Širdies permušimai, dar žinomi kaip ekstrasistolės, yra antriniai širdies susitraukimai, kurie atsiranda anksčiau nei turėtų. Tai gali sukelti jausmą, kad širdis praleidžia dūžį arba kad ji „šoka”. Širdies permušimai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių širdies ritmo sutrikimų formų, keliančių nerimą žmonėms visame pasaulyje.

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti, jei kartu su permušimais pasireiškia oro trūkumas, greitas nuovargis, galvos svaigimas, skausmas krūtinės srityje fizinio krūvio metu. Pasak gydytojo kardiologo, širdies permušimus gali sukelti daugybė veiksnių. „Ne visada. Kartais tai tik laikinas širdies veiklos sutrikimas, susijęs su gyvenimo būdu, stresu ar mityba. Tačiau permušimai gali būti susiję ir su rimtomis širdies ar kitų organų ligomis“, - sako ilgametę patirtį turintis specialistas.

Kas yra Holterio paros monitoravimas?

Holterio paros monitoravimas - tai širdies ritmo tyrimas, kai elektrokardiograma širdies veikla yra fiksuojama visą parą. Parai (t.y. 24 valandoms) pacientui ant krūtinės yra priklijuojami elektrodai, kurie plonais laideliais yra prijungti prie nedidelio, širdies ritmą fiksuojančio aparato, ant juosmens tvirtinamo elastiniu diržu.

Holterio monitoravimas - tai neinvazinis širdies ritmo stebėjimo metodas, kai atliekamas elektrokardiogramos (EKG) registravimas 24-72 valandų laikotarpiu (dažniausiai skiriamas 24 valandų stebėjimas, tačiau gali būti rekomenduota stebėjimą atlikti ir ilgiau - 2 ar 3 paras). Skirtingai nuo standartinės elektrokardiogramos (EKG), kuri trunka vos kelias minutes, Holterio tyrimas leidžia stebėti širdies veiklą realiomis gyvenimo sąlygomis - darbo metu, ilsintis ar miegant. Dažnai širdies ritmo ar laidumo sutrikimai trunka vos kelias sekundes, todėl įprastas EKG tyrimas jų neužfiksuoja. Per 24 val. Holterio aparatas užfiksuoja daugiau nei 100 000 širdies ciklų, todėl net ir asimptominės aritmijos gali būti diagnozuotos.

Kaip atliekamas Holterio tyrimas?

Pacientui krūtinės srityje užklijuojami elektrodai, ant juosmens specialiu elastiniu diržu pritvirtinamas mažas prietaisas fiksuojantis širdies ritmą. Su šia įranga pacientas gali užsiimti įprastine veikla, dirbti kasdienius darbus, sportuoti. Paprastai tyrimas vykdomas 24 valandas. Praėjus numatytam laikui įranga nuimama, o gydytojas gauna išsamią informaciją apie jūsų širdies veiklą įprastoje aplinkoje.

Po gydytojo kardiologo konsultacijos, pacientui užklijuojami elektrodai ant krūtinės, prijungiami prie nedidelio prietaiso - Holterio monitoriaus. Miegoti galima įprastai - rekomenduojama gulėti ant nugaros ar šono. Duomenys analizuojami specialia programine įranga - nustatomi net smulkūs nukrypimai nuo normos. Tyrimo pabaigoje pacientas grįžta į kliniką (praėjus gydytojo nurodytam parų skaičiui), kur Holterio įranga nuimama. Duomenys iškart perkeliami į kompiuterinę sistemą.

Svarbu žinoti apie Holterio monitoravimą

Tyrimas netrukdo užsiimti įprasta veikla - net patariama daugiau judėti. Tačiau praustis (maudytis po dušu ar vonioje), deja, negalėsite. Monitoravimo metu tenka miegoti arba ant šono, arba ant nugaros. Praėjus nustatytam laikui atvykstama į kliniką ir aparatas yra nuimamas.

