Nors šiais metais ekonomistai prognozuoja bendrą ekonominį augimą, „Citadele“ banko inicijuota apklausa rodo, kad lietuviai baiminasi dėl toliau augsiančių kainų - didžiausią nerimą kelia maistas ir elektra. Daugiau nei pusę gyventojų neramina maisto kainos. Apklausos duomenimis, visų Baltijos šalių vartotojai labiausiai sunerimę dėl maisto produktų kainų kilimo. Susirūpinimą jų augimu nurodė 66 proc. apklaustų lietuvių.
„Natūralu, jog kylant paslaugų kainoms žmonės nerimauja dėl didėjančių išlaidų maistui. Tai yra viena svarbiausių kiekvieno namų ūkio biudžeto dedamųjų, tad kylant būtinų prekių kainoms didėja ir finansinė įtampa - žmonės gali būti priversti teikti pirmenybę įperkamiems, o ne kokybiškiems produktams“, - teigia Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę.
Labiau dėl kylančių maisto kainų nerimauja jaunesnio amžiaus žmonės (18-29 ir 30-39 m. amžiaus grupės) bei žmonės, gyvenantys bent trijų asmenų namų ūkiuose. R.Ežerskienės teigimu, šios apklaustųjų kategorijos jautresnės kainų augimui gali būti dėl dar neįgyto tvirto finansinio pagrindo. „Vieni dar tik pradeda kopti karjeros laiptais, gauna mažesnį darbo užmokestį. Kiti pradeda kurti šeimas - atsiranda atsakomybė išlaikyti vaikus, pirmasis būstas, kiti finansiniai įsipareigojimai. Bet kokie kainų svyravimai dar labiau paliečia asmeninį biudžetą. Todėl visada rekomenduojama kaupti finansinio saugumo pagalvę, kurią sudarytų bent trijų mėnesių būtinosios išlaidos. Kainų kilimo atvejais ši pagalvė leistų lengviau tvarkytis su nenumatytomis situacijomis“, - pataria banko atstovė.
Apklausos respondentai taip pat išskyrė tris juos labiausiai dėl kainų neraminančias maisto kategorijas: du trečdaliai (67 proc.) apklaustų lietuvių labiausiai jaudinasi dėl kylančių mėsos ir žuvies kainų. Šiek tiek mažiau nei pusę (47 proc. ir 45 proc.) respondentų neramina atitinkamai šviežių daržovių ir vaisių bei pieno produktų kainų kilimas.
Susirūpinimą kelia ir energijos kainos
Nors pernai vidutinė elektros kaina Lietuvos kainų zonoje, Energetikos ministerijos duomenimis, sumažėjo daugiau nei dvigubai, kone pusė (48 proc.) apklaustųjų nurodė, kad yra sunerimę dėl didėjančių elektros kainų. Trečioje vietoje liko brangstantys degalai - jų kainų kilimo baiminasi 44 proc. apklausos dalyvių. Dar trečdalis respondentų (32 proc.), kaip faktorių verčiantį sunerimti, įvardijo šildymo ir būsto valdymo išlaidas.
„Dėl dažnos degalų, elektros ar dujų kainų kaitos, visuomenėje ilgą laiką pastebime sąlyginai didelį susirūpinimą dėl energijos kainų nepastovumo. Didesnę įtaką asmeniniams finansams šios išlaidos dažniausiai daro žiemą, tad siekiant išvengti finansinės įtampos, visada rekomenduojama savo biudžetą planuoti, atsižvelgiant į artėjantį sezoną“, - komentuoja R.Ežerskienė. Anot pašnekovės, visose trijose Baltijos šalyse apklausos duomenys, nurodantys nerimą dėl energijos kainų, yra gana panašūs. Dėl augančių degalų kainų labiausiai nerimauja lietuviai - 44 proc. respondentų, o dėl elektros ir šildymo bei būsto valdymo išlaidų tarp Baltijos šalių labiausiai sunerimę estai - atitinkamai 55 proc. ir 46 proc. apklaustųjų.
