Įžanga
Ateikite pagarbinti Viešpaties, kankinių Karaliaus.
Aušrinė - Himnas
Tau Kristau, klonių žydintis žiedeli, šlovę giedame, nes kankinystės pergale tu šią mergelę papuošei. Narsioji, išminties pilna, neišsigins tikėjimo, kančias žiauriąsias už tave priims, nė kiek nesudrebės. Pasauly viešpataujančio valdovo nepabūgusi, gaus tavo rankų atlygį, krauju kovoj pelnytąjį. Ir mus dėl josios nuopelnų globk, Atpirkėjau mylintis, galybė kraujo tavojo lai mūsų širdis tyrina. Garbė tau, Jėzau, tebūnie, Mergelės pagimdytajam, su Tėvu ir Gaivintoja Dvasia per amžius amžinus. Amen.
Aušrinė - 1 Priegiesmis
Visi jūsų nekęs dėl mano vardo, bet kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas.
Aušrinė - 1 Psalmė
Mesijas - Karalius ir nugalėtojas
Susibūrė prieš tavo šventąjį tarną Jėzų, kurį tu patepei (Apd 4, 27).
- Ko gi niršta gentys, * ko tautos veltui maištauja?
- Žemės karaliai ruošiasi mūšiui, † valdovai eina iš vieno * prieš Viešpatį ir jo Mesiją:
- „Jų priespaudos grandines sudaužykim * ir sutraukykim jų pančius!“
- Bet aukštybių soste sėdintis juokias; * pasityčioja iš jų Viešpats.
- Paskui jis pratrūksta ant jų įniršęs, * savo pykčiu sukeldamas šiurpą:
- „Juk aš pasodinau soste savo karalių * ant Ziono - savo šventojo kalno!“
- Viešpaties įsaką aš paskelbsiu. † Viešpats man tarė: „Sūnus tu mano, * pagimdęs esu tave šiandien.
- Prašyk manęs, ir tautas tavo paveldu padarysiu, * visus žemės pakraščius - tau dovanosiu.
- Geležiniu skeptru galėsi joms kirsti, * kaip molio indus į šukes daužyti.“
- Tad susipraskit, karaliai; * atsikvošėkit, žemės valdovai.
- Tarnaukit Viešpačiui su pagarbia baime, *
- drebėdami jam pagarbą reikškit, kad neužgriūtų jo pyktis ir kelyje nepražūtumėt, † nes ūmus jo pyktis. * Laimingi visi, kurie prie jo glaudžias!
Aušrinė - 2 Priegesmis
Šio laiko kentėjimai negali lygintis su būsimąja garbe, kuri mumyse bus apreikšta.
Aušrinė - 2 Psalmė
Viešpatyje - prieglobstis mano!
- Viešpats! Šventykla - jo šventumo būstas; * Viešpats! Danguje stovi jo sostas. Jo akys viską apžvelgia, * įdėmus jo žvilgsnis tiria žmones.
- Viešpats ištiria teisųjį ir piktadarį, - * smurtautojų iš visos širdies jis nekenčia.
- Siųs jis ant nedorėlių sieros ir žarijų lietų, * jiems skirtoji taurė bus svilinanti vėtra.
- Juk teisus yra Viešpats, † jis myli teisiųjų darbus; * dorieji regės jo veidą.
Aušrinė - 3 Priegis
Kaip aukso krosnyje Viešpats išrinktuosius išbandė ir kaip deginamąją atnašą juos priėmė.
Aušrinė - 3 Psalmė
Viešpats - mano dalis
Jis savo kūno dienomis siuntė prašymus bei maldavimus... ir buvo išklausytas (Žyd 5, 7).
- Klausykis, Viešpatie, teisiojo skundų, † atsižvelk į manajį šauksmą! * Išgirsk mano maldą iš lūpų be vyliaus!
- Nuosprendis man iš tavęs teateina, * nes tavo akys mato teisumą.
- Nors mėgintumei mano širdį, † tirtumei mane visą naktį ir ugnimi išbandytum, * nerastum manyje neteisybės. Nenusidėjau burna,
- kaip daugelis įpratę. † Žodį branginau iš tavo lūpų * ir smurto kelių aš išvengiau.
- Tavo Įstatymo kelio laikiausi, * nuo jo mano kojos niekada nenuklydo.
- Šaukiuosi tavęs, nes tu išklausai mane, Dieve! * Atsuk savo ausį, klausykis mano žodžių.
- Parodyk savo ištikimąją meilę nuostabia pagalba, † Gelbėtojau, prie tavo dešiniosios * ieškantiems užuovėjos nuo užpuolikų.
