po atjunkymo.
Ar gyvūnų pasaulyje ilgas maitinimas - dėsnis? Stambieji primatai, kurie savo organizmu ir elgesiu yra gana artimi žmonėms, savo atžalas maitina 6 nėštumo ilgiui lygius periodus. Vis dėlto nėra nustatyta optimalios žindymo trukmės, kadangi nėra identiškų mamų ir vaikų.
Kodėl verta žindyti?
Motinos pienas yra idealus kūdikių maistas. Jame yra tobulas baltymų, riebalų ir vitaminų derinys, kurį kūdikio organizmas lengvai pasisavina. Be to, motinos piene yra antikūnų, padedančių kūdikiui apsisaugoti nuo virusų ir bakterijų. Žindymas mažina kūdikių riziką sirgti astma, alergijomis, ausų infekcijomis, kvėpavimo takų ligomis bei viduriavimu. Tyrimai rodo, kad žindomi kūdikiai rečiau patenka į ligoninę ir rečiau lankosi pas gydytojus. Be to, žindymas siejamas su aukštesniais IQ rodikliais vėlesniame amžiuje, glaudesniu emociniu ryšiu su mama ir mažesne staigios kūdikių mirties sindromo (SIDS) rizika. Žindymas taip pat gali sumažinti nutukimo, diabeto ir kai kurių vėžio formų riziką, nors dėl to dar vyksta tyrimai.
Maitindama kūdikį savo pienu, moteris psichologiškai jaučiasi ramesnė, o ši ramybė persiduoda ir naujagimiui. Jis užuodžia jos kvapą, girdi širdies dūžius, jaučia odos švelnumą - taip kūdikis susipažįsta su pasauliu. Taip pat mamos pienas, išsiskirdamas savo unikalia sudėtimi, svarbus naujagimio sveikatai. Baltymus kūdikis lengvai suvirškina, jie yra tarsi statybinė medžiaga, reikalinga vaiko organizmui augti ir vystytis. Vaikai, kurie anksčiau buvo žindomi, ateityje turi mažiau alergijų, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių susirgimų, jie mažiau serga cukriniu diabetu.
Natūralus maitinimas ne mažiau svarbus ir mamai bei jos sveikatai - žindymas gerina kalcio įsisavinimą, todėl moteris turi mažesnę tikimybę susirgti osteoporoze. Žindymas padeda sudeginti daugiau kalorijų, todėl moterys greičiau grįžta prie buvusio svorio. Taip pat jis skatina hormono oksitocino išsiskyrimą, kuris padeda gimdai greičiau susitraukti ir mažina kraujavimą po gimdymo. Žindančioms moterims mažėja rizika susirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu bei osteoporoze. Žindymas taip pat taupo laiką ir pinigus - nereikia pirkti mišinių, sterilizuoti buteliukų ar jų šildyti.
Kaip pradėti žindymą?
Gimus kūdikiui, šeimoje įvyksta tam tikras perversmas. Moteriai tuo ypatingu laikotarpiu reikalinga parama iš jos šeimos bei ją prižiūrinčių specialistų, kurie skatintų ir padėtų jai susitvarkyti su žindymo iššūkiais. Žindymo pradžia, sėkmė ir laikotarpis priklauso nuo to, kiek paramos moteris sulaukia savo aplinkoje. Labai svarbu, kad moteriai iš karto po gimdymo svarbiausią informaciją suteiktų ligoninėje dirbantis personalas. Pirmasis moters ir naujagimio kontaktas - taip pat labai svarbus sėkmingai žindymo pradžiai. Net jeigu moteris gimdo cezario pjūvio operacijos būdu, jai taikoma spinalinė nejautra ir jeigu tam leidžia aplinkybės, personalas taip pat naujagimį uždeda moteriai ant krūtinės dar operacijos metu. Taip mama ir naujagimis užmezga ryšį, o išsiskyrę hormonai padeda greičiau gaminti pieną.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja žindymą pradėti per 1 valandą po gimdymo. Glauskite vos gimusį kūdikį prie odos. Jūsų kūdikis pirmomis valandomis po gimimo bus budrus ir norės žįsti. Jeigu ligoninė nepadeda vos gimusio naujagimio mamai ant krūtinės ir nepalieka jo ten bent valandai, pasakykite, kad jūs to norite. Tegul gimdyme dalyvauja ir jums vėliau padeda tėtis, draugė ar kitas patikimas asmuo.
