Lietuvių literatūros klasikas Justinas Marcinkevičius visuomet pabrėždavo, kad jo populiariausias kūrinys - tai eiliuota poema vaikams „Grybų karas“. Dėl savo žaismingos, muzikalios formos ir turinio daugiaplanio, ši poema dažnai tampa teatro scenų įkvėpimo šaltiniu.
Teatrališkas „Grybų karo“ atgimimas
Režisierius A. Mikutis, kurdamas grybų kariuomenės strategiją, atskleidžia, kad „kepurėtieji maištininkai“ naudos įvairias taktikas būsimo mūšio - Didžiosios salės - lauke. Jie tryps ir šoks, trauks uždegančias arijas, slėpsis po didžiulėmis kepurėmis ir atakuos pokštais bei linksmomis eilėmis, net kūlversčiais versis.
Valentinas Masalskis dalinasi savo vizija: „Dvylikos klounų, taip, būtent - klounų - teatro scenoje kuriamas stebuklas. Teatre vaikus įprasta masinti spalvingomis dekoracijomis, kostiumais, tuo sintetiniu ir spalvingu į animaciją vis panašesniu pasauliu, kuris scenoje plaukia tarsi televizijos kadre. Mūsų „Grybų karas“ bus kitoks, visų pirmiausia „cirkiškas“. Tikime, kad tokio stebuklingo ir muzikalaus „Grybų karo“ scenoje dar nebuvo.“
Klaipėdos jaunimo teatro pastatymas, paremtas Justino Marcinkevičiaus poema, išsiskiria savo „cirkiškumu“. Trylikos personažų „armija“ tuščioje scenoje sukuria gyvą cirko ir teatro išraiškos priemonių sintezę. Kostiumai transformuojami vaikų akivaizdoje, virsta fantastiškais grybų karo pėstininkais ir generolais, o aktoriai dingsta ir vėl pasirodo scenoje lyg magiškoje cirko spintoje.
Muzikalumas ir aktualumas
Spektakliui specialias dainų, akapelos, triukšmo ir ritminės muzikos kompozicijas sukūrė kompozitorė Nijolė Sinkevičienė. Dėl to poemos muzikalumas išreiškiamas itin ryškiai, įdomiai ir šiuolaikiškai.
„Grybų taika“ - tai koncertinė programa vaikams, sukurta pagal vieną populiariausių Justino Marcinkevičiaus kūrinių - eiliuotą poemą „Grybų karas“. Šioje programoje grybai kalba ne apie karą, o apie taiką, atsidavimą, pasiaukojimą ir meilę artimui, namams, žemei bei savo kalbai. Atsargiai atskleidžiama, kokią žalą gali padaryti tuštybės, arogancijos ir egoizmo sekimas.
Ši istorija, nors ir įvyko prieš daugybę metų, išliko grybų atmintyje - jų šaknyse. Jie davė pažadą perduoti ją iš karto į kartą, kad niekas niekada nepamirštų: žemei nereikia karo. Širdžiai nereikia karo.
Istorija, kurią prisimena kartos
Pats šviesaus atminimo rašytojas Justinas Marcinkevičius yra sakęs, kad eiliuota poema vaikams „Grybų karas“ yra populiariausias jo kūrinys. Keletą dešimtmečių vaikų mėgstama, šmaikščiai ir muzikaliai sueiliuota pasaka šiandien buria savo gerbėjų gretose ne tik pačius mažiausiuosius, bet ir jų tėvelius. Tėveliai prisimena, kaip vaikystėje žodis žodin marširavo su pilvotu Baravyku, visų grybų pulkavydku, ir darželio ar mokyklos scenoje patys deklamavo poemos eilutes.
Rytas. Kelmutė, kaip ir kiekvieną dieną, žadina savo vaikus ir klausosi dešimties per naktį jų susapnuotų sapnų… Lepšis kviečia rūką, kad šis pagaliau sugrįžtų ir leistų užbaigti genialų šedevrą - jo autoportretą. Kazlėkas ruošiasi dideliam įvykiui - savo miško arbatinės atidarymui. Bobausis renka nuo pušų ryto lašus naujam kvapui sukurti. Vilkas ir Lūšis, kaitindamiesi saulėje, svajoja, kur šiais metais švęsti savo gimtadienius, Umėdėlė ruošiasi vestuvėms, ir niekas nė neįtaria, kad netrukus po visą mišką pasklis žinia, pakeisianti visų gyvenimus: grybai šaukiami į mūšį.
| Personažas | Veikla/Savybės |
|---|---|
| Baravykas | Pulkininkas |
| Kelmutė | Žadina vaikus, klauso sapnų |
| Lepšis | Kurti šedevrą (autoportretą) |
| Kazlėkas | Ruopiasi arbatinės atidarymą |
| Bobausis | Ruošia naują kvapą iš pušų lašų |
| Vilkas ir Lūšis | Svajojantys apie gimtadienio šventę |
| Umėdėlė | Ruopiasi vestuves |
DĖMESIO! Renginyje bus fotografuojama, filmuojama. Jūs galite būti matomas nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidos priemonėse. Jei pageidaujate, kad Jūsų atvaizdas būtų pašalintas, prašome kreiptis nurodytu elektroniniu paštu.
tags: #grybu #karas #spektaklis #vaikams