- Saugok mane kaip savo akies lėlytę, † sparnų paūksmėje mane paslėpki *
- nuo nedorėlių, geidžiančių sudraskyti. Priešai mirtini mane apspinta, - †
- be gailesčio kietos jų širdys, * įžūliai piktžodžiaujančios lūpos.
- Aplink mane jie visur nuolat zuja, * akis įbedę, rengiasi žemėn parblokšti.
- Tarytum liūtai, išalkę grobio, * lyg iš pasalų sėlinantys liūtukai.
- Pakilk, Viešpatie, † stok prieš juos ir partrenki! * Išgelbėk mane savo kalaviju nuo piktavalių,
- savo ranka, Viešpatie, nuo mirtingųjų - * nuo mariųjų, kurių dalia - tik praeinantis būvis. Jų pilvai teprisipildo to, ką esi jiems parengęs, † vaikai jų tegu sočiai sau glemžia * ir tepalieka savo mažyliams.
- Aš gi, būdamas doras, tavo veidą regėsiu, * o pabudusį džiugins tavo Artumas.
Aušrinė - Kreipinys su atsaku
K. Nors vargas ir skausmas mane ištiko.
A. Tavo įsakymais aš gėriuosi.
Aušrinė - Pirmasis skaitinys
Iš šventojo apaštalo Pauliaus Antrojo laiško korintiečiams 4, 7 - 5, 8
Padėka Dievui, kuris išgelbėjo savuosius iš prispaudimo
Broliai seserys! 4,7 Šitą lobį mes nešiojamės moliniuose induose, kad būtų aišku, jog ta galybės gausa plaukia ne iš mūsų, bet iš Dievo. 8 Mes visaip slegiami, bet nesugniuždyti; mes svyruojame, bet neprarandame vilties. 9 Mes persekiojami, bet neapleisti; mes parblokšti, bet nežuvę. 10 Mes visuomet nešiojame savo kūne Jėzaus merdėjimą, kad ir Jėzaus gyvybė apsireikštų mūsų kūne. 11 Mums, gyviesiems, dėl Jėzaus nuolat gresia mirtis, kad Jėzaus gyvybė pasirodytų mūsų mirtingame kūne. 12 Šitaip mumyse veikia mirtis, o jumyse gyvybė. 13 Mes turime tą pačią tikėjimo dvasią, apie kurią parašyta: Aš įtikėjau, todėl prakalbėjau. Taigi mes tikime ir todėl kalbame, 14 žinodami, kad tasai, kuris prikėlė Viešpatį Jėzų, taip pat ir mus prikels su Jėzumi ir pastatys kartu su jumis. 15 O visa tai - dėl jūsų, kad malonė apimtų daugelį ir pagausintų dėkojimą Dievo garbei. 16 Jei mūsų išorinis žmogus vis nyksta, tai vidinis diena iš dienos atsinaujina. 17 O lengvas dabartinis mūsų vargas ruošia mums neapsakomą, visa pranokstančią amžinąją garbę. 18 Mes gi nežiūrime to, kas regima, bet kas neregima, nes regimieji dalykai laikini, o neregimieji amžini. 5,1 Mes žinome, kad, mūsų žemiškosios padangtės būstui suirus, mūsų laukia Dievo pastatas, ne rankomis statyti amžinieji namai danguje. 2 Todėl mes dūsaujame, trokšdami ant viršaus apsivilkti savo buveine iš dangaus, 3 jei turime būti rasti apsirengę, ne nuogi. 4 O kol gyvename šioje padangtėje, dūsaujame prislėgti, norėdami ne nusirengti, bet verčiau apsirengti, kad tai, kas maru, būtų gyvenimo praryta. 5 Dievas mus tam ruošia, suteikdamas Dvasią kaip laidą. 6 Todėl mes visuomet gerai nusiteikę, nors žinome, kad kolei gyvename kūne, esame svetur, toli nuo Viešpaties. 7 Mes čia gyvename tikėjimu, o ne regėjimu. 8 Vis dėlto esame gerai nusiteikę ir pasiruošę palikti kūno būstinę ir įsikurti pas Viešpatį.
Aušrinė - Atliepas
Mt 5, 11. 12a.
K. Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite.
