Ikimokyklinis ugdymas - tai kryptingas edukacinis procesas, skirtas vaikams nuo 3 iki 6 metų amžiaus, kurio tikslas ne tik suteikti pradinius akademinius įgūdžius, bet ir formuoti visapusiškai išsivysčiusią asmenybę. Lietuvos šeimoms tai tampa vis aktualesniu klausimu, nes šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad ankstyvasis ugdymas turi reikšmingą poveikį vaiko kognityviniam, socialiniam ir emociniam vystymuisi. Šiame straipsnyje aptarsime, kas tiksliai yra ikimokyklinis ugdymas Lietuvos kontekste, kokią įtaką jis daro vaiko raidai, kaip tėvai gali prisidėti prie sėkmingo ugdymo proceso, ir į ką atkreipti dėmesį renkantis tinkamą ikimokyklinio ugdymo įstaigą.
Kas yra ikimokyklinis ugdymas?
Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje apima organizuotą edukacinį procesą, skirtą vaikams nuo 3 metų iki privalomo mokyklinio amžiaus pradžios. Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo sistema remiasi holistiniu požiūriu į vaiką. Tai reiškia, kad dėmesys skiriamas ne tik bazinių raštingumo ar skaičiavimo įgūdžių formavimui, bet ir vaiko socialinių kompetencijų, kūrybiškumo, kritinio mąstymo ir savarankiškumo ugdymui. Pagrindinis ikimokyklinio ugdymo tikslas - sukurti aplinką, kurioje vaikas galėtų tyrinėti, eksperimentuoti ir mokytis savo tempu, vadovaujant kvalifikuotiems pedagogams.
Lietuvos ikimokyklinio ugdymo sistema remiasi valstybinėmis gairėmis, kurios nustato pagrindinius ugdymo principus ir tikslus. Šios gairės pabrėžia vaiko individualumo pripažinimą, aktyvaus mokymosi skatinimą ir bendradarbiavimą tarp ugdymo įstaigos, šeimos ir bendruomenės.
Ikimokyklinio ugdymo programose akcentuojama penkios pagrindinės ugdymo sritys: socialinė, sveikatos, pažinimo, komunikavimo ir meninė. Šios sritys integruojamos į kasdienę veiklą, suteikiant vaikams galimybę mokytis žaidžiant, tyrinėjant ir bendraujant tarpusavyje.
Vaikui augant, keičiasi ne tik jo ūgis ar pomėgiai - keičiasi ir jo ugdymosi poreikiai. Tad Lietuvoje ugdymas yra skirstomas į skirtingus etapus: pirmasis - ikimokyklinis ugdymas, antrasis - priešmokyklinis ugdymas. Ikimokyklinis ugdymas - tai pirmasis ugdymo etapas, skirtas vaikams nuo gimimo iki 5 arba 6 metų amžiaus. Jis orientuotas į saugią, žaidimu grįstą aplinką, kurioje formuojasi pirmieji socialiniai, emociniai, kalbiniai ir fiziniai vaiko įgūdžiai. Tai laikotarpis, kai ugdymasis dar nėra siejamas su tikslingais akademiniais rezultatais - svarbiausia, kad vaikas būtų smalsus, aktyvus, jaustųsi saugus ir laimingas. O kas yra priešmokyklinis ugdymas? Priešmokyklinis ugdymas - tai tarsi tiltas tarp darželio ir mokyklos. Jis skirtas vaikams, sulaukusiems 5 arba 6 metų, ir trunka vienerius metus. Tai nereiškia, kad priešmokyklinukai jau skaito ilgas knygas ar sprendžia sudėtingus uždavinius. Šiuo laikotarpiu jie gilina rašytinės kalbos pradmenis - mokosi skirti ir jungti garsus, pažinti žodžių sandarą, pradeda skaityti trumpus žodžius ir sakinius, lavina dėmesio koncentraciją, kantrybę, gebėjimą užbaigti užduotis ir laikytis dienos struktūros. Nors daug diskutuota, visuotinis privalomas ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje nuo 2023 m. nebuvo įvestas. Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas: kuo jie skiriasi? Trumpai tariant, ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas skiriasi tiek amžiaus tarpsniu, tiek ugdymo kryptimi. Ikimokyklinis ugdymas - tai vaiko pažindinimas su aplinkiniu pasauliu per žaidimus ir tyrinėjimą, be jokio spaudimo ar vertinimo. Kodėl svarbu žinoti skirtumą? Tėvams, kurie ieško tinkamiausio darželio arba svarsto, ar jų vaikas jau pasiruošęs mokyklai, šie skirtumai padeda priimti pagrįstus sprendimus. Svarstant labai svarbu suprasti ir tai, kad kiekvieno vaiko raida - individuali. Kai kurie vaikai jau penkerių skaičiuoja ir domisi knygomis, kai dauguma jų bendraamžių vis dar mieliau renkasi žaidimus smėlio dėžėje. Tiek ikimokyklinis ugdymas, tiek priešmokyklinis ugdymas yra grindžiami vaiko gerovės principais.
