Antuanas de Sent-Egziuperi (pranc. Antoine de Saint-Exupéry, g. 1900 m. birželio 29 d. - 1944 m.) - garsus prancūzų lakūnas ir rašytojas, palikęs neištrinamą pėdsaką pasaulinėje literatūroje. Jo kūryba, persmelkta gilios filosofijos, humanizmo ir ypatingo jautrumo, iki šiol žavi skaitytojus visame pasaulyje. Daugumą jo knygų įkvėpė lakūno patirtis, nuotykiai ir pavojai, kuriuos jis patyrė skrisdamas. Egziuperi buvo ne tik poetas, bet ir filosofas, kurio mintys apie gyvenimą, draugystę, meilę ir žmogaus prigimtį yra universalios ir amžinos.
A. de Sent-Egziuperi gyvenimo kelias buvo kupinas nuotykių ir išbandymų. Būdamas karštas savo šalies patriotas, jis aktyviai dalyvavo Antrojo pasaulinio karo mūšiuose kaip karo lakūnas ir žuvo, atlikdamas kovinę užduotį 1944 m. liepos 31 d. virš Prancūzijos Rivjeros. Jo žūties aplinkybės paaiškėjo tik praėjus daug metų po tragedijos.
Gyventi - tai pamažu gimti
Viena pagrindinių Egziuperi filosofijos minčių yra ta, kad gyventi - tai nuolat augti ir tobulėti, tai reiškia "pamažu gimti". Jis teigė, kad žmogus atsiskleidžia kovodamas su kliūtimis ir kad "būti žmogumi - tai kaip tik ir reiškia būti atsakingam". Atsakomybė apima ne tik savo veiksmus, bet ir jausmus bei pareigas kitiems. Egziuperi pabrėžė, kad "tas, kuris miršta, praplėsdamas mūsų patirtį arba ieškodamas ligų pagydymo būdų, tas ir mirdamas tarnauja gyvenimui".
Jo požiūriu, gyvenimo prasmė slypi ne pasyvioje ramybėje, o nuolatiniame savęs atradime ir tapsime savimi. "Tu ieškai gyvenimo prasmės, bet prasmė pirmiausia - tapti savimi, o ne pasiekti apgailėtiną ramybę, kurią teikia ginčų užmiršimas." Jis ragina žmones nebijoti išbandymų, nes "gyvenimas būna prasmingiausias ir įdomiausias tada, kai žmogus kovoja su tuo, kas jam kliudo gyventi."
Draugystė ir meilė: santykių tinklas
Egziuperi draugystę ir meilę laikė esminiais žmogaus egzistencijos elementais. Jis teigė, kad "yra tik viena tikra vertybė - tai žmogaus ryšys su kitu žmogumi". Draugystė jam buvo neatsiejama nuo ištikimybės ir pasitikėjimo. "Draugystę aš pažįstu iš to, kad ji negali būti apvilta, o tikrąją meilę iš to, kad jai negali būti padaryta žalos."
Meilę jis apibūdino ne kaip aistringą žvilgsnį vienas į kitą, o kaip bendrą judėjimą ta pačia kryptimi: "Meilė - tai ne žiūrėjimas vienas į kitą, tai žiūrėjimas kartu ta pačia kryptimi." Jis pabrėžė, kad tikra meilė reikalauja atsakomybės: "Tu pasidarai atsakingas už tą, su kuriuo susibičiuliuoji."
Egziuperi manė, kad žmonės neturi laiko pažinti vienas kito, nes viską perka gatavą. "Žmonės neturi laiko ko nors pažinti. Jie nusiperka viską gatavą iš prekybininkų. Bet kadangi nėra prekybininkų, iš kurių būtų galima nusipirki draugų, tai draugų žmonės ir neturi." Jis suprato, kad draugystė ir meilė reikalauja pastangų, laiko ir atsidavimo.
Sielos didybė ir tiesos paieškos
Rašytojas manė, kad tikrosios sielos didybė atsiskleidžia per išbandymus ir savęs tobulinimą. "Ir vien tos sielos didžios, kurios buvo suformuotos, išugdytos ir pastatytos kaip tvirtovė, vadovaujantis suvaržymais, kultu ir ceremonijomis, kurios iš sykio yra ir tradicija, ir malda, ir neginčijama priedermė." Jis tikėjo, kad tiesa nėra tai, ką galima lengvai įrodyti, o tai, kas daro pasaulį suprantamu.
"Matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis." Ši mintis, viena garsiausių Egziuperi, pabrėžia vidinio pasaulio svarbą ir poreikį suprasti dalykus ne tik protu, bet ir jausmais. Jis ragino ieškoti tiesos ne išorėje, o savyje ir savo santykiuose su kitais.
Antoine'as de Saint-Exupéry - Biografija, filosofija ir Mažasis princas (Siužetinė lenta)
Apie Antuaną de Sent-Egziuperi
Antuanas de Sent-Egziuperi gimė 1900 m. birželio 29 d. Lijone, senos, nors ir nusigyvenusios, aristokratų giminės šeimoje. Nuo vaikystės jį žavėjo dangus ir technika, todėl nenuostabu, kad jo gyvenimo ir kūrybos keliai glaudžiai susiję su aviacija. Jis tapo vienu pirmųjų Prancūzijos pašto aviacijos pilotų, dirbo įvairiose pasaulio šalyse. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, jis tapo karo lakūnu. A. de Sent-Egziuperi vardu pavadintas Liono oro uostas, asteroidas Nr. 2578, taip pat gatvė, kurioje buvo rašytojo namas.
Jo garsiausia knyga, pasaka "Mažasis princas", parašyta ir iliustruota paties autoriaus, yra ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, siūlanti gilias pamokas apie gyvenimą, meilę ir draugystę. Knyga "Žmonių planeta" (1939 m.) - tai prisiminimų rinkinys, kuriame gausu filosofinių apmąstymų. Būdamas lakūnu, jis gavo daugybę pamokų apie žmogiškąjį likimą, kurias vėliau perkėlė į savo kūrinius.
Egziuperi filosofija yra atsakymas į nihilizmo iššūkius, raginantis ieškoti prasmės žmogiškuose santykiuose, atsakomybėje ir nuolatiniame savęs tobulinime. Jo mintys ir kūryba išlieka aktualiomis ir įkvepiančiomis iki šių dienų.