A. Nes jūsų laukia gausus atlygis danguje.
K. Palaiminti persekiojami dėl teisumo, nes jų yra Dangaus karalystė.
A. Nes jūsų laukia gausus atlygis danguje.
Aušrinė - Antrasis skaitinys
Iš šventojo vyskupo Augustino Pamokslų (Sermo 329, in natali martyrum: PL 38, 1454-1456)
Brangi kankinių mirtis pirkta Kristaus mirties kaina
Matydami, jog per garbingų kankinių žygdarbius pasaulyje suklestėjo Bažnyčia, patys įsitikiname, kokie teisingi anos psalmės žodžiai: Brangi Viešpaties akivaizdoje jo šventųjų mirtis. Brangi ir mūsų akivaizdoje, ir Viešpaties, už kurį jie numirė. Tačiau tų visų mirčių kaina yra vieno Žmogaus mirtis. Kokią daugybę mirčių jis vienas atpirko mirdamas, jis, be kurio mirties kviečio grūdas nebūtų davęs vaisių. Juk atsimenate, ką jis sakė artėjant kančios valandai, kitaip tariant, prisiartinus mūsų atpirkimo valandai: Jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių. Tad ant kryžiaus įvyko ypatingi mainai: kryžiumi už mus buvo sumokėta brangi kaina, o kareiviui ietimiatvėrus jo šoną, iš jo ištekėjo kraujas už visą pasaulį. Taigi atpirkti yra tikintieji ir kankiniai, kankinių tikėjimas jau yra išmėgintas; kraujas yra liudininkas. Jie sugrąžino tai, kas jiems buvo duota, ir įvykdė tai, apie ką kalbėjo šventasis Jonas: Kaip Kristus už mus paguldė savo gyvybę, taip ir mes turime guldyti gyvybę už savo brolius. Kitoje vietoje sakoma: Atsisėdęs dideliame pokylyje, rūpestingai stebėk, kas yra prieš tave, kad ir pats tą patį paruoštum. Tai didelis pokylis, o valgis yra pats pokylio šeimininkas. Niekas svečių savimi nevaišina, bet šitai daro Viešpats Kristus. Jis pats juos kviečiasi, pats yra valgis bei gėrimas. Todėl kankiniai žinojo, ką suvalgė bei išgėrė ir ką turės grąžinti. Tačiau ar jie būtų galėję grąžinti, jei davėjas iš anksto nebūtų davęs, iš ko grąžinti? Ar ne taip pat giedama ir psalmėje: Brangi Viešpaties akivaizdoje jo šventųjų mirtis? Šis žmogus gerai suprato, kiek daug gavo iš Dievo, suvokė, kokios didžios yra Visagalio malonės dovanos: juk jį sukūrė, ieškojo prapuolusio, surastam suteikė malonę, pagelbėjo silpstančiam kovoje, nepaliko pavojuje, nugalėjusį vainikavo ir save atidavė kaip atlygį. Taigi žmogus visa tai apsvarstė ir sušukęs tarė: Kuo galiu atsilyginti Viešpačiui už visa, ką jis dosniai yra man davęs? Aš gersiu išganymo taurę. O kas yra ši taurė? Tai karčioji ir išganingoji kančiostaurė, prie kurios bijotų prisiliesti ligonis, jei nebūtų jau iš jos gėręs gydytojas. Štai kas yra ši taurė, ir šią taurę mes atpažįstame iš Kristaus žodžių: Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane šita taurė. Kankiniai apie šią taurę kalbėjo: Paimsiu išganymo taurę ir šauksiuosi Viešpaties vardo. O ar nebijai nepajėgsiąs? Ne, - sako. Kodėl? Todėl, kad šauksiuosi Viešpaties vardo. Juk nugalėjo ne kankiniai, o juose esantis Viešpats, kuris sako: Džiaukitės, nes aš nugalėjau pasaulį. Dangaus valdovas saugojo jų sielas, suteikė jiems iškalbos, jų dėka nugalėjo žemėje šėtoną ir danguje jiems uždėjo kankinių vainiką. O palaimintieji, iki dugno išgėrę šią taurę! Baigėsi jūsų skausmai ir atėjo garbės metas. Tad, brangieji, būkite atidūs, protu ir širdimi pasvarstykit, ko akimis negalite regėti, ir pamatykite, kokia brangi Viešpaties akivaizdoje jo šventųjų mirtis.
Aušrinė - Atliepas
2Tim 4, 7-8; plg. Fil 3, 8-10
K. Iškovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą.
A. Todėl manęs laukia teisumo vainikas.
K. Aš visa laikau nuostoliu, kad pažinčiau Kristų, bendravimą jo kentėjimuose ir mirtimi tapčiau panašus į jį.
A. Todėl manęs laukia teisumo vainikas.
Per iškilmes ir šventes
Tave, Dieve, garbinam(p. 542).
