Lietuvos vardas pasaulyje žinomas daugiau nei tūkstantį metų, nuo tada, kai pirmą kartą 1009-aisais buvo užrašytas Kvedlinburgo analuose.
Štai keletas įdomių faktų apie mūsų valstybę:
Lietuvos istorija
- Lietuvos teritorijoje pirmieji žmonės pasirodė maždaug 12 000-14 000 metų pr. Kr. Šylant klimatui, į Rytų Baltijos regioną traukė šiaurės elnių kaimenės, o paskui jas - ir elnių medžiotojų grupelės. 3000-2500 metais pr. Kr. Lietuvos žemes atrado iš Centrinės Europos atklydę indoeuropiečiai - baltai.
- Dešimtame amžiuje pagonys baltai pateko į katalikiškosios Europos misijų akiratį. 1009 metais Šv. Brunono misijos aprašyme pirmą kartą ir buvo paminėtas Lietuvos vardas.
- Viduramžiais Lietuva buvo sukūrusi didžią savo valstybę - Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK). Į pasaulio žemėlapius ji įrašyta 1253 m. liepos 6 d., kai buvo karūnuotas suvienytos Lietuvos valdovas Mindaugas. Popiežiaus bule Lietuvos valstybei suteiktas aukščiausias - karalystės - titulas. Jis reiškė, kad Vakarų Europa pripažino Lietuvą ir priėmė ją į savo politinės sistemos šeimą.
- Svarbią pergalę 1410 metais Lietuva iškovojo Žalgirio mūšyje. Prie Vyslos upės su Lenkijos kariuomene susijungusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė įsiveržė į Vokiečių ordino teritoriją ir susikovė su jo kariuomene.
- Ant Vilniaus universiteto senosios observatorijos sienos užrašyta: Hinc itur ad astra - iš čia kylama į žvaigždes. 1579 metais įkurtas Vilniaus universitetas buvo ne tik svarbiausia Lietuvos mokykla, davusi pradžią visoms Lietuvos aukštosioms mokykloms, ne tik didžiausias kultūros centras, bet ir mokslo įstaiga, padariusi milžinišką įtaką Europos mokslui.
- Jokia kita kalba savo žodyne neturi žodžio „knygnešys“, nes knygnešystė - ypatingas reiškinys, kultūrinis sąjūdis, apsaugojęs lietuvių kalbą nuo išnykimo. Numalšinusi 1863-1864 metų sukilimą, Rusijos imperijos valdžia įvedė draudimą spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus leidinius, parašytus lotyniškomis raidėmis. Draudimas galiojo 40 metų, visą tą laiką lietuviški leidiniai buvo spausdinami užsienyje, daugiausia tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje. Atspausdintas knygas, laikraščius ir žurnalus knygnešiai gabeno per sieną. Tai buvo itin pavojingas darbas, knygnešiams reikėdavo pereiti tris sargybos linijas, tuos, kuriuos sugaudavo, - be gailesčio bausdavo. Knygnešystė tapo svarbia lietuvių tautinio sąjūdžio dalimi, tikru XIX amžiaus Lietuvos istorijos fenomenu.
- 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba - 20 drąsių ir ryžtingų tautos patikėtinių - pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Juo buvo paskelbta, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė, demokratinė ir laisva nuo visų valstybinių ryšių, kadaise buvusi su kitomis tautomis. Lietuvos sostine paskelbtas Vilnius.
- Valstybės pakilimo simboliu tapo lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbis - 1933 metais jiedu vieni pirmųjų pasaulyje perskrido Atlanto vandenyną. Pakilę Niujorke, jie planavo nusileisti Kaune, tačiau lėktuvo „Lituanica“ Lietuva nesulaukė. Įveikę Atlantą, lakūnai žuvo tuometinėje Vokietijoje, iki tikslo likus skristi vos keletui valandų. Savo skrydį Darius ir Girėnas skyrė būsimoms kartoms ir oreivystės ateičiai, o pasaulio spauda jį pripažino drąsiausiu ir rizikingiausiu pakilimu transatlantinių lėktuvų skrydžių istorijoje.
- 1990 m. kovo 11 d. į posėdžių salę susirinkę Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo deputatai priėmė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą. Drąsus iššūkis paskatino Sovietų Sąjungos griūtį.
- 1991 m. sausio 13 d. Maskva Lietuvos nepriklausomybę bandė užgniaužti kulkomis ir tankais. Dainuojančios revoliucijos tai nesustabdė. Pasaulis pripažino Lietuvos nepriklausomybę, o drąsi šalis tapo pasaulio istorijos kūrėja - po Kovo 11-osios Akto susiformavusi grandininė reakcija ne tik išjudino, bet ir sugriovė sovietų imperiją. Lietuva trečią kartą istorijoje pradėjo laisvą epochą.
- 2004 metų kovo 29 dieną Lietuva tapo NATO nare.
- 2004 metų gegužės 1 dieną Lietuva tapo pilnateise Europos Sąjungos nare.