Žindymo pradžiamokslis: kaip gaminasi pienas, taisyklingas krūties padavimas ir žindymo trukmė. Motinos pienas - tai tobulas ir idealus maistas kūdikiams. Tokio identiško maisto kūdikiams dirbtinai neįmanoma sukurti, kad ir kaip stengiasi daugybė kompanijų. Taip yra todėl, kad motinos piene yra įvairių medžiagų (pvz.: vitaminų, imuniškai aktyvių ląstelių ir faktorių, antikūnių, fermentų, augimą reguliuojančių faktorių), kurių neįmanoma pakeisti sintetinėmis. Taip pat motinos pienas yra kintantis - jis kinta vieno maitinimo metu, kinta priklausomai nuo kūdikio amžiaus, sveikatos būklės ir kūdikio poreikių. Jis gaminamas realiu laiku ir kūdikis yra pagrindinis poreikių diktatorius. Motinos pienas gaminasi alveolėse - į vynuogių kekes panašiose pūslelėse liaukiniame audinyje. Kai pienas pagaminamas, raumenų pagalba alveolės suspaudžiamos ir pienas patenka į pieno latakus, kurie atitinka „greitkelius“. Kai kūdikis žinda, alveolės susitraukinėja ir pienas „greitkeliais“ atbėga kūdikiui į burną. Krūtų dydis neturi jokios įtakos žindymo efektyvumui. Tai lemia tik alveolių išsivystymas ir liaukinis audinys. Moterys, turinčios nedideles krūtis gali pagaminti tiek pat pieno kaip ir moterys, turinčios dideles krūtis. Kai kūdikis žinda, žindymo judesiai speneliuose siunčia signalus į motinos smegenis, kuriose atpalaiduojami hormonai prolaktinas ir oksitocinas. Prolaktinas skatina alveoles pradėti pieno gamybą, o oksitocinas lemia raumenų, esančių aplink alveoles, susitraukimą ir pieno patekimą į pieno latakus. Kai pienas yra atpalaiduojamas iš alveolių, tai yra vadinama pieno tekėjimo refleksu. Kartais tiesiog užtenka pasižiūrėti į savo kūdikį ar jo nuotrauką ir pagalvoti, kaip stipriai jį mylite. Kai jau kurį laiką maitinsite mažylį, pieno tekėjimo refleksas gali prasidėti dėl daugelio priežasčių, net ir tiesiog išgirdus kaip kūdikis verkia arba pradėjus galvoti apie savo kūdikį. Taip pat pienas pradės gamintis tam tikru laiku dienos eigoje, kada įprastai maitinate mažylį, net jei kūdikio ir nebus šalia.
Naujagimis moka čiulpti, o žįsti reikia mokytis, žindyti reikia išmokti ir mamai. Svarbiausia taisyklė - “kūdikis prie krūties, o ne krūtis prie kūdikio”. Mama turi patogiai sėdėti ar gulėti. Kūdikį reikia artinti prie savęs, o ne krūtį prie kūdikio. Mažylis pats turi apžioti spenelį, jo nereikia kišti jam į burną. Žindant gulint reikia pasukti kūdikį šonu, atsukti į save ir priglausti. Spenelių plauti nei prieš nei po maitinimo nereikia. Tai svarbu normaliam mažylio žarnyno mikrobiotos formavimuisi. Žinoma, maudytis duše, mamai galima!
Pirmąsias 3-4 savaites po gimdymo rekomenduojama žindyti kuo dažniau, kad pradėtų gamintis pakankamai pieno ir būtų lengviau pieno gamybai susireguliuoti. Kuo dažniau - tai reiškia taip dažnai, kaip to nori naujagimis. Žindymo pradžioje reikėtų žindyti mažiausiai 8, o geriau 10-12 kartų per parą. Tarptautinė žindymo konsultantų asociacija rekomenduoja, kad ilgiausia žindymo pauzė naktį turėtų trukti iki 5 valandų, kadangi vėliau krinta prolaktino lygis ir sutrinka pieno gamyba. Rekomenduojama naujagimį naktį žadinti bent jau kas tris valandas, o dar geriau maitinti kas dvi. Nuo antro mėnesio kūdikio galima nebežadinti, jis prabus, kai praalks. Jei mama jaučia, kad pieno mažėja ir norėtų, kad jo gamintųsi daugiau, tada galima kurį laiką pradėti žadinti kūdikį.
