Artėjant 50-ajam gimtadieniui Žilvinas Žvagulis sulaukė geriausios gyvenimo dovanos - pirmosios savo anūkės. Pagaliau tapęs seneliu, atlikėjas pripažįsta, kad Ąžuolas išpildė jo neišsipildžiusią svajonę turėti mergaitę. Žilviną taip pat užplūdo sentimentai, kurie priminė dar tuos laikus, kai gimė jo paties vaikai.
„Prisimenu, kai gimė Ąžuolas, nuėjau prie stendo, kuriame buvo surašyti naujagimiai. Žiūriu parašyta, kad gimė sūnus. Iš karto žinojome, kad jis bus Ąžuolas. Čia buvo tas variantas, kai vaikas pats atsinešė su savimi vardą. Tada negalėjome užeiti į patalpas, kuriose būdavo naujagimiai. Pro langelį man parodė jį, o aš iš jaudulio ir emocijų rodau klausdamas, ar vaikas turi dantis,“ - juokiasi atlikėjas.
„Prie to paties stendo, kaip sveikinimas tėvams, buvo pakabintas eilėraštis „Gimei žmogum“. Pamenu, man giliai įstrigo tie žodžiai, tad grįžęs namo parašiau dainą, kurią ir skyriau savo sūnui. Vėliau, kai ją įrašinėjau, teko rimtai vesti derybas su savo 4 metų krikšto dukra Goda, kad tekstą paskaitytų. Ruošiantis jubiliejiniam koncertui šitos dainos nebuvau įtraukęs į repertuarą. Nežinau kodėl, bet dabar privalau sudainuoti, nes turiu ir vėl kam ją skirti“, - šypsodamasis pasakoja dainininkas.
Dainininko repertuare yra daug dainų, kurios atspindi įvairias gyvenimo situacijas ir emocijas. Kai kurios dainos yra linksmo, netgi provokuojančio pobūdžio, kitos - kupinos sentimentų ir apmąstymų.
Dainų tekstų temos ir pavyzdžiai:
- Meilė ir santykiai:
- „Pasakyk mieloji ar man nemeluoji Ar nevaidini tik nekaltos Kas tau atsitiko nieko nebeliko Iš svajonių pasakos baltos.“
- „Marytė mano linksma mergina, Kiekvieną dieną skamba jos daina, Marytė mėlynakė, Marytė kaip plaštakė, Kaip angelėlis nekalta. Marytė taip maloni ir švelni, Ja sužavėti liekame visi, Marytė mėlynakė tikrai ji man pasakė, Kad bus ištikima, meili žmona.“
- „Jūs baratės, rokuojatės, Kai niekas nemato - bučiuojatės. Jūs barkitės, rokuojatės, Kai mes išvažiuosim, žinokitės.“
- Sunkumai ir kasdienybė:
- „Vėl vakaras, kai negaliu būt vienas, ai dzin - belieka kazino. Vėl ant juodo statau, paskutinė viltis, kai vienas skaičius apverst pasaulį gali Atsimerkęs matau, vėl raudonas iškris laimei ir šį kartą eis pro šalį.“
- „Gyvenimas mūsų - tai karo laukas, Kiekvienas kariauja, visi galvas kelia. Kad ir labiausiai tu būtum priplaukęs, Gali surasti taikų kelią.“
- „Suolelis miesto parke - mano namai, O virš galvos - dangus beribis tiktai, Krepšy monetos kelios ir šis dulkėtas kelias, Tai visas mano turtas, bet man gana…“
- Humoras ir ironija:
- Priedainis: „Makaronų man nebekabink Ir brangiausiu jau nebevadink Jei gali tai nors atsiprašyk Ir į dušią niekada nešik.“
- Priedainis: „Pasaulis didžiulis kabakas,(kabakas) Gyvenimas vyno taurė.(taurė) O laikas lyg pypkės tabakas(tabakas) Du dūmai ir kapo duobėėė.“
- Draugystė ir bendravimas:
- „Išeisime į aikštę, suteksim alui laisvę. Išeisime į aikštę, suteksim alui laisvę.“
- „Alaus danguje nėra Todėl mes čia bare Kai mūsų nebebus Draugų bokaluose putos alus.“
- Nostalgija ir prisiminimai:
- „Ajajai…Į braškančią galva lyg smulkios monetos, Byrės vakar dingusios mintys iš lėto. Ajajai…“
Dainų tekstai dažnai atspindi asmeninius atlikėjo išgyvenimus, pastebėjimus apie visuomenę ir gyvenimo filosofiją. Kai kurie tekstai yra tiesmukiški ir atviri, kiti - metaforiški ir kviečiantys interpretacijai.
Atlikėjo kūryba apima įvairias temas, nuo meilės ir draugystės iki kasdienybės sunkumų ir humoro. Jo dainos dažnai tampa gyvenimo palydovėmis, suteikiančiomis džiaugsmo, paguodos ar tiesiog leidžiančiomis pasijuokti.
| Daina | Pagrindinė tema | Nuotaika |
|---|---|---|
| „Gimei žmogum“ | Tėvystė, šeima | Nostalgija, meilė |
| „Makaronų man nebekabink“ | Santykių problemos, buitinis humoras | Ironija, sarkazmas |
| „Alaus danguje nėra“ | Draugystė, laisvalaikis, gyvenimo džiaugsmai | Linksma, šventiška |
| „Marytė“ | Meilė, idealizuotas moters paveikslas | Romantiška, švelni |
Žilvino Žvagulio dainų tekstai yra neatsiejama jo sceninės asmenybės dalis, atspindinti jo požiūrį į gyvenimą, žmones ir pasaulį.