Infliacija ir jos poveikis namų ūkiams
Pasaulyje siaučianti COVID-19 pandemija kardinaliai pakeitė daugelio žmonių gyvenimą. Didžioji dalis paslaugų sektoriaus savo veiklos vykdyti negalėjo, o tie, kuriems buvo leista dirbti, pastebėjo sumažėjusį vartotojų skaičių. Įvairiuose sektoriuose dirbantys žmonės bando prisitaikyti prie koronaviruso. Tuo tarpu finansų ekspertai prognozuoja, kad prisitaikius prie viruso, pradėjus dirbti kitokiomis sąlygomis ir metodais - kils kainos.
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Finansų inžinerijos katedros vedėjos doc. dr. Algitos Miečinskienės, infliacija kalbant ekonominiais terminais yra bendrojo kainų lygio kilimas. „Jeigu pomidorų kaina išaugo dvigubai, o agurkų kaina dvigubai sumažėjo, tai bendras kainų lygis išliko nepakitęs. Jeigu mūsų namų ūkis labai mėgsta pomidorus ir neperka agurkų, pajausime pomidorų kainos augimą savo pirkinių krepšelio išlaidose“, - teigia A. Miečinskienė.
Bendrojo kainų lygio pokyčiams Lietuvoje matuoti dažniausiai naudojamas vartotojų kainų indeksas (VKI), o Europos Sąjungoje (ES) - suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI). Jų apskaičiavimo metodikos aiškiai apibrėžtos. Lietuvos statistikos departamento teigimu, VKI, „statistinį krepšelį“ sudaro 952 reprezentatyviosios prekės ir paslaugos. Vienų jų kainos pakyla, kitų - sumažėja. Taip apskaičiuojamas vidutinis kainų lygio pokytis. Negalima infliacijos rodiklio poveikio vertinti kiekvieno atskiro namų ūkio išlaidoms tiesiogiai.
Pasak A. Miečinskienės, kainų kitimui įtaką daro tie veiksniai, kurie veikia produkto paklausą ir pasiūlą. Daugelis pastebi, kad viešbučių, apartamentų nuomos kainos kurortuose sezono metu gerokai išauga. Taip yra todėl, kad išauga jų paklausa. „Ypatingą situaciją turėjome praėjusią vasarą. Dėl pandemijos kelionės į užsienio šalis buvo apribotos, tad išaugo paklausa vietinėje rinkoje esantiems pasiūlymams - kai pasiūla yra ribota, o paklausa didėja, kainos kyla. Didelę įtaką kainų kilimui daro ir laukiami produkto kainų pokyčiai. Ypač tais atvejais, kai pirkimą galima ir norima atidėti. „Jei tikite, kad produkto kaina ateityje mažės, o pirkimą galite atidėti, taip mažinate paklausą einamuoju metu - esant tai pačiai pasiūlai, o paklausai mažėjant, kaina mažėja.
VILNIUS TECH docentės teigimu, dar vienas svarbus veiksnys - vartotojų pajamos. Jos gana stipriai veikia paklausą ir kainas. „Jei žvelgsime iš produktų pasiūlos prizmės, didelę įtaką kainoms daro naudojamų išteklių ir kitų produktų kainų pokyčiai, gamintojų ar paslaugų teikėjų skaičiaus rinkoje pokyčiai ar net gamtinės sąlygos. Pavyzdžiui, jeigu rinkoje sumažėja produktų gamintojų skaičius ir pasiūla, bet vartotojų skaičius nekinta, tikėtina, kad kainos išaugs“, - teigia A. Miečinskienė.
Nekilnojamojo turto kainų tendencijos
Nekilnojamojo turto kainos nuolat kinta, todėl tiek būsto savininkams, tiek potencialiems pirkėjams svarbu sekti rinkos tendencijas. Šiame straipsnyje apžvelgiama nekilnojamojo turto kainų statistika Lietuvoje, remiantis lankomiausio nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt duomenimis. Palyginti su praėjusių metų sausiu, butus parduodančiųjų lūkesčiai šiemet išaugę - butų didmiesčiuose kainos skelbimuose didesnės nei prieš metus, rodo portalo Aruodas.lt skelbimų statistika.