Teisingo krūties apžiojimo požymiai
Ar užteks pieno?
Kaip moteriai žinoti, kad jos pieno pakanka naujagimiui? Žindomas kūdikis turėtų valgyti ne mažiau kaip 8 kartus per parą. Bet vieno teisingo maitinimo ritmo nėra. Kaip ir mes, suaugusieji, turim savo ritmą, taip ir kūdikiai. Norint suprasti, ar naujagimiui pakanka motinos pieno, reikėtų sekti patį kūdikį. Naujagimis turėtų šlapintis ne rečiau kaip šešis kartus per parą. Tai gana sunku įvertinti, jeigu kūdikis su sauskelnėmis. Jeigu moteriai kyla klausimų, siūlome į sauskelnes trumpam įdėti medžiaginius įklotus ir taip stebėti vaikučio šlapinimąsi.
Po gimdymo pirmosiomis dienomis jūsų krūtys gamina priešpienį - tirštą, gelsvą, maistingą skystį, kuris puikiai tenkina kūdikio poreikius. Kai kūdikis dažnai žinda, krūtys reaguoja ir pradeda gaminti daugiau pieno. Svarbu žindyti pagal poreikį - dažnai ir reguliariai. Net jei nežindysite visus 6 rekomenduojamus mėnesius, net ir trumpesnis žindymas yra naudingesnis nei visai nežindyti.
5-6 „sunkios“ sauskelnės per parą (iki 7 d. Normalu, kad po gimimo naujagimiai iš pradžių praranda svorį. Leistina pirmosiomis dienomis netekti iki 7-10 procentų svorio. Jei šlapimas patamsėjo, jo kiekis sumažėjo, gali būti, kad jam reikia daugiau pieno. Bandykite dažniau ir ilgiau žindyti. Nepamirškite, kad ir žindančioms mamoms būtina pakankamai gerti.
Žindymo pozicijos
Yra daug skirtingų žindymo padėčių. Verta pabandyti pasimokyti kiekvieną iš jų, kad atrastumėte sau patogiausią ir tinkamiausią padėtį. Žindymo pozas galite keisti taip dažnai kaip norisi.
- Lopšio (ang. cradle) padėtis: Mažylis paguldomas ant dešinės rankos dilbio, jo galva atsiremia į alkūnės linkį, o nosytė ties speneliu. Mamai po ranka patogu pasidėti pagalvę.
- Kryžminė lopšio (ang. cross cradle) padėtis: Tai taip pat padėtis sėdint. Jei žindoma iš kairės krūties, mažylis guldomas ant dešinio šono, galima guldyti aukščiau ant pagalvės. Jo pilvas priglaudžiamas prie žindyvės pilvo, krūtis prilaikoma kaire ranka, o mažylio galvutė paremiama dešine plaštaka ir atvirkščiai.
- Pažastinė (ang. Football hold) padėtis: Žindyvei bus patogu už nugaros pasidėjus pagalvę, o po pėdomis - nedidelę kėdutę.
- Gulima padėtis: Žindyvė guli ant šono, už nugaros galima pasidėti pagalvę atsiremti, taip pat po galva pasidėti pagalvėlę, bet petys neturi būti ant pagalvės. Galima žindyti ir pusiau gulomis ant nugaros, tuomet mažylį pasiguldykite ant jo pilvo šalia arba ant savęs, įsitikinkite, kad matote jo akis.
Mityba žindymo metu
Žindanti moteris gali valgyti įprastą maistą, ji neturėtų savęs stipriai apriboti. Tai, ką valgė prieš ar per nėštumą, gali valgyti ir toliau po gimdymo. Vyrauja daug mitų, jog pieno kiekis didėja nuo tam tikrų produktų, pavyzdžiui, chalvos ir riešutų. Tačiau mokslinių įrodymų, pagrindžiančių šią sąsają, nėra. Motinos pieno kiekis priklauso nuo kūdikio poreikių - žįsdamas jis pats sureguliuoja, kiek jam pieno reikia. Kuo daugiau kūdikis žindžia - tuo daugiau pieno pas mamą pasigamina.