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Vaiko raidos ypatumai ikimokykliniame amžiuje
Ikimokyklinio amžiaus laikotarpis yra ypač svarbus vaiko vystymuisi, nes būtent šiuo metu formuojasi pagrindiniai gebėjimai ir įgūdžiai, kurie tarnaus kaip pagrindas vėlesniam mokymuisi.
Kognityvinė raida
Pirmiausia, kognityvinė raida, apimanti mąstymo, suvokimo ir problemų sprendimo gebėjimus, intensyviai vystosi ikimokykliniame amžiuje. Gerai suplanuotos ugdymo veiklos skatina vaikų smalsumą, loginį mąstymą ir kūrybingumą.
Socialiniai įgūdžiai
Socialiniai įgūdžiai yra dar viena sritis, kuri reikšmingai vystosi ikimokyklinio ugdymo aplinkoje. Bendravimas su bendraamžiais ir pedagogais padeda vaikams išmokti bendradarbiauti, dalintis, laikytis taisyklių ir spręsti konfliktus.
Emocinis intelektas
Emocinis intelektas, apimantis gebėjimą atpažinti ir valdyti savo emocijas bei suprasti kitų jausmus, taip pat vystosi ikimokyklinio ugdymo procese. Pedagogai, taikydami specialias metodikas, padeda vaikams suprasti ir išreikšti savo jausmus tinkamais būdais, ugdyti empatiją ir savireguliacijos įgūdžius.
Fizinė raida
Fizinė raida taip pat yra svarbi ikimokyklinio ugdymo dalis. Struktūruotos fizinio aktyvumo veiklos padeda vaikams tobulinti stambiosios ir smulkiosios motorikos įgūdžius, kurie yra būtini ne tik sportuojant, bet ir atliekant kasdienius veiksmus, tokius kaip rašymas ar piešimas.
Kalbos raida
Kalbos raida yra dar viena sritis, kuri sparčiai vystosi ikimokykliniame amžiuje.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.
Svarbiausi ikimokyklinio ugdymo tikslai ir gebėjimai
Pasiruošimas mokyklai yra vienas iš svarbiausių ikimokyklinio ugdymo tikslų. Tai apima ne tik akademinius įgūdžius, tokius kaip raidžių ir skaičių pažinimas, bet ir socialinius bei emocinius įgūdžius, reikalingus sėkmingai adaptuotis mokyklos aplinkoje.
Vaikų savarankiškumas yra dar vienas svarbus ikimokyklinio ugdymo rezultatas. Ikimokyklinėje aplinkoje vaikai mokosi patys apsirengti, pavalgyti, susitvarkyti savo daiktus ir priimti paprastus sprendimus. Šie įgūdžiai ne tik palengvina kasdienį gyvenimą, bet ir stiprina vaikų pasitikėjimą savimi ir savivertę.
Ikimokyklinis ugdymas taip pat padeda vaikams išmokti mokytis. Jie įgyja svarbių mokymosi strategijų, tokius kaip dėmesio sutelkimas, klausymasis, sekimas instrukcijomis ir užduočių užbaigimas.
