Menu Close

Naujienos

Hiperaktyvūs vaikai ikimokyklinio amžiaus grupėse: ugdymo modelis ir realijos

Hiperaktyvumas, arba aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS), yra visame pasaulyje pripažįstamas neurobiologinis sutrikimas, kuris pasireiškia negebėjimu sutelkti ir palaikyti dėmesį, impulsyvumu ir hiperaktyvumu. Šis sutrikimas gali turėti didelės įtakos vaiko gyvenimui namuose, mokykloje ir bendruomenėje, todėl svarbu suprasti jo ypatumus ir taikyti tinkamus ugdymo metodus.

Hiperaktyvumo požymiai ir paplitimas

Psichologijos žodynas hiperaktyvumą apibūdina kaip padidėjusį judrumą, neramumą, būdingą vaikams, turintiems centrinės nervų sistemos pažeidimų, ar emociškai sutrikusiems vaikams. Tokie vaikai nuolat imasi vis naujos veiklos, yra neatidūs, jiems sunku mokytis. Tarptautinės ligų klasifikacijos šį sutrikimą vadina hiperkineziniu sutrikimu. Įvairių tyrimų duomenimis, hiperaktyvių vaikų yra 3-5%, o šis sutrikimas dažniau diagnozuojamas berniukams nei mergaitėms (4:1).

Remiantis įvairiais Lietuvos Respublikos vyriausybės teisiniais aktais, ADS turintys vaikai priskiriami specialių ugdymosi poreikių grupėms. Tačiau, kaip rodo tyrimai, ikimokyklinio amžiaus hiperaktyvių vaikų ugdymas lieka mažai tirta sritis. Dažnai nesuvokiant šios situacijos, vaikai traktuojami kaip piktybiškai neklaužadų ir ugdymo įstaigose yra nepageidaujami tiek suaugusiųjų, tiek bendraamžių.

Hiperaktyvumo priežastys

Šiam vystymosi sutrikimui gali turėti įtakos įvairūs biologiniai, psichologiniai bei psichosocialiniai veiksniai:

  • Temperamentas ir paveldimumas: Genetiniai veiksniai atlieka svarbų vaidmenį.
  • Prenatalinis ir postnatalinis vystymasis: Nustatyta koreliacija tarp neišnešiotumo, mažo naujagimio svorio ir vėliau išryškėjusio vaiko hiperaktyvumo.
  • Tėvų amžius: Vienas iš rizikos faktorių.
  • Vaikų mityba: Kai kurie autoriai nurodo ryšį tarp vaikų mitybos ir jų neramaus būdo.
  • Psichosocialiniai veiksniai: Nenuoseklus vaikų auklėjimo būdas, sutrikdytas gyvenimo ritmas, tėvų užimtumas ir dėmesio vaikams stoka gali turėti įtakos.
  • Lytis: Berniukams aktyvumo ir dėmesio sutrikimas pasitaiko dažniau nei mergaitėms.
  • Sulėtintas vystymasis: Hiperaktyvumą galima vertinti kaip lėtesnį vystymąsi.
  • Nėštumas ir gimdymas: Rūkymas ir alkoholio vartojimas nėštumo metu gali neigiamai paveikti vaiko vystymąsi. Gimdymo traumos taip pat gali sukelti sutrikimų.
  • Galvos smegenų traumos vaikystėje.
  • Apsinuodijimas švinu.
  • Kitos somatinės ligos: Sergantys vaikai gali tapti irzlesni, sunkiau susikaupti.

Hiperaktyvaus vaiko ugdymas ikimokyklinio amžiaus grupėje

Hiperaktyvūs vaikai turi specialių ugdymo(si) poreikių. Pedagogams pateikiami ugdymo programų taikymo variantai, galimi ugdymo metodai, formos bei sąlygos. Pabrėžiama būtinybė skirti papildomą pagalbą vaikui ir jo šeimai.

Mokytojas, padedantis hiperaktyviam vaikui prie stalo

Sukurtas hiperaktyvaus ikimokyklinio amžiaus vaiko ugdymo modelis skirtas siekti valios pastangomis veikti negalią ir ugdyti bendruosius gebėjimus. Pagrindiniai darbo principai yra specialios mokymo bei elgesio strategijos, nuoseklumas, apibrėžtos elgesio taisyklės bei komandinis darbas. Pabrėžiama, kad hiperaktyvaus vaiko ugdyme gyvybiškai svarbus savikontrolės, saviinstrukcijos ir savireguliacijos gebėjimų ugdymas ir problemų sprendimo būdų perteikimas.

Metodai ir tyrimo eiga

Tyrimas atliktas 7 skirtingo amžiaus vaikų grupėse iš 6 Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Tyrime dalyvavo 25 pedagogai ir 102 vaikai, tarp kurių numanomai hiperaktyvūs buvo 9. Naudojami metodai yra literatūros šaltinių analizė, anketinė apklausa, pedagoginis stebėjimas, aplinkos stebėjimas, pokalbis su pedagogu, empirinių tyrimų gautų duomenų statistinė analizė ir sintezė.

Pedagogų požiūris ir taikomos priemonės

Tyrimo rezultatai rodo dalinį pagrįstumą hiperaktyvumo, kurį pedagogai linkę diagnozuoti savo grupės vaikams. Svarbu, kad pedagogai turėtų žinių ir įgūdžių, kaip dirbti su šiais vaikais. Pedagogams pateikiami ugdymo programų taikymo variantai, galimi ugdymo metodai, formos bei sąlygos. Keliama būtinybė skirti papildomą laikinos ar nuolatinės klasės (grupės) ar dalyko pedagogo ar/ir specialisto pagalbą vaikui, o jo šeimai - pedagoginę, psichologinę ir socialinę pagalbą.

Bendradarbiavimo svarba

Veiksmingas hiperaktyvių vaikų ugdymas reikalauja glaudaus bendradarbiavimo tarp pedagogų, specialistų ir tėvų. Tėvai turi gebėti atpažinti savo auklėjimo klaidas ir mokėti keisti klaidingas reakcijas į vaiko netinkamą elgesį. Pedagogai, neabejodami, kad vaikas turi minėtus sutrikimus, privalo vadovautis specialiomis jo mokymo bei elgesio strategijomis.

Kaip priversti vaiką, turintį ADHD, susikaupti

Išvados

Nors hiperaktyvumas yra sudėtingas sutrikimas, tinkamai pritaikytas ugdymo modelis, grindžiamas specialiosiomis strategijomis, nuoseklumu ir aiškiomis taisyklėmis, gali padėti hiperaktyviems vaikams sėkmingai integruotis į ugdymo įstaigų bendruomenes ir visapusiškai atsiskleisti.

tags: #hiperaktyvus #vaikai #ir #ugdymo #bruozai