Auklėjimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis kantrybės, išminties ir meilės. Biblijoje tėvams skiriama daug dėmesio, kaip tinkamai auklėti savo vaikus, ugdant juos dorybės ir tikėjimo keliu. Svarbu suprasti, kad auklėjimas apima ne tik drausminimą, bet ir nuolatinį mokymą bei meilės rodymą.
Tėvų atsakomybė vaiko auklėjime
Biblija aiškiai pabrėžia tėvų atsakomybę už savo vaikų auklėjimą. Efeziečiams 6:4 sakoma: „Ir jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpatyje.“ Tai reiškia, kad tėvai turėtų vengti elgesio, kuris galėtų sukelti vaikui nereikalingą pyktį ar nuoskaudą, tačiau kartu privalo juos auklėti, taikydami tinkamas drausminimo priemones ir mokydami Dievo žodžio.
Taip pat svarbu suprasti, kad auklėjimas yra nuolatinis procesas. Patarlių knygoje minima: „Kas lepina savo vaiką, tas turės tvarstyti žaizdas ir kentės širdies skausmą. Lepink savo vaiką, ir jis įvarys tau klaiką; pataikauk jam, ir jis durs tau į širdį.“ Tai perspėjimas, kad per didelis atlaidumas ir drausmės stoka gali turėti neigiamų pasekmių.
Biblija skatina tėvus būti pavyzdžiu savo vaikams. Mokiniams Jėzus sakė: „Kas priima šį vaiką mano vardu, mane priima, o kas mane priima, priima Tą, kuris mane siuntė.“ (Luko 9:48). Tai rodo, kad vaikai yra brangūs Dievui, ir juos priimti bei mylėti reiškia priimti patį Dievą.
Tėvai yra giriami už gerų dovanų davimą vaikams. Evangelijoje pagal Matą 7:11 sakoma: „Jei jūs, būdami pikti, mokate savo vaikams duoti gerų dovanų, juo labiau jūsų Tėvas danguje duos gerų dalykų tiems, kurie jį prašo!“ Tai reiškia, kad dovanos ir dėmesys yra svarbūs, tačiau jie neturėtų pakeisti tinkamos drausmės ir dvasinio ugdymo.
Drausmės svarba vaiko gyvenime
Biblijoje drausmė yra neatsiejama auklėjimo dalis. Patarlių knygoje yra daug eilučių, pabrėžiančių jos svarbą:
- „Lenk jam sprandą jaunystėje, plak šonus, kol jis mažas, antraip užaugs kietasprandis ir neklusnus.“ (Nėra tiksliai biblijinė citata, bet atspindi posakio dvasią)
- „Savo vaiką griežtai pamokyk, nes tai teikia viltį.“ (Patarlių 19:18)
- „Rykštė ir pabarimas duoda išminties, o vaikas, paliktas sau, yra motinos gėda.“ (Patarlių 29:15)
- „Drausmink savo vaiką, ir būsi ramus, o jis tau teiks paguodos.” (Patarlių 29:17)
Tai nereiškia, kad vaikus reikia mušti be saiko. Biblija taip pat perspėja prieš per didelį griežtumą. Svarbu rasti pusiausvyrą. Jei vaikas nuoširdžiai gailisi ir supranta savo klaidą, reikia atleisti. Tačiau jei vaikas nesilaiko taisyklių, nesigaili ir nesupranta savo klaidų, tuomet disciplina yra būtina.
Biblijoje rašoma: „Jau mūsų kūno tėvai mus bausdavo, ir mes juos gerbėme.“ (Hebrajams 12:9). Tai rodo, kad net ir fizinė drausmė, jei ji taikoma su meile ir išmintimi, gali būti priimtina, tačiau visada turėtų būti taikoma kaip kraštutinė priemonė.
Svarbu nepamiršti, kad auklėjimo tikslas yra ne tik paklusnumas, bet ir išminties bei dorovės ugdymas. „Viešpaties (...) pamokymai yra tiesūs, džiugina širdį, Viešpaties įsakymai yra aiškūs, apšviečia akis.“ (Psalmynas 19:8).
Biblijoje taip pat pabrėžiama, kad vaikai yra Dievo dovana: „Štai palaiminti žmonės, kurie taip daro! Palaimintas žmogus, kuris pasitiki Viešpačiu!“, ir „Palaimintas žmogus, turįs jų pilną strėlinę!“ (Psalmynas 127:1, 5). Tai primena tėvams, kad vaikai yra vertingi ir juos reikia prižiūrėti su meile ir pagarba.
Dvasinis vaikų ugdymas
Be auklėjimo ir drausmės, Biblija ypatingą dėmesį skiria vaikų dvasiniam ugdymui. Tėvai yra raginami: „Ir jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpatyje.“ (Efeziečiams 6:4).
Deuteronomija 6:6-7 teigia: „Šie mano žodžiai, kuriuos tau šiandien įsakau, tesėdi tavo širdyje. Mokyk juos savo vaikus, kalbėk apie juos, kai esi namie ir kai keliauji, kai atsiguli ir kai atsikeli.“ Tai parodo, kad tikėjimo mokymas turėtų būti neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis.
Skaitydami Bibliją kartu su vaikais, jie mokosi apie Dievo įstatymus, tokius kaip „Gerbk savo tėvą ir motiną“ (Išėjimo 20:12). Taip pat ugdomos kitos svarbios charakterio savybės, pvz., meilė, atlaidumas ir pagarba.
Jėzus pats rodė pavyzdį, kaip priimti vaikus: „Bet Jėzus juos pasišaukė ir tarė: „Leiskite mažuosius ateiti pas mane ir neužstokite jų, nes tokių yra Dievo karalystė.“ (Luko 18:16). Tai rodo, kad vaikai yra svarbūs Dievo karalystėje.
Ką Biblija sako apie tėvystę? | GotQuestions.org
Išmintis ir supratimas
Biblijoje išmintis yra vertinama aukščiau už bet kokius materialinius turtus: „Išmintis yra brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galima trokšti.“ (Patarlių 3:15).
Tėvai turėtų siekti ne tik fizinio, bet ir dvasinio bei intelektualinio vaikų ugdymo. „Mokykis, mano sūnau, išminties, o tavo širdis džiaugsmu pasidžiaugs.“ (Patarlių 23:15). Tai padės vaikams priimti teisingus sprendimus ir gyventi prasmingą gyvenimą.
Svarbu suprasti, kad auklėjimas yra procesas, reikalaujantis nuolatinio Dievo vedimo ieškojimo. „Jei Viešpats nestato namų, veltui vargsta statytojai.“ (Psalmynas 127:1). Tėvai, kurie pasitiki Dievu ir Jo išmintimi, gali sėkmingai ugdyti savo vaikus.
Galiausiai, Biblija moko, kad vaikai yra Dievo dovana ir kad tėvų pareiga yra juos auginti meilėje, drausminant ir mokant Viešpatyje. Tai yra kelias, vedantis į pilnatvišką ir dvasinę gerovę.