Harvardo universiteto profesorius ir Inovacijų laboratorijos vyriausiasis ekspertas dr. Tony Wagner išskiria 7 svarbiausius gebėjimus sėkmei ateities pasaulyje pasiekti. Teisingai ugdomi vaiko gebėjimai leidžia lengvai įsisavinti žinias, suvokti jų prasmę ir taikymo galimybes bei šias žinias integruoti ir kurti naujas bendradarbiaujant, veikiant kartu. Mes Harvardo universiteto profesoriaus Dr. Tony Wagner išskirtus gebėjimus laikome itin svarbiais ir jų ugdymui skiriame didžiausią dėmesį.
Kritinis mąstymas ir problemų sprendimas
Kritinis mąstymas ugdomas aktyviai tyrinėjant save ir aplinką, įvaldant tyrinėjimo būdus (stebėjimą, bandymą, tyrinėjimą), skatinant mąstymą ir samprotavimą apie tai, kodėl kas nors vyksta, kodėl vyksta taip, o ne kitaip, ką pastebėjo, atrado, pajuto, patyrė. Taip pat kritinis mąstymas ugdomas skatinant įveikti kasdienius iššūkius ir sunkumus, aiškinantis, kodėl jie kilo, suvokiant savo ir kitų ketinimus, ieškant tinkamų sprendimų, ką nors išbandant, tyrinėjant, aiškinantis, bendradarbiaujant, pradedant matyti priimtų sprendimų pasėkmes. Taip ugdome kritiškai mąstančią ir naujų sprendimo būdų ieškančią asmenybę.
Bendradarbiavimas ir lyderystė
Ugdant lyderystę vadovaujamės nuostata, kad kiekvienas vaikas gali būti lyderiu (Havard, 2014) , todėl svarbu nuolatinis mokymasis iš patirties bei refleksija. Ugdant vaikų lyderystę skatiname jų pasitikėjimą kitais, atvirumą, empatiją, pagarbą ir gebėjimą suprasti kitus, palaikyti gerus santykius su kitais. Mokome bendravimo ir bendradarbiavimo, būti atsakingiems, spręsti problemas, numatyti būsimas priimtų sprendimų pasėkmes. Mums svarbu, kad vaikai išmoktų veikti komandoje, suprasdami, kad kiekvienas komandoje yra svarbus ir kiekvieno lyderystė būtina skirtingose situacijose, kad komanda laimėtų.
Judumas ir prisitaikymas
Pasaulis tampa labai mažas, fiziškai ir virtualiai mes galime pasiekti visus pasaulio kampelius. Suvokimas, kad tampame pasaulio piliečiais, visame pasaulyje dirbame ir keliaujame, reikalauja gebėjimų bendrauti su labai skirtingais žmonėmis, pažinti skirtingas kultūras, prisitaikyti veikiant skirtingose aplinkose ir tarpkultūrinėse komandose.
Iniciatyvumas ir verslumas
Tai gebėjimų- imtis iniciatyvos įgyvendinti idėjas, imtis atsakomybės už rezultatą- ugdymas. Aktyvi iniciatyva ir mokėjimas tinkamai organizuoti veiklas - svarbūs gebėjimai siekiant išsikeltų tikslų.
Efektyvi žodinė ir rašytinė komunikacija
Tai gebėjimų aiškiai, trumpai ir sklandžiai žodžiu ir raštu perduoti svarbiausią informaciją ir kalbėjimo meno ugdymas.
Informacijos paieška ir analizė
Šiuolaikinės technologijos kelia iššūkius, kaip efektyviau atsirinkti svarbiausią informaciją, kaip geriausiu būdu ją panaudoti sprendimams. Todėl gebėjimą susirasti reikiamą informaciją svarbu pradėti ugdyti kuo anksčiau.