Ar tyrimo metu galima dirbti ir gyventi įprastą gyvenimą? Taip, netgi rekomenduojama gyventi įprastai - dirbti, vaikščioti, patirti įprastą fizinį ir emocinį krūvį, nes taip padidėja tikimybė užfiksuoti realiomis sąlygomis pasireiškiančius ritmo sutrikimus. Ar galima sportuoti su Holterio monitoravimo aparatu? Lengvas fizinis aktyvumas galimas, tačiau intensyvus sportas nerekomenduojamas dėl gausaus prakaitavimo ir galimo elektrodų atsiklijavimo. Jei tyrimas skiriamas krūvio metu pasireiškiantiems simptomams įvertinti, gydytojas gali pateikti individualias rekomendacijas.

Ar Holterio aparatas skleidžia elektros impulsus? Ne, prietaisas tik registruoja širdies elektrinę veiklą, tačiau neskleidžia jokios elektros srovės į kūną ir yra visiškai saugus. Ar tyrimas tinka vaikams ir paaugliams? Taip, Holterio monitoravimas saugiai atliekamas ir vaikams, jei yra indikacijų (alpimai, širdies plakimo epizodai, įgimti širdies ritmo sutrikimai). Ar galima naudotis telefonu, kompiuteriu, buitine technika? Taip, įprasti elektroniniai prietaisai netrukdo Holterio veiklai. Reikėtų vengti tik labai stiprių elektromagnetinių laukų (pvz., pramoninės įrangos, metalo detektorių). Ar reikia nutraukti vartojamus vaistus prieš tyrimą? Dažniausiai vaistų nutraukti nereikia, nebent gydytojas nurodo kitaip. Svarbu tęsti įprastą gydymą, kad būtų įvertintas jo efektyvumas.

Kodėl verta atlikti Holterio tyrimą?

Visą parą fiksuojant širdies veiklą DAUG didesnė tikimybė užregistruoti sutrikimus negu vienkartinės kardiogramos metu, kuri atliekama per keletą minučių.

Holterio tyrimas - tai ilgalaikis širdies kardiogramos registravimas, padedantis gydytojui kardiologui aptikti paslėptus ritmo ir širdies kraujo tiekimo sutrikimus, pasireiškiančius įprasto fizinio krūvio, emocinių išgyvenimų metu, taip pat miegant. Holterio tyrimas ypatingai svarbus išeminės širdies ligos diagnostikai.

Kada Holterio monitoravimas reikalingas nėštumo metu?

EKG nėra privalomas tyrimas nėštumo metu. EKG gali būti registruojama, jeigu nėščioji turi kokių nors nusiskundimų dėl širdies veiklos. Pavyzdžiui skundžiasi padažnintu ar netvarkingu širdies plakimu, jeigu ją vargina neįprastai intensyvus dusulys arba jeigu gydytojas išklausė širdies ūžesį.

Kilus įtarimams dėl nėščiosios širdies darbo, ji turi būti siunčiama gydytojo kardiologo konsultacijai.

Taip, Holterio monitoravimas yra saugus nėštumo metu, nes nenaudoja spinduliuotės ir neveikia vaisiaus.

Elektrokardiogramos (EKG) reikšmė

„Elektrokardiograma - tai elektrinės širdies veiklos atvaizdavimas, atspindys. Širdyje yra mazgas, generuojantis elektrinius impulsus. Jie pasklinda po visą širdį, ją sužadina ir sukelia širdies susitraukimus. Tai įprastinis, nesudėtingas, nebrangus ir labai paplitęs tyrimas, įtrauktas į bet kurią kardiologo konsultaciją“, - sakė kardiologė.

Pasak gydytojos, pacientai, neturintys medicininio išsilavinimo, negali tinkamai vertinti ir interpretuoti elektrokardiogramos, tačiau yra keli rodikliai, į kuriuos galima pažvelgti ir patiems. „Normali kardiograma nereiškia, jog nėra širdies susirgimų. Ji gali būti nepakitusi, tačiau žmogus nebūtinai bus sveikas. Taip pat svarbu žinoti, kad EKG pakitimų yra labai įvairių ir skirtingi susirgimai elektrokardiogramoje gali sukelti panašius pakitimus. Todėl tinkamiausiai šį tyrimą įvertina kardiogramą registravęs medikas - tiek kardiologas, tiek vidaus, šeimos ar greitosios pagalbos gydytojas, kartu vertindamas paciento simptomus, ligos istorijos duomenis ir kitų tyrimų rezultatus“, - sakė medikė.

Kardiograma vaidina lemiamą vaidmenį diagnozuojant širdies ritmo ir laidumo sutrikimus.

