Mykolas Römeris (1880-1945) yra viena ryškiausių asmenybių Lietuvos teisinėje ir visuomeninėje istorijoje. Jo darbai ir idėjos padėjo pamatus Lietuvos konstitucinei teisei, o aktyvi publicistinė ir visuomeninė veikla prisidėjo prie tautinio atgimimo ir valstybingumo stiprinimo.
Gyvenimo ir karjeros kelias
M. Römeris gimė 1880 m. Vilniuje, lenkų bajorų šeimoje. Vaikystę ir jaunystę praleido Lietuvoje, mokėsi Vilniaus 1-ojoje vyrų gimnazijoje, o vėliau tęsė studijas prestižinėse mokyklose Rusijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, gilindamasis į teisę, istoriją ir socialinius mokslus.
Nuo 1905 m., grįžęs į Lietuvą, M. Römeris aktyviai įsitraukė į visuomeninę ir publicistinę veiklą. Jis buvo dienraščio „Gazeta Wileńska“ redaktorius, kurioje propagavo tautų bendradarbiavimą ir ragino lietuvių lenkų dalyvavimą lietuvių nacionaliniame judėjime. Dėl straipsnio, kuriame buvo raginama pradėti maištą prieš esamą santvarką, jam buvo iškelta baudžiamoji byla, todėl teko slapstytis.
1915-1917 m. M. Römeris kovojo J. Pilsudskio legionuose. Po Pirmojo pasaulinio karo, 1920 m., jis grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune. Čia pradėjo savo karjerą teismų sistemoje, dirbo Kauno apygardos teismo teisėju, vėliau - Vyriausiojo Tribunolo teisėju.
Akademinė ir mokslinė veikla
Nuo 1922 m. M. Römeris dėstė valstybinę teisę Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultete. Jo akademinė ir pedagoginė veikla buvo itin vertinama: 1926 m. jam suteiktas ordinarinio profesoriaus vardas, o 1932 m. - teisių daktaro laipsnis. M. Römeris du kartus ėjo Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus pareigas (1927-1928 m. ir 1933-1939 m.).
Profesorius M. Römeris laikomas Lietuvos konstitucinės teisės mokslo pradininku. Jis tyrinėjo įvairias teisės šakas, tarp jų administracinę, baudžiamąją, tarptautinę teisę. Jo svarbiausi darbai apima monografijas tokias kaip „Lietuva. Studija apie lietuvių tautos atgimimą“, „Reprezentacija ir mandatas“, „Administracinis teismas“, „Konstitucinės ir teismo teisės pasieniuose“.
M. Römerio „Dienoraštis“ - istorijos šaltinis
Išskirtinę vietą M. Römerio kūrybiniame palikime užima jo „Dienoraštis“. Profesorius jį rašė nuo 1911 m. iki pat savo mirties 1945 m. Šis daugiatomis dienoraštis yra neįkainojamas XX a. pirmosios pusės Lietuvos visuomeninio ir politinio gyvenimo metraštis. Jame ne tik aprašomi jo paties ir šeimos išgyvenimai, bet ir pateikiama plati to meto visuomenės bei politikos panorama.
Visuomeninė ir politinė veikla
M. Römeris aktyviai dalyvavo ir politiniame gyvenime, buvo Valstybės tarybos narys (1928-1931 m.). Jis prisidėjo prie „Lietuviškosios enciklopedijos“ kūrimo, buvo jos viešosios teisės skyriaus redaktorius. Taip pat M. Römeris buvo paskirtas Lietuvos tautiniu teisėju Hagos tribunole, kur nagrinėjo Klaipėdos krašto Statuto interpretavimo bylą.
Profesorius buvo vienas iš Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Sąjūdžio ideologų. Jo įžvalgos apie sovietinę Lietuvos okupaciją ir aneksiją, išdėstytos straipsnyje „Lietuvos sovietizacija 1940-1941 m.“, padėjo formuoti visuomenės nuomonę ir suvokti istorijos tėkmę.
M. Römeris laikė save „lietuviškuoju lenku“, „krajovcu“, pabrėždamas savo ištikimybę Lietuvai ir jos sostinei Vilniui. Jis aktyviai pasisakė už valstybės sostinės perkėlimą iš Kauno į Vilnių, kai Lietuva atgavo Vilniaus kraštą.
Atminimo įamžinimas
Mykolo Römerio nuopelnai Lietuvai įvertinti aukščiausiais apdovanojimais, įskaitant Gedimino ir Vytauto Didžiojo ordinais. Jo vardu pavadintas Mykolo Romerio universitetas. Vilniuje, ant namo, kuriame profesorius gyveno paskutinius savo gyvenimo metus, atidengta memorialinė lenta.
Literatūra apie Mykolą Römerį
Apie M. Römerio gyvenimą ir veiklą išleista daugybė mokslinių darbų ir monografijų, tarp jų:
- Ieva Deviatnikovaitė. Lietuvos teisininkas Mykolas Römeris. - Vilnius, 2025.
- Zbigniew Solak. Tarp Lenkijos ir Lietuvos. Mykolo Römerio gyvenimas ir veikla (1880-1920 metai). - Vilnius, 2008.
- Mindaugas Maksimaitis. Mykolas Römeris - Lietuvos sūnus. - Vilnius, 2006.
Šiame straipsnyje pateikiami tik kai kurie svarbiausi faktai ir darbai, iliustruojantys Mykolo Römerio, kaip iškilaus teisininko, mokslininko ir visuomenės veikėjo, indėlį į Lietuvos istoriją.