Smalsumas ir kūrybingumas
Ugdydami vaiko kūrybiškumą, skatiname jo pažintinį aktyvumą, norą tyrinėti, eksperimentuoti, domėtis naujais, nežinomais, sudėtingais dalykais, įžvelgti problemas, klausinėti, diskutuoti, įsivaizduoti, fantazuoti. Gebėjimas ieškoti atsakymų, netikėtų idėjų, įvairių variantų, pertvarkyti, pritaikyti ir drąsa daryti savaip padeda vaikui augti kūrybiška asmenybe. Viso ugdymo proceso metu ugdomas intelektualinis kūrybiškumas. Šiuo tikslu vaikai atlieka daug įvairių integruotų akademinės ir meninės veiklos projektų.
Tėvų vaidmuo ikimokyklinio ugdymo sėkmėje
Nors profesionalios edukacinės įstaigos atlieka svarbų vaidmenį, tėvų dalyvavimas ir namų aplinka yra ne mažiau reikšmingi veiksniai, lemiantys ikimokyklinio ugdymo sėkmę.
Visų pirma, tėvai turėtų aktyviai dalyvauti ugdymo procese, domėdamiesi tuo, ką vaikas veikia darželyje, kokias temas nagrinėja, kokius įgūdžius lavina. Šis susidomėjimas ne tik sustiprina vaiko motyvaciją mokytis, bet ir padeda tėvams sukurti palaikančią aplinką namuose, kuri papildo darželyje vykstantį ugdymą.
Antra, namų aplinka turėtų būti sukurta taip, kad skatintų vaiko smalsumą ir mokymąsi. Tai reiškia, kad vaikui turėtų būti prieinamos knygos, edukaciniai žaislai, meno priemonės ir kiti daiktai, kurie skatina tyrinėjimą ir kūrybiškumą.
Trečia, tėvai turėtų reguliariai bendrauti su pedagogais, dalintis informacija apie vaiko poreikius, interesus ir iššūkius. Šis bendradarbiavimas padeda užtikrinti, kad ugdymo procesas būtų nuoseklus ir pritaikytas individualiems vaiko poreikiams.
Ketvirta, tėvai turėtų skatinti vaiką būti savarankišku ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tai gali būti paprastos kasdienės užduotys, tokios kaip savo žaislų susidėjimas, drabužių susitvarkymas ar stalo padengimas.
Galiausiai, tėvai turėtų rodyti teigiamą pavyzdį, demonstruodami mokymosi visą gyvenimą vertę. Kai vaikai mato, kad jų tėvai skaito knygas, mokosi naujų dalykų ar sprendžia problemas, jie perima šias vertybes ir elgesio modelius.
Efektyvi komunikacija ir partnerystė su ugdymo įstaiga
Efektyvi komunikacija tarp tėvų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos yra esminis veiksnys, lemiantis vaiko ugdymo sėkmę. Bendri tikslai ir lūkesčiai taip pat yra svarbūs kuriant stiprią partnerystę. Tėvai ir pedagogai turėtų kartu nustatyti realius tikslus vaiko raidai ir reguliariai aptarti pažangą jų siekiant.
Įsitraukimas į darželio bendruomenės gyvenimą taip pat stiprina tėvų ir ugdymo įstaigos partnerystę. Tėvai gali prisidėti prie darželio veiklos savanoriaudami, dalyvaudami projektuose ar tiesiog palaikydami ryšį su kitomis šeimomis.
Tėvai taip pat turėtų aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procese, susijusiame su jų vaiko ugdymu. Tai reiškia, kad jie turėtų būti informuojami apie ugdymo programas, metodus ir tikslus, o jų nuomonė turėtų būti išklausoma ir vertinama.
Kaip pasirinkti tinkamą ikimokyklinio ugdymo įstaigą?
Renkantis ikimokyklinio ugdymo įstaigą savo vaikui, tėvai dažnai susiduria su sunkiu sprendimu. Pirmiausia verta įvertinti darželio ugdymo programą. Ar ji atitinka jūsų vaiko poreikius ir interesus? Ar ji pakankamai įvairi ir visapusiška, apimanti visas svarbias raidos sritis? Ar programa subalansuota, derinant struktūruotas ugdymo veiklas su laisvu žaidimu?