Rytmetinė - Himnas
Skaistybės vade, kankinių stiprybe, atlygį teiki danguj už nuopelnus tuos du; maldų maloniai išklausyk. Mergelę šią, didžios širdies, dalia dvejopa laiminai, dviem palmėmis apdalinai, tekyla jai garbės giesmė. Tave be baimės liudijo ir nuožmią ranką budelio savin nukreipus, iškvėpė tau savo dvasią stipriąją. Lai moko mus tikėjimo tvirtybės, atsispyrusi pasaulio siautulingojo vilionėms ir kankinimams. Teužtaria, meilingoji, kad mums skolas atleistumei, kalčių liepsnas naikindamas, malonę savo skleisdamas. Garbė tau, Jėzau, tebūnie, Mergelės pagimdytajam, ir Tėvui su Gaivintoja Dvasia per amžius amžinus. Amen.
Rytmetinė - 1 Priegismis
Mano lūpos skelbia tau šlovę, tavo ištikimoji meilė už gyvastį man brangesnė.
Rytmetinė - 1 Psalmė
Dievo trokštanti siela
Viešpaties ieško tie, kas paliko tamsos darbus.
- Dieve, tu esi mano Dievas, *tavęs aš ieškau, - ilgisi tavęs mano gyvastis, † trokšta tavęs mano kūnas, - * kaip sausa, pavargus ir perdžiūvus žemė.
- Leisk šventovėje tavimi man gėrėtis; *leisk regėti tavo galybę ir garbę!
- Tavo ištikimoji meilė už gyvastį man brangesnė, * mano lūpos skelbia tavo šlovę.
- Šlovinsiu tave, kol gyvensiu; *tiesiu rankas į tave, šauksiuosi tavojo vardo.
- Sotus aš būsiu lyg po turtingų vaišių, * šlovinimo giesmes džiaugsmingai giedosiu.
- Atsimenu tave gulėdamas guoly, *mąstau per kiaurą naktį,
- kad tu mano pagalba, * tavo sparnų pavėsy krykštauju iš džiaugsmo.
- Prie tavęs aš glaudžiuosi, *tavo dešinė mane palaiko.
Rytmetinė - Giesmė
Dan 3, 57-88.
Visi kūriniai tegarbina Viešpatį
Šlovinkite mūsų Dievą, visi jo tarnai (Apr 19, 5).
- Šlovinkite Viešpatį, visi, Viešpaties sukurtieji, *garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius.
- Šlovinkite Viešpatį, dangūs, *
- šlovinkite Viešpatį, Viešpaties angelai.
- Šlovinkite Viešpatį, visokie vandenys, † esantys viršum dangaus skliauto, *
- šlovinkite Viešpatį, visos galybės.
- Šlovinkite Viešpatį, saule ir mėnuli, *
- šlovinkite Viešpatį, dangaus žvaigždynai.
- Šlovinkite Viešpatį, rasos ir lietūs, *
- šlovinkite Viešpatį, visokie vėjai.
- Šlovinkite Viešpatį, ugnie ir kaitra, *
- šlovinkite Viešpatį, speigai ir karščiai.
- Šlovinkite Viešpatį, rasos ir pūgos, *
- šlovinkite Viešpatį, vėsuma ir šalnos.
- Šlovinkite Viešpatį, ledai ir sniegynai, *
- šlovinkite Viešpatį, naktys ir dienos.
- Šlovinkite Viešpatį, šviesa ir tamsybės, *
- šlovinkite Viešpatį, žaibai ir debesys.
- Tešlovina Viešpatį žemė, * tegieda jam gyrių ir teaukština jį didžiai per amžius.
- Šlovinkite Viešpatį, kalnai ir kalvos, *
- šlovinkite Viešpatį, želmenys, augantys dirvoj.
- Šlovinkite Viešpatį, vandens šaltiniai, *
- šlovinkite Viešpatį, jūros ir upės.
- Šlovinkite Viešpatį, banginiai ir visa, kas jūroje plauko, *
- šlovinkite Viešpatį, padangių paukščiai.
- Šlovinkite Viešpatį, žvėrys visi ir galvijai, *
- šlovinkite Viešpatį, vaikai žmonijos.
- Šlovink Viešpatį, Izraeli, *garbink ir didžiai aukštink jį per amžius.
- Šlovinkite Viešpatį, Viešpaties kunigai, *
- šlovinkite Viešpatį, kurie jam tarnaujat.
- Šlovinkite Viešpatį, teisiųjų dvasios ir sielos, *
- šlovinkite Viešpatį, ištikimieji ir nuolankiaširdžiai.
- Šlovinkite Viešpatį, Hananijau, Azarijau ir Mišaeli, * garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius.
- Šlovinkime Tėvą ir Sūnų, ir Šventąją Dvasią, * garbinkime ir didžiai aukštinkime jį per amžius.
