Lietuvoje jau septynerius metus minima globėjų diena, skirta padėkoti žmonėms, kurie keičia vaikų likimus ir dovanoja jiems neįkainojamą visaverčio gyvenimo dovaną.
Zarasų rajone globėjų diena minima birželio 29-ąją. Globėjų dienos proga Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė pasveikino globėjus, įteikė padėkas ir atminimo dovanėles budintiems globotojams.
Šiuo metu tėvų globos netekę 86 vaikai, 56 iš jų auga globėjų šeimose. 3 vaikai auga budinčių globotojų šeimose, 1 vaikas auga prižiūrimas socialinės globėjos. Kasmet apie 40 Marijampolės savivaldybėje gyvenančių vaikų nustatoma globa.
Rajone yra 126 globėjai, globojantys 213 vaikų. Dabar jos namuose auga keturi globojantieji. Penktasis jau užaugintas, jam - 24 metai ir šiuo metu vaikinas darbuojasi Anglijoje. Jis M. Kelyje į suaugusiųjų pasaulį - ir aštuoniolikmetė Raimonda, Andriulių šeimoje gyvenanti nuo dvejų metukų. Ponia M. Pakalniškių seniūnijoje, Alksniupiuose, gyvenančios Virginos Žitkevičienės šeimoje - taip pat keturi vaikai. Vyriausiai - 14, jauniausiam - dveji. Trys savo vaikai jau užauginti. Vienas iš jų - neįgalus.
Ponia Virgina pripažįsta - visko būna šeimoje, tenka ir pasipykti, bet stengiasi su vaikais kalbėtis, aiškinti jiems, kas galima, o ką reikia riboti.
Į padėkos šventę „Mes kartu“ susirinkusiems globėjams skambėjo ne tik gražūs žodžiai, dainos ir muzika. Be M. Andriulienės ir V. Redakcijai L. Manau, kad čia yra spraga, nes dėl to nukenčia laikinieji globėjai, kadangi jiems vaikučius reikia maitinti pačią pirmą dieną. Gerai, kad rajone yra nustatyta tvarka ir laikinieji globėjai sauskelnėms, mišinukams, drabužėliams gauna vienkartinę paramą“, - sakė L.
Jurbarko krašto muziejaus židinio salėje skambėjo padėkos žodžiai Jurbarko krašto globėjams ir įtėviams. Pirmą kartą įstaigos „Jurbarko socialinės paslaugos“ organizuotame Padėkos vakare susirinko 15 Jurbarko rajono globėjų ir įtėvių šeimų. Ypatingos padėkos skambėjo ir dviems globėjų šeimoms, kurių viena savo įsteigtoje šeimynoje užaugino daugiausiai vaikų Jurbarko rajone, o kita šeima pirmieji Jurbarko rajone priėmė iššūkį tapti budinčiais globotojais.
Jaukią bei šiltą vakaro atmosferą padėjo sukurti ir vakaro svečiai-atlikėjai Gytis ir Martynas, kurie visus džiugino atliekamais garsiausiais klasikos kūriniais bei saksofono muzikos garsais. Po koncerto visi susirinkusieji buvo pakviesti jaukiam pokalbiui prie arbatos ar kavos puodelio, o vaikai buvo suburti į kūrybines dirbtuvėles ,,Globa - dovana“.
Renginio metu globėjų bei įtėvių buvo prašoma atskleisti, kur slypi jų pozityvumo, energingumo bei sėkmės paslaptis. Visi, kaip susitarę, atsakė, kad viso gyvenimo variklis yra jų vaikai.
Įstaigos globos centro komanda vakaro dalyvius paprašė padėti papuošti simbolinę eglutę, kurią puošti reikėjo ne žaisliukais, o žodžiais apie šeimą, globą.
Kūrybinė grupė „Mūzelės“ atliko širdžiai mielus kūrinius. Atsiranda vis daugiau žmonių, kurių nuoširdus rūpestis leidžia vaikui džiaugtis šiandiena ir nebijoti dėl rytojaus, tačiau ne kiekvienas pasiryžta prisiimti tokį sunkų darbą - globoti vaikus, o netekusių tėvų globos vaikų skaičius nėra džiuginantis.
Mano drauge ir savininke, tu, su kuriuo aš dalysiuos savo ateitimi, ištikimybe, atsidavimu, nepriklausomai nuo tavo namų dydžio ar maisto kiekio, kurį man tu duosi, saugosiu tavo namus, tarsi jie būtų mano nuosavi, nesvarbu, iš ko jie bus pastatyti-iš medžio ar marmuro. Jei man pas tave bus gera, seksiu tave visur, kur tik tu panorėsi, ir taikysiuos prie tavo norų. Viskas man bus paprasta ir gera, kuomet tu parodysi man savo draugystę. Nes labiau nei daiktus, kuriuos galima turėti, labiau nei visus patogumus aš vertinu tavo draugystę, mielą glostymą, mielus žodžius ir pasitikėjimo kupiną žvilgsnį. Duok man truputėlį laiko tam, kad galėčiau suprasti, ko iš manęs nori. Gyvenimas su manimi ne visada lengvas. Nepyk ant manęs per ilgai, nebausk manęs be reikalo. Dirbi, turi savo pomėgius ir savo draugus. Aš turiu tik tave, bet palik man mano laisvę. Pasikalbėk su manimi taip dažnai, kaip tik galėsi. Žinok, kad niekuomet nepamirštu, kaip su manimi buvo elgtasi. Atsimink prieš pakeldamas prieš mane ranką ir man suduodamas, kad mano dantys be vargo galėtų sutrupinti tavo rankos kaulus. Būk su manim kiekvieną sunkią valandą. Niekada nesakyk: „Negaliu į tai žiūrėti“, „tai turi atsitikti man nedalyvaujant“. Tik tuomet, kai abu būsime tos pačios nuomonės, būsime laimingi.