Ką reiškia tam tikri skaičiai EKG?

Jei norite patys pabandyti išanalizuoti elektrokardiogramą, visų pirma pažvelkite į kairėje pusėje esančius skaičiukus prie angliško žodžio „Rate“. Čia fiksuojamas širdies susitraukimų dažnis. Ramybės būsenoje normalus širdies susitraukimų dažnis turėtų būti nuo 60 iki 90 k/min. Jei jis mažesnis nei 60, tai vadinama bradikardija. Kitaip tariant - tai suretėjęs pulsas. Neretai taip būna dėl vartojamų vaistų. Susirūpinti reikėtų, jei dažnis suretėja mažiau nei 50. Tokiu atveju būtina gydytojo konsultacija.

Jei širdies susitraukimų dažnis didesnis negu 90, mediciniškai tai vadinama tachikardija. Širdies susitraukimų dažnis padidėja dėl įvairių fiziologinių priežasčių - susijaudinus, ar atlikus fizinį darbą. Jei širdies susitraukimų dažnis ramybėje aukštesnis nei 120-150 k/min, tai jau nėra normalu, galėtų būti sutrikęs širdies ritmas.

Širdies ligos, kurias išduoda EKG

Kardiologė G.Balčiūnaitė sakė, kad yra trys pagrindinės didelės širdies ligų grupės, kurias galima nustatyti užregistravus elektrokardiogramą. Širdies ritmo sutrikimai. Širdies ritmo sutrikimų yra labai daug ir įvairių. „Vieni iš dažniausiai pasitaikančių yra prieširdžių virpėjimas, prieširdžių plazdėjimas, ekstrasistolija, vadinamieji permušimai. EKG yra pagrindinis tyrimo metodas jiems diagnozuoti. Jei pajautėte, kad jūsų širdis ima plakti netvarkingai, neritmiškai, greičiau nei įprastai, jums galėjo sutrikti ritmas ir būtina kreiptis į kardiologą, kad šis kuo greičiau įvertintų širdies veiklą“, - dėstė G.Balčiūnaitė.

Širdies laidumo sutrikimai (blokados). Jos išsivysto tuomet, kai susidaro kliūtis elektrinio impulso sklidimui kažkurioje širdies vietoje. Vienos blokados nepavojingos ir nereikalauja gydymo, o kitos gali kelti pavojų paciento gyvybei. Joms esant pacientai hospitalizuojami į intensyvios terapijos skyrių, kur suteikiama skubi pagalba. Esant pavojingoms blokadoms pacientas gali pajausti silpnumą, galvos svaigimą, pastebėti itin retą pulsą, 40 k/min ar dar mažiau, gali prarasti sąmonę.

Koronarinė širdies liga ir miokardo infarktas. EKG labai svarbi diagnozuojant koronarinę širdies ligą, kuriai būdingas labai platus pasireiškimo spektras, nuo stabilios krūtinės anginos iki miokardo infarkto. Esant stabiliai krūtinės anginai pakitimų elektrokardiogramoje gali ir nebūti arba jie būna laikini. Vystantis miokardo infarktui, atsiranda būdingi pakitimai. Gydytojai vertina ST segmento pakilimą ar nusileidimą, T bangos pokyčius. Pagal tai, kuriose EKG derivacijose pakitimai atsiranda, gydytojai gali spręsti, kurioje širdies sienelėje vystosi infarktas. Itin pavojingas yra miokardo infarktas su ST segmento pakilimu. Jis įvyksta užsikimšus širdies raumenį maitinančiai kraujagyslei. Tokiu atveju būtina kuo skubiau vykti į ligoninę ir nedelsiant pradėti gydymą. Jeigu pacientas nesikreipia laiku ir nesulaukia adekvataus gydymo, pradeda vystytis negrįžtami pokyčiai širdies raumenyje. Infarkto zonoje formuojantis randui, keičiasi ir paciento EKG. Atsiranda vadinamoji Q banga, kuri EKG išlieka labai ilgai, metų metais. Todėl ir po dešimtmečio gydytojas, įvertinęs tokio paciento EKG, gali pasakyti, kad jis yra persirgęs miokardo infarktą.

Visada naudinga į konsultaciją atsinešti ir senesnes EKG, jeigu tokių turite, kad gydytojas galėtų jas palyginti.