Pedagogų kvalifikacija ir patirtis
Pedagogų kvalifikacija ir patirtis taip pat yra esminiai veiksniai. Mokytojai turėtų turėti ne tik reikiamą išsilavinimą, bet ir gebėjimą sukurti šiltą, palaikančią aplinką, kurioje vaikai jaučiasi saugūs ir vertinami. Stebėkite, kaip pedagogai bendrauja su vaikais: ar jie yra dėmesingi, kantrūs, ar skatina vaikų smalsumą ir savarankiškumą?
Fizinė aplinka
Fizinė aplinka taip pat yra svarbus aspektas. Ar darželio patalpos yra švarios, saugios ir pritaikytos vaikų poreikiams? Ar yra pakankamai erdvės žaidimams lauke ir viduje? Ar aplinkoje yra įvairių mokymosi centrų, skatinančių skirtingus įgūdžius ir interesus?
Grupės dydis ir mokytojų santykis su vaikais
Grupės dydis ir mokytojų santykis su vaikais taip pat yra svarbūs veiksniai, lemiantys ugdymo kokybę. Mažesnėse grupėse pedagogai gali skirti daugiau dėmesio kiekvienam vaikui, o tai pagerina ugdymo individualizavimą ir vaiko-pedagogo santykio kokybę.
Darželio vertybės ir kultūra
Darželio vertybės ir kultūra taip pat turėtų atitikti jūsų šeimos vertybes ir lūkesčius. Ar darželis skatina tokias vertybes kaip pagarba, atsakomybė, tolerancija ir bendradarbiavimas? Ar aplinkoje vyrauja teigiama, palaikanti atmosfera? Ar vaikų pasiekimai ir pastangos yra pripažįstami ir vertinami?
Praktiniai aspektai
Vieta ir darbo valandos taip pat yra praktiniai aspektai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Ar darželis yra patogiai pasiekiamas iš jūsų namų ar darbo vietos? Ar jo darbo valandos atitinka jūsų šeimos poreikius?
Bendruomenės įsitraukimas
Gal iausiai, bendruomenės įsitraukimas ir tėvų dalyvavimas yra svarbūs aspektai, lemiantys darželio kokybę. Ar darželis skatina tėvų dalyvavimą ugdymo procese? Ar organizuojami renginiai ir veiklos, stiprinančios bendruomenės jausmą? Ar tėvų nuomonė ir grįžtamasis ryšys yra vertinami ir į juos atsižvelgiama?
Renkantis darželį, verta apsilankyti keliose įstaigose, stebėti jų veiklą, kalbėtis su personalu ir kitais tėvais. Švietimo ministerija ir savivaldybės taip pat teikia informaciją apie ikimokyklinio ugdymo įstaigas, jų programas ir kokybės vertinimus, kuria verta pasidomėti.
Kaip išsirinkti gerą ikimokyklinę įstaigą
Ikimokyklinio ugdymo svarba vaiko ateičiai
Ikimokyklinis ugdymas yra neįkainojama investicija į jūsų vaiko ateitį, formuojanti tvirtą pagrindą jo visapusiškam vystymuisi. Svarbiausia suprasti, kad ikimokyklinis ugdymas nėra tik pasirengimas mokyklai - tai visapusiškas procesas, padedantis vaikui tapti savarankiška, smalsia, pasitikinti savimi asmenybe. Rinkdamiesi ikimokyklinio ugdymo įstaigą savo vaikui, nepamirškite atsižvelgti į jo individualius poreikius, interesus ir asmenybės ypatumus. Aptarkite savo pastebėjimus ir lūkesčius su pedagogais, ieškokite informacijos patikimuose šaltiniuose ir pasitikėkite savo, kaip tėvų, intuicija. Atminkite, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, o ikimokyklinis ugdymas turėtų būti pritaikytas prie jo individualių poreikių ir vystymosi tempo.
Misija Siekti, kad kiekvienas licėjaus vaikas būtų asmenybė, trokštanti pažinti, gebanti kurti, išsiskirianti pasiekimais.