- 2015 metų sausio 12 dieną euras tapo oficialia Lietuvos valiuta.
Įdomūs faktai apie pasaulį
Pasaulis yra neįtikėtina vieta, kurioje vyksta keisčiausi dalykai.
- Yra toks išradimas kaip GPS batai, kurie, įvedus vietovės adresą, į ją ir nuveda. Tereikia sukaukšėti kulnais.
- Turistai dažnai painioja Australiją su Austrija, todėl austrai sugalvojo šūkį: „Austrijoje kengūrų nėra“. Šiuo lozungu žymimi suvenyrai ir gatvių ženklai.
- 1867 m. Rusija JAV už 7,2 milijonus dolerių pardavė Aliaską. Tuomet nebuvo žinoma apie gausius gamtinių dujų bei naftos telkinius Aliaskos šiaurėje. Be to, šioje Amerikos dalyje atradus aukso, už šią teritoriją sumokėta kaina atsipirko šimteriopai.
- Alergija katėms yra labiausiai paplitusi alergijos rūšis pasaulyje.
- Aukščiausias pasaulio miškas yra Humboldt Redwoods Parke, Kalifornijoje (JAV). Medžių aukštis čia siekia 91 metrą.
- Sibiro salamandros gali išgyventi net -45 ° C temperatūroje. Savo kūnuose jos turi chemikalo, sudėtimi panašaus į automobilio aušinimo skystį, kuris leidžia nesušalti itin žemoje temperatūroje.
- Aštuonkojis turi tris širdis, o jo kraujas yra šviesiai mėlynos spalvos.
- James Cameron, filmo „Terminatorius“ režisierius, šio filmo scenarijų rašė gyvendamas automobilyje, nes neturėjo pinigų net pačiam pigiausiam viešbučio kambariui.
- Didelės Anglijos karališkosios garbės sargybos kareivių kepurės yra gaminamos iš meškos kailio. Kiekvienai kepurei pasiūti reikalingas visas meškos kailis!
- Kai buvo pradėta gaminti Coca-Cola, iš pradžių pagrindiniai jos ingredientai buvo kokainas ir kofeinas.
- Būdamas 77 metų, Urugvajaus prezidentas Chosė Albertas Muchika Kordanas buvo laikomas pačiu neturtingiausias prezidentu pasaulyje. Beveik visą savo mėnesio algą (12 500 JAV dolerių) jis atiduodavo labdarai, sau pasilikdamas tik 1250 USD. Vienintelis prezidento deklaruotas turtas - 1987 metų gamybos Volkswagen Beetle automobilis.
- Didžiausias meteoritas yra atrastas Namibijoje. Hoba pavadintas akmuo sveria net 60 tonų. Mokslininkų teigimu, meteoritas nesudegė atmosferoje ir neįsmigo giliai į žemė vien dėl savo plokščios formos. Jį sustabdė atmosfera, kaip kad vanduo sustabdo skęstantį plokščią akmenuką.
- Nykštukinė marmozetė - viena iš mažiausių beždžionių veislių pasaulyje. Jos kūnas yra 14-16 cm ilgio, uodega - 15-20 cm ilgio, o svoris vos 120-140 g.
- Apytiksliai 70 % žemės paviršiaus yra padengta vandeniu, tačiau tik 1 % to vandens yra tinkamas gerti.
- Šokolado sudėtyje yra nedidelis kiekis anandamido, smegenis veikiančio panašiai kaip marihuana - tiesiogiai stimuliuojančio smegenų malonumo centrus.
- Trumpas snūstelėjimas po to, kai išmokstate kažką naujo, padeda geriau įsiminti informaciją.
- Viena kompanija, kaip paslaugą siūlo iš kremuotų artimojo palaikų pasigaminti deimantų, kurie galėtų būti panaudoti kuriant papuošalus. Deimanto gamybai naudojama apie 200-250 g pelenų, iš jų išvalomas kalcis, geležis ir aliuminis, kol lieka gryna anglis. Ji toliau apdorojama maždaug 3000 laipsnių temperatūroje, spaudžiama maždaug 80 000 atmosferų slėgiu, kol tampa mineralu. Galimas siūlomų brangakmenių dydis nuo 0,2 iki 1,25 karato. Tuomet akmuo siunčiamas šlifuoti, apdirbti, gali būti graviruojamas ir t.t. Beje, kaina svyruoja nuo 3 iki 20 000 eurų.
- Niujorke yra tiek restoranų, kad vienas žmogus galėtų kas vakarą vakarieniauti vis kitame net 54 metus.
- Kosmose yra alkoholio debesis, kuriame esančio alkoholio pakaktų užpildyti 4 trilijonus-trilijonų (4 su 24 nuliais) butelių alkoholinių gėrimų.
- Pasirodo, kad 99,5 proc. žmonių, kurių akys žydros, vienija viena bendra genetinė mutacija, kuri nustato akių spalvą. Kompiuterinės moduliacijos būdu nustatyta, kad tokia mutacija pirmą kartą įvyko prieš 100 amžių. Būtent tuomet gimė pirmasis žydraakis žmogus. Iki tol visų žmonių akys buvo rudos.