Žindanti moteris gali vartoti tik tuos vaistus, kuriuos jai paskiria gydytojai. Svarbu, kad mama pakankamai, skaniai ir sveikai pavalgytų bei gautų pakankamai skysčių - geriausia vandens. Žindančiai mamai nerekomenduojama rūkyti ir reguliariai vartoti alkoholio, naudoti svaigalų ir narkotinių medžiagų, kadangi visa tai su pienu gali patekti į naujagimio organizmą. Rūkančioms mamoms rekomenduojama žindyti, bet jos turėtų nerūkyti prie vaiko, rūkyti iškart po žindymo, kad pauzė prieš žindant būtų kuo ilgesnė, idealiu atveju persirengti po rūkymo ir, žinoma, kiek įmanoma sumažinti rūkomų cigarečių skaičių. Riboti išgeriamos kavos kiekį. Rekomenduojama neviršyti 300 mg kofeino per parą, t.y. mažiau nei trys puodeliai kavos. Valgykite kuo įvairesnį ir skanų maistą, galite valgyti viską, kas sveika, bet su saiku. Ridikėliai, česnakai, svogūnai gali pakeisti pieno skonį. Nepamirškite, kad žindyvėms svarbus vitaminas D ir kalcis. Labai svarbus pakankamas jodo kiekis maiste. Svarbus pakankamas nesočiųjų riebalų rūgščių kiekis maiste.
Žindymo iššūkiai ir pagalba
Žindymas dažnai nėra toks savaime suprantamas, kaip atrodo. Pradėdamos žindyti mamos nenumano, kiek ilgai tęsis ši kelionė. Jos tiesiog stengiasi išgyventi tą sunkią pradžią: skausmingus spenelius, prastą miegą ir nenutrūkstamus žindymo maratonus. Jei žindydamos nesusiduriate su sunkumais, šis procesas teigiamai veikia ir jus, ir mažylį ir, tikėtina, tęsiasi net ne vienerius metus. Tačiau neišvengiamai ateis laikas, kada aplinkiniai ar pati sau iškelsite klausimą, kada jau laikas nustoti žindyti?
Galimi žindymo iššūkiai:
- Skausmingi ar įtrūkę speneliai: padeda tinkama pozicija, natūrali spenelių priežiūra, lanolino tepalai.
- Per mažai pieno? Kūdikis turėtų šlapintis 6-8 kartus per parą. Venkite papildomo maitinimo mišiniu.
- Pieno siurbimas: motinos pieną galima laikyti šaldytuve 2 paras, šaldiklyje - iki 6 mėn.
- Apversti speneliai: pasitarkite su žindymo konsultantu.
- Krūtų tempimas (engorgement) ar užsikimšę latakai: padeda masažas, šiluma, pieno nutraukimas.
- Mastitas (krūties uždegimas): jei karščiuojate, skauda krūtį - kreipkitės į gydytoją.
- Stresas: neigiamai veikia pieno išsiskyrimą. Poilsis, ramybė - labai svarbu.
- Neišnešioti kūdikiai gali iš pradžių nežįsti - juos galima maitinti nutrauktu pienu per buteliuką ar vamzdelį.
Kada kreiptis į gydytoją? Kreipkitės, jei: Krūtys yra labai raudonos, skausmingos, patinusios. Iš spenelių teka kraujas ar neįprastos išskyros. Manote, kad kūdikis nepakankamai priauga svorio.
Kur kreiptis pagalbos? Moteris šioje kelionėje nėra viena ir ji turėtų drąsiai prašyti pagalbos iš specialistų. Pagalba turėtų prasidėti nuo pirmojo moters kontakto gimdant, tai yra - iš Gimdymo skyriaus akušerės, kuri parodys, kaip laikyti kūdikį, teisingai paduoti krūtį, bei atsakys į kilusius klausimus. Vėliau prie komandos prisijungia ir pogimdyvinės palatos akušerė. Moters aplinka turėtų sudaryti tinkamas sąlygas jai žindyti, ypatingai pačioje pradžioje, kai kyla daug klausimų.
Nors dauguma medicinos ekspertų rekomenduoja kūdikius maitinti tik motinos pienu pirmuosius 6 mėnesius, po to tęsti žindymą bent iki vienerių metų kartu pradedant kūdikį supažindinti su papildomu maistu, kiekviena mama ir kiekvienas kūdikis yra unikalūs. Ši apžvalga padės priimti pagrįstą sprendimą, atsižvelgiant į jūsų poreikius.