Ugdymo tikslai Ugdyti smalsią, kūrybingą ir aktyvią asmenybę. Ugdyti ir stiprinti asmens laimei ir sėkmei svarbius gebėjimus. Atskleisti ir plėtoti vaikų talentus, kurie padėtų pasiekti išskirtinių pasiekimų.
Vertybės:
- Savarankiškumas. Mes tikime, kad kiekvieno vaiko intelektinis augimas prasideda nuo gebėjimo savarankiškai ieškoti sprendimų, turėti savo nuomonę, mokėti išgirsti kitas nuomones ir ieškoti konsensuso.
- Darbštumas. Ateitis prasideda dabar. Ugdydami ateities lyderius turime suformuoti teisingą požiūį, kad geriausiems rezultatams pasiekti reikia ilgalaikių tęstinių pastangų ir pasišventimo.
- Draugiškumas. Vaikai anksti turi suprasti ir pajausti, kad gyvenime jie visada pasieks daugiau veikdami drauge su kitais, kad kiekvieno indėlis sustiprės, jei bus puoselėjami draugiški, pagarbūs ir etiški bendradarbiavimo santykiai.
- Pilietiškumas. Įsipareigojimas ir rūpestis kitais yra raktas į sėkmę. Jei vaikai anksti išmoks elgtis su kitais taip, kaip norėtų, kad elgtųsi su jais, formuosis atsakingas požiūris į savo veiksmų pasėkmes - pilietiškumo pagrindas.
Pedagogai:
- Gerbia, stengiasi išgirsti ir suprasti kiekvieną vaiką.
- Rūpestingi, paslaugūs, atidūs, nuoširdūs, kantrūs.
- Kalba tyliai, ramiai, visada su šypsena ir gera nuotaika.
- Aukšto pedagoginio meistriškumo, kūrybiški, nuolat besimokantys.
Esminės ugdymo nuostatos:
- Vaikas - ugdymo centras. Į kiekvieną problemą, faktą, reiškinį žvelgiame iš vaiko pozicijų, jo akimis, remdamiesi jo patirtimi.
- Ugdymas moksliškai pagrįstas. Ugdymo procesą organizuojame remiantis naujausiais šalies ir užsienio šalių mokslininkų vaiko raidos tyrimais, moksliškai pagrįstomis ir ugdymo praktikoje patikrintomis ugdymo metodikomis ir technologijomis. Didelį dėmesį skiriame Jungtinės Karalystės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo patirčiai.
- Integralumas. Vaikų suvokimas ir mąstymas yra nesuskaidyti, visuminiai. Todėl ugdymo turinys - integralus ir atitinka tam tikro amžiaus tarpsnio vaiko raidos ypatybes. Integraliai ugdome vaiko mąstymo galias, jo kalbinę, vaizdinę, vaidybinę raišką, estetinę nuovoką, sveikos gyvensenos įgūdžius. Visuminis ugdymo proceso integralumas užtikrina įvairių vaiko galių plėtotę ir visų ugdymo sričių darną.
- Kontekstualumas. Kadangi kiekvienam vaikui yra svarbios sąsajos su realiu gyvenimu, įgyvendinat ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas didelį dėmesį skiriame ugdymo turinio kontekstualumui. Vaikų ugdymas organizuojamas pagal pasirinktas vaikams aktualias temas, kurios atskleidžiamos per integruotas įvairias akademines, menines ir sportines veiklas. Siekiame kiekvieną temą vaikui pateikti įdomiai, aktualiai ir prasmingai. Mokome to, kas vaikui yra reikšminga.
- Į vaiko sėkmę orientuotas ugdymas(is). Ugdymo(si) procesas yra organizuojamas taip, kad kiekvienas vaikas nuolat galėtų patirti sėkmę. Ugdymo turinį ir metodus parenkame atliepiant kiekvieno vaiko gebėjimus ir asmenybinę brandą. Taikydami H. Gardnerio daugialypio intelekto modelį bei kitas inovatyvias vaiko pažinimo bei jo asmeninės pažangos vertinimo metodikas, pedagogai kiekvienam vaikui ir jo tėvams padeda atpažinti ir atskleisti vaiko asmenybės prigimtį ir per atitinkamai pritaikytą mokymo turinį ir metodus padėti vaikui savo tempu siekti maksimalių intelektualinio augimo ir asmenybinės brandos rezultatų. Taip padedame kiekvienam vaikui nuolat patirti sėkmę, užtikrinti gerą jo psichologinę savijautą ir stiprinti pasitikėjimą savimi.