- Šlovinamas esi dangaus aukštybėj, * aukštinamas ir garbinamas per amžius.
Rytmetinė - 2 Psalmė
Šventųjų džiūgavimas
Bažnyčios vaikai, naujosios tautos vaikai džiaugiasi savo karaliumi Kristumi (Hesichijus).
- Giedokite Viešpačiui naują giesmę, *šlovinimo giesmę, susibūrę jo ištikimieji.
- Tesidžiaugia Izraelis savo Kūrėju, * sūnūs Ziono - savuoju Karalium.
- Tešlovina jo vardą šventiškais šokiais, †teskambina lyra, tebūgnija būgneliais, *tegieda jam šlovinimo giesmę.
- Savo tauta juk džiaugiasi Viešpats, * kukliuosius pergale puošia.
- Tedžiūgauja ištikimieji, garbę pasiekę, *iš džiaugsmo tegieda visą naktį.
- Džiaugsmingai jų lūpos tešlovina Dievą, * o rankoje dviašmenį kalaviją telaiko,
- kad tautų nedorėliams atmokėtų *ir gentims teismą surengtų,
- jų karalius sukaustydami pančiais * ir jų didžiūnus - grandinėm,
- vykdydami teismo sprendimą. *Tai g...
Maldos ir pamokymai tikintiesiems
Meilė ir Dievo vaikai
1. Visi esame broliai ir seserys, kiekvienas esame mylinčio Dangiškojo Tėvo vaikas. Jo Sūnus, Viešpats Jėzus Kristus, kviečia ateiti pas Jį visus: juodą ir baltą, vergą ir laisvąjį, vyrą ir moterį (žr. 2 Nefio 26:33). Kiekvienas Dievo sūnus ir dukra nusipelno pagarbos nepaisant savo odos spalvos ar įsitikinimų.
2. „Ir gyvenkite meile, kaip ir Kristus pamilo jus ir atidavė už mus save kaip atnašą ir kvapią auką Dievui“ (Ef 5,2).
3. „Juk teisus yra VIEŠPATS; jis myli teisius darbus, ir dorieji matys jo veidą“ (Ps 11, 7). „Žmogau, jis tau pasakė, kas gera ir ko iš tavęs reikalauja VIEŠPATS: tik daryti, kas teisinga, mylėti ištikima meile ir nuolankiai eiti su savo Dievu“ (Mch 6, 8).
4. „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“ (Lk 6, 36).
5. „Gerbkite visus, mylėkite brolius, bijokite Dievo, gerbkite karalių“ (1 Pt 2, 17).
6. „Mes esame jo kūrinys, sutverti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti“ (Ef 2, 10).
7. „Nuolat su tavimi tebūna gerumas ir ištikimybė; užsirišk juos sau ant kaklo, įsirašyk savo širdies plokštėje“ (Pat 3, 3).
8. „Būkite stiprūs ir ryžtingi! Nebijokite jų ir neišsigąskite, nes pats VIEŠPATS, tavo Dievas, eina su tavimi; jis nepaliks tavęs vieno ir nepasitrauks nuo tavęs“ (Įst 31, 6).
9. „Sukurk man tyrą širdį, Dieve, ir atnaujink manyje ištikimą dvasią“ (Ps 51, 12).
10. „Žiūrėkite, kad kas neatsimokėtų kam nors blogu už bloga, bet visuomet skatinkite daryti gera vieni kitiems ir visiems“ (1 Tes 5, 15).
11. „Tad laikykimės to, kas pasitarnauja santaikai ir tarpusavio ugdymui“ (Rom 14, 19).
12. „Todėl ir mes, šitokio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visas naštas bei nuodėmės pinkles ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse“ (Hbr 12, 1).
13. „Nieko neįžeidinėtų, nesikivirčytų, būtų romūs, visiems žmonėms rodytų meilumą“ (Tit 3, 2).
14. „Nes kiekvienam reikės nešioti savo naštą“ (Gal 6, 5).
15. „Esu patyręs ir vargo, ir pertekliaus. Visa ko teko ragauti: buvau sotus ir alkanas, turtingas ir beturtis. Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“ (Fil 4, 12-13).
16. „Ką tik darytumėte, darykite iš širdies, kaip Viešpačiui, o ne žmonėms“ (Kol 3, 23).
17. „Visuomet ir už viską dėkodami Dievui Tėvui mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu“ (Ef 5, 20). „Būdami jame įsišakniję ir ant jo statydamiesi, tvirtėdami tikėjimu, kaip esate išmokyti, kupini dėkingumo“ (Kol 2, 7).