Įdomūs faktai apie Žemę
Mūsų pasaulis yra kupinas įdomybių, kurios žavi tiek mus, tiek ir mūsų mažylius.
- Žemę įsivaizduojame, kaip kamuolį, tačiau iš tiesų jos forma yra šiek tiek paplokščia. Žemė yra truputį suplota ties ašigaliais viršuje ir apačioje ir išsipūtusi ties pusiauju.
- Žemė turi vienintelį natūralų palydovą - Mėnulį. Mėnulis ne tik naktį atspindi Saulės šviesą, bet ir lemia potvynius bei atoslūgius bei stabilizuoja Žemės ašies pasvirimą. Beje, kitos Saulės sistemos planetos gali pasigirti gerokai didesnėmis palydovų komandomis.
- Parą sudaro 24 valandos, per tiek laiko Žemė apsisuka apie savo ašį.
- Žemė nuolat juda įvairiomis kryptimis.
- Giliausia vandenyno vieta yra Marianų įduba, esanti Ramiajame vandenyne.
- Žemė yra trečioji planeta nuo Saulės.
- Žemė yra vienintelė žinoma planeta, kurioje yra gyvybė.
- Žemės paviršius, jo kalnai ir slėniai, o taip pat ir vandenynų dugnas atrodo amžinai sustingę, tačiau tai netiesa. Žemės pluta sudaryta iš atskirų tektoninių plokščių, kurios nuolat juda, stumdosi ir slysta viena kitos atžvilgiu.
Įdomūs faktai apie gyvūnus
- Kiškiai mato tai, kas vyksta už jų nugaros, bet nemato priešais save.
- Skruzdės per dieną pamiega daugiau nei iki 300 kartų.
- Aštuonkojai turi tris širdis ir jų kraujas yra mėlynos spalvos. Dvi širdys užtikrina kraujotaką žiaunose, o likusi širdis - visame kūne.
- Delfinai niekuomet „pilnai“ nemiega. Delfinams ilsintis miega tik pusė jų smegenų, o likusi dalis išlieka aktyvi, vėliau jos apsikeičia.
- Poliarinės žuvėdros yra migracijos ultramaratonininkės! Daugelis paukščių kasmet migruoja į šiltesnius kraštus, kuriuose randa pakankamai maisto, tačiau poliarinių žuvėdrų kelionė tikrai išskirtinė - jos kasmet nuskrenda apie 70 000 (o kai kurių šaltinių duomenimis, net ir iki 90 000) km, migruodamos iš Arkties šiaurėje į Antarktį pietuose.
- Varliagyviai gali kvėpuoti keliais būdais.
- Uodai nekanda! Iš tiesų, kanda tik uodės, t.y. uodų patelės. Kraujas joms yra svarbus baltymų ir kitų maisto medžiagų šaltinis, būtinas kiaušinėlių vystymuisi.
Įdomūs faktai apie augalus
- Obuoliuose labai daug oro tarpų, tiesą sakant, ketvirtadalį obuolio sudaro oras.
- Yra tik vienas vaisius, kurio sėklytės yra išorėje? Atspėjote?
- Augalai, atrodytų, patys nejuda, tačiau netiesa. Jautrioji mimoza, ją palietus ar stipriai į ją papūtus, geba suskleisti savo smulkius lapelius.
- Žalčialunkis yra vienas pirmųjų pavasarį žydinčių augalų taip pat yra ir vienas nuodingiausių Lietuvoje. Jo žiedai yra rausvos spalvos, labai maloniai kvepia ir savo forma primena mažas alyvų žiedų kekeles.
- Augalai yra gyvi ne tik vandeniu, saule ir dirva. Kai kurie augalai moka medžioti! Pasaulyje randama apie 600-700 vabzdžiaėdžių augalų rūšių. Šie augalai auga skurdžiuose dirvožemiuose ir stokodami būtinų maisto medžiagų prisitaikė gaudyti vabzdžius (retkarčiais ir kitus smulkius gyvūnėlius). Dauguma vabzdžiaėdžių augalų išskiria lipnų sekretą, kuriame įklimpsta nutūpę smulkūs vabzdžiai.
- Didžialapis šakys yra stambiausias Lietuvoje augantis papartis ir jis laikomas pačiu dažniausiu bei plačiausiai paplitusiu augalu visame pasaulyje.
- Lietuvos vardas yra panaudotas pavadinant apie 20 augalų rūšių, o dar apie 10 augalų yra suteikti su Lietuvoje esančiais vietovardžiais susiję pavadinimai. Pavyzdžiui, labiausiai paplitusi yra lietuvinė monažolė (lot. Glyceria lithuanica). Vilniaus vardu yra pavadintas vilniškis lendrūnas (lot. Calamagrostis vilnensis) ir Žaliuosiuose ežeruose pirmą kartą aptikta nauja plūdžių rūšis - vilniškė plūdė (lot.