Kiti širdies tyrimai

„Pacientai turėtų žinoti, kad tiek ritmo, tiek laidumo sutrikimai gali būti trumpalaikiai, įvykti bet kuriuo paros metu, nebūtinai gydytojo kabinete. Tokiu atveju registruojant EKG jokių pakitimų galima ir neaptikti“, - pabrėžė kardiologė.

Dar vienas svarbus tyrimas, kurį kardiologai rekomenduoja - krūvio EKG arba veloergometrija. Tai elektrokardiograma, registruojama krūvio metu. Pacientas mina dviratį, apkrovimas laipsniškai didėja, o gydytojas viso tyrimo metu stebi elektrokardiogramą, matuoja kraujospūdį, taip pat vertina paciento savijautą. Pagrindinė šio tyrimo indikacija - koronarinė širdies liga. Krūvio metu galima išprovokuoti miokardo išemiją ir tai atsispindės kardiogramoje. Jei matome, kad krūvio metu atsiranda kardiogramos pakitimai, galima įtarti išeminę ligą, apie kurios gydymą konsultuoja gydytojas.

Kraujospūdžio ir EKG ryšys

Kraujo spaudimas bei elektrokardiograma turi tam tikrą ryšį. Labiausiai vaikų kardiologus baugina nepaaiškinami vaikų alpimai, nes įprasta kardiograma jo nerodo, o užfiksuoti kardiogramą alpimo metu neįmanoma.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų konsultacijų skyriaus kardiologų kabinetui nupirkti du Holterio prietaisai - širdies veiklos stebėjimo aparatai bei kompiuteris su programine įranga, reikalingas duomenų analizei. Pasak gydytojos vaikų kardiologės Almos Tallat-Kelpšienės, tai puiki galimybė efektyviau diagnozuoti širdies ritmo sutrikimus ir užtikrinti dar kokybiškesnę vaikų kardiologinę priežiūrą. „Šis tyrimas labai svarbus širdies ritmo ir laidumo sutrikimams diagnozuoti. Ypatingai šis tyrimas svarbus alpstantiems vaikams. Vaikams šis sutrikimas gali būti nustatomas tik alpimo metu, nes paprasta elektrokardiograma nieko nerodo. Nepamirštamas dešimties metų pacientas, kuriam nualpus užfiksuota 15 sekundžių pauzė. „Esant 6 sekundžių pauzei jau implantuojamas stimuliatorius“, - pavojingą būklę įvertina gydytoja A. Tallat-Kelpšienė, prisimindama situaciją, kai į kabinetą atėjo berniukas, neseniai susižalojęs galvą alpdamas. Nuspręsta atlikti širdies stebėjimo procedūrą. Kitai pacientei alpimai prasidėjo šešiolikos metų. Mergaitė alpdavo fizinio krūvio metu labai padažnėjus širdies veiklai, bet, kol atvykdavo į gydymo įstaigą, ritmas būdavo atsikūręs ir elektrokardiograma normali. Dažniausiai panašiom aplinkybėm vaikams būna paroksizminė tachikardija, kuri sėkmingai gydoma abliacija. Pirmiausia jai buvo įtarta epilepsija, o, atlikus reikiamus tyrimus, paaiškėjo, kad vaikui - katecholaminerginis prieširdžių virpėjimas. Niekas nežino, kada vaikas nualps. Pasak gydytojos, tie atvejai yra sunkiausi, nes niekas negali patikėti, kad taip gali būti. Širdies echoskopija tokiu atveju nerodo jokio pakitimo, kardiograma taip pat, o vaikas netenka sąmonės. Pasak gydytojos, alpimo priežastys gali būti įvairios - vieniems mažakraujystė, žemas kraujospūdis, neurologinės ligos, kitiems - širdies sustojimas ar paroksizminės tachikardijos. Tad norint išsiaiškinti alpimo priežastį ir atliekamas Holterio monitoravimas. Gydytojos teigimu, naująjį Holterio aparatą vaikui galima uždėti savaitei. Tai ypač svarbu, kai vaikas alpsta kartą per savaitę. Tačiau būna, kad alpimai kartojasi vieną kartą per mėnesį ar kartą per pusmetį. Tokiu atveju dar sudėtingiau užfiksuoti kardiogramą alpimo metu. Dabar, kai