- Žaidimas - kaip ugdymo(si) metodas. Žaidimas turi esminę reikšmę ankstyvajai vaiko raidai. Ypač vaiko smegenims bręsti padeda toks žaidimas, kurį vaikui kurti padeda pedagogas. Žaidimo metu vaikas mokosi stebėdamas, klausydamas, mėgdžiodamas, atkartodamas ir pats aktyviai dalyvaudamas kūrybiniame žaidimo procese. Taip žaidžiant, palaipsniui bręsta vaiko motyvacija ir gebėjimas mokytis. Plėtojant žaidimų siužetus pedagogas pasirūpina žaidimo emocingumu, jo struktūra ir prasme, reikšminga vaiko psichologinei patirčiai. Žaidimų metodu ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikai demonstruoja aukštesnius akademinius pasiekimus (Grey, 2015).
- Vaizduotė. Tai - tiltas jungiantis ikimokyklinį ir pradinį ugdymą. Kuo lakesnė ikimokyklinuko vaizduotė, tuo lengviau jam įsitraukti į mokymosi veiklas ir kurti konstruktyvų dialogą su suaugusiuoju. Dėl to ikimokykliniame amžiuje per žaidimą, jo metu prisiimtus įvairius socialinius vaidmenis, tyrinėjimą, integruotas kūrybines veiklas, sudarome visas galimybes vaizduotės plėtojimui(si).
- Socialinis ir emocinis ugdymas (SEU). Realizuodami „LIONS QUEST“ programą ugdome mokinių savimonę, atsakingų ir konstruktyvių sprendimų priėmimą, pozityvių santykių formavimą, veiksmingą konfliktų sprendimą, socialinį sąmoningumą ir emocijų bei elgesio valdymą siekiant savo tikslų.
- Akademiniai gebėjimai. Tai - svarbi ugdymo sritis. Akademinius gebėjimus ugdome taikant Jungtinės Karalystės geriausių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų patirtį bei Klaipėdos licėjaus autorinę ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą. Joje didelis dėmesys skiriamas pagrindinėms akademinio mokymosi sritims - matematikai, skaitymui, rašymui, moksliškam pasaulio pažinimui ir užsienio kalbų mokymuisi.
- Ugdymo tęstinumas. Skirtingo amžiaus vaikų ugdymo programos dera tarpusavyje. Vaikui pereinant iš vienos ugdymo pakopos į kitą yra užtikrinamas ugdymo tęstinumas. Tai pedagogams leidžia geriau pažinti vaiką, kaip besimokantįjį, ir kasmet vis tiksliau atliepti jo ugdymo(si) poreikius bei sudaryti palankesnes sąlygas jo asmenybės raidai. Visa ugdymo sistema orientuota į visapusišką vaiko ugdymą, atliepiant individualius vaiko poreikius. Visame ugdymo procese, remiantis H.
Kokius gebėjimus ugdome?
Harvardo universiteto profesorius ir Inovacijų laboratorijos vyriausiasis ekspertas dr. Tony Wagner išskiria 7 svarbiausius gebėjimus sėkmei ateities pasaulyje pasiekti. Teisingai ugdomi vaiko gebėjimai leidžia lengvai įsisavinti žinias, suvokti jų prasmę ir taikymo galimybes bei šias žinias integruoti ir kurti naujas bendradarbiaujant, veikiant kartu. Mes Harvardo universiteto profesoriaus Dr. Tony Wagner išskirtus gebėjimus laikome itin svarbiais ir jų ugdymui skiriame didžiausią dėmesį.
Kaip išsirinkti gerą ikimokyklinę įstaigą
tags: #i #vaika #orientuotas #ugdymas