Respublikinės Šiaulių ligoninės vaikų ligų klinikos Konsultacijų skyriuje dirbantys vaikų kardiologai gali naudotis dviem Holterio aparatais bei programine įranga duomenų analizei, pacientui, kuriam reikalingas Holterio monitoravimas, nebereikia laukti eilės. Ilgalaikis elektrokardiogramos įrašymas yra naudingiausias metodas aritmijoms dokumentuoti, norint nustatyti, ar tokius simptomus kaip krūtinės skausmą, pernelyg stiprų ir greitesnį širdies plakimą ar alpimą sukelia širdies aritmijos. Gydytojams svarbi ir galimybė įvertinti medikamentinio aritmijos gydymo tinkamumą, patikrinti didelės rizikos širdies ligomis sergantiems pacientams. Pavyzdžiui, sergantiems hipertrofine kardiomiopatija arba pooperaciniu laikotarpiu po tokių operacijų, po kurių dažnai atsiranda aritmijos, pvz. Fontano tipo operacijos. Tyrimo Holteriu prireikia, kai vaikas skundžiasi galvos svaigimu, skausmais širdies plote, labai dažnu širdies plakimu, alpimu. Šių simptomų priežastis gali būti ir sinusinio mazgo silpnumo sindromas ar atrioventrikulinė blokada bei paroksizminės tachikardijos. Ritmo ir laidumo sutrikimai gali atsirasti tam tikrų širdies ydų atvejais, persirgus miokarditu, sergant kardiomiopatija, po kai kurių širdies ydų operacijų. Bet didesnė ritmo ir laidumo sutrikimų dalis būna struktūriškai sveikoje širdyje, kaip ir šiems dviem pacientams. Pasak vaikų kardiologės Almos Tallat-Kelpšienės, Holterio monitoravimas ir yra širdies stebėjimo procedūra širdies ritmo sutrikimams nustatyti. Tuo atveju, kai įprasta elektrokardiograma nesuteikia pakankamai informacijos, vaikų kardiologas gali skirti Holter monitoravimą, kuris gali ir 24 valandas, ir savaitę matuoti širdies ritmo būklę. Duomenys, gauti nešiojant Holterio monitorių, reikalingi diagnozuojant širdies aritmijas, plakimą bei labiausiai bauginančius nepaaiškinamus alpimus. Vaikų ligų klinikos pacientai bei ambulatoriškai gydomi vaikai dėl šios procedūros atvyksta į Konsultacijų skyriaus kardiologo kabinetą. Bendrosios praktikos slaugytojos Austėja Zabitytė, Aušra Koskuvienė ir Aldona Survilienė pasirengusios prireikus uždėti Holterį aparatą. Anot slaugytojos A. Zabitytės, nesvarbu kokio amžiaus vaikas, visiems vienodai tam tikrose vietose ant krūtinės pritvirtinami maži elektrodai. Vaiko bei jį atlydėjusio asmens gali būti paprašyta registruoti emocijas. Pavyzdžiui, jei vaikas verkė, susipyko ar išsigando, reikia užrašyti pakitusios emocijos laiką. Taip pat slaugytoja pataria vaikui pasportuoti, ypač kai pastebėta, kad širdies veikla sutrinka fizinio krūvio metu. Naujai įsigytas aparatas taip pat turi specialų mygtuką, kurį vaikas gali paspausti, kai jaučia širdies veiklos pakitimą: stipresnį plakimą, skausmą. Naujieji prietaisai veikia iki 7 parų, tačiau kol kas tokio ilgo širdies veiklos tyrimo neprireikė. Pasibaigus Holterio monitoravimo laikui ir pacientui atvykus į kabinetą, bendrosios praktikos slaugytoja nuima pritaisą ir nuklijuoja lipdukus.

Holterio tyrimas nėštumo metu

Nors EKG nėra privalomas tyrimas nėštumo metu, jis gali būti atliekamas, jei nėščioji skundžiasi širdies veiklos sutrikimais, tokiais kaip padažnėjęs ar netvarkingas širdies plakimas, neįprastai intensyvus dusulys, ar jei gydytojas užfiksavo širdies ūžesį. Jei kyla įtarimų dėl nėščiosios širdies darbo, ji turėtų būti siunčiama gydytojo kardiologo konsultacijai.

Holterio monitoravimas yra saugus nėštumo metu, nes nenaudoja spinduliuotės ir neturi neigiamos įtakos vaisiui. Tai leidžia gydytojams stebėti širdies veiklą realiu laiku, net ir esant trumpalaikiams ritmo sutrikimams, kurie gali pasireikšti bet kuriuo paros metu. Tai ypač svarbu, kai standartinis EKG tyrimas neparodo jokių pakitimų, bet simptomai išlieka.

Širdies permušimų diagnostika ir gydymas

Širdies permušimus bent kartą gyvenime yra pajutęs kiekvienas. Juos gali nulemti pervargimas, ilgalaikis stresas, nesaikingas kavos, alkoholio vartojimas ir įvairios kitos aplinkybės. Įprastai širdis plaka ritmingai, ir žmogus savo širdies plakimo nejaučia, nebent jis paspartėja ar sustiprėja.

Pradinis būtinas tyrimas - elektrokardiograma (EKG). Kadangi širdies ritmas EKG užrašymo metu tiriamas labai trumpai (15-30 sekundžių), permušimai ne visada užfiksuojami. Jei jų nepavyksta užregistruoti, atliekamas Holterio monitoravimas - pacientas visą parą ar kelias nešioja specialų aparatą, kuris užrašo EKG.

„Jei permušimai pavieniai, gydymo dažniausiai neprireikia. Tačiau jei jie dažni, gydytojas gali rekomenduoti ištirti kalio ir magnio kiekį kraujyje, įvertinti skydliaukės veiklą. Siekiant patikslinti, ar nėra širdies permušimus galinčių lemti struktūrinių širdies pakitimų, būtinai atliekamas ultragarsinis širdies tyrimas. Esant labai dideliam ekstrasistolių kiekiui svarstomas jų gydymas antiaritminiais vaistais ar kitais metodais. Visgi, svarbu žinoti, jog netgi jeigu monitoravimo metu permušimų nebus užfiksuota, negalima teigti, kad jų nėra“, - aiškina dr. A.

Jeigu širdies permušimus sukelia išoriniai veiksniai (mityba, stresas, pervargimas), gydymo dažniausiai nereikia - pakanka koreguoti gyvenimo būdą ir daugeliu atvejų jie išnyksta savaime. Jeigu nustatoma konkreti priežastis, sukėlusi širdies permušimus - pavyzdžiui, mažakraujystė ar skydliaukės sutrikimai - būtina skirti atitinkamą gydymą.

Gydytojas kardiologas prisimena, kad širdies permušimais besiskundžiančių pacientų buvo ypač padaugėję „Covid-19“ pandemijos metu. Pasak jo, šis faktas patvirtina, kad virusinės infekcijos gali turėti ilgalaikį poveikį širdies veiklai - net ir visiškai pasveikus, permušimai gali išlikti.

Diagnozavus dažniausiai pasitaikantį širdies ritmo sutrikimą - prieširdžių virpėjimą - gali prireikti jo atstatymo. Esant tam tikriems ritmo sutrikimams, gali prireikti intervencinio gydymo. Kai širdyje nustatomi vadinamieji „aktyvūs taškai“, atsakingi už ritmo sutrikimus, gali būti atliekama perkateterinė abliacija - procedūra, kurios metu specialia įranga per kateterį pasiekiami ir sunaikinami permušimus sukeliantys židiniai.

„Taigi, jeigu permušimai juntami dienos bėgyje ar kartojasi keletą dienų svarbu šio simptomo neignoruoti, ypač jis pasireiškia kartu su kitais negalavimais. Žmogus dažnai nesusieja atskirų simptomų tarpusavyje, tačiau gydytojas, atlikęs būtinus tyrimus, gali nustatyti tikrąją problemos priežastį ir padėti ją pašalinti“, - baigdamas pokalbį pataria gydytojas kardiologas dr. A.

tags: #holterio #tyrimas #ir #nestumas

• Apie Alexanderį Sutherlandą Neillą ir jo požiūrį į vaikus
• Vaiko vardo keitimas ir tėvo sutikimas
• Mėnesių Pavadinimai Lietuvių Kalba
• vadovo vaidmuo ikimokyklinėje įstaigoje
• Krikščioniškųjų Gimdymo Namų Paskaitos