Lankomiausias šalies nekilnojamojo turto portalas Aruodas.lt skaičiuoja, kad balandį ir gegužę skelbimų apie nekilnojamąjį turtą peržiūrėta daugiau nei 40 proc. didesnis skaičius nei tuo pačiu laiku prieš metus. Parduodami butai ir namai - dvi populiariausios kategorijos, kurių skelbimai buvo populiariausi ir kurių peržiūrėta daugiausia.
Būsto kainų dinamika didmiesčiuose
| Miestas | Vidutinė kaina (€/kv. m) sausį | Metinis pokytis (%) | Vidutinė 1 kamb. buto kaina (€) | Vidutinė 2 kamb. buto kaina (€) | Vidutinė 3 kamb. buto kaina (€) |
|---|---|---|---|---|---|
| Vilnius | 1599 | +5 | 43000 | 78000 | 115000 |
| Kaunas | 884 | +12 | 22000 | 46000 | 63000 |
| Klaipėda | 1066 | +1 | 30000 | 55000 | 79000 |
Anot eksperto, tokį spartų būsto kainų augimą per pastaruosius 15 metų lėmė bent kelios priežastys. Visų pirma, tai dėl per didelio gyventojų ir verslo skolinimosi tempo Baltijos šalių nekilnojamojo turto (NT) rinka itin nukentėjo nuo globalios finansinės krizės 2008-2010 metais. Tuo metu didelė dalis gyventojų ir verslo negalėjo aptarnauti prisiimtų įsipareigojimų, todėl fiksavome didžiausią NT kainų nuosmukį Baltijos šalių istorijoje, kuris iš esmės baigėsi 2010 metais. Būtent tais metais būsto kainų palyginamoji bazė buvo itin žemame lygyje, todėl nenuostabu, kad skaičiuojant nuo to laikotarpio fiksuojame tokį spartų turto vertės ar nuomos kainų prieaugį. Antra, tai po finansinės krizės Baltijos šalių ekonomikos sparčiai atsigavo, kas lėmė ženklų žmonių pajamų augimą bei būsto įperkamumo gerėjimą.
NT ekspertas Mantas Mikočiūnas tokį šuolį taip pat aiškino dviem pagrindiniais rodikliais. Visų pirma, įperkamumu ir ekonomine situacija. Antras rodiklis - paties būsto kokybė. M. Mikočiūnas pabrėžė manantis, kad toks kainų augimas atrodo normalus - vis dėlto, reikia atsižvelgti ne tik į pagerėjusią būsto kokybę, bet ir į tai, jog statyboje nemažą kaštų dalį sudaro darbo jėga, kuri stipriai pabrangusi taip pat. Savo ruožtu „SEB“ banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat antrino, kad Baltijos šalių išskirtinumas - spartus atlyginimų augimas.
Remiantis Valstybės duomenų agentūros statistikos duomenimis, 2010-ųjų metų pirmą ketvirtį vidutinis atlyginimas Lietuvoje siekė 458 eurus į rankas, o šių metų pirmąjį ketvirtį - 1333 eurus į rankas. Pasak ekonomisto, per pastaruosius 3 metus, ypač, kai šoktelėjo palūkanų normos nuo 2022-ųjų ir turėjome pandeminį būsto kainų augimą, gerokai viršijusį pajamų augimą, būsto įperkamumo rodikliai stipriai pablogėjo. Tačiau lyginant ilgesnį laikotarpį, įperkamumas dabar yra geresnis nei prieš 15 metų.
Nuomos kainos didmiesčiuose
Didmiesčiuose nuomojamų butų pasiūlos kainos šią vasarą yra didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Remiantis lankomiausio nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt duomenimis, už vieno kambario buto nuomą didžiuosiuose miestuose tektų mokėti apie 200-300 eurų per mėnesį, už dviejų kambarių - apie 400 eurų Kaune ir Klaipėdoje, daugiau - sostinėje. Aruodas.lt skaičiuoja, kad nuo kovo vidurio pasiūlymų išsinuomoti butą skaičius ūgtelėjo apie 50 proc. - apie 1000 skelbimų.
Šiuo metu vidutinė vieno kambario buto nuomos kaina Vilniuje siekia apie 300 Eur/mėn., dviejų kambarių buto - apie 450-480 Eur/mėn. Kaune už vieno kambario butą prašoma 250 Eur/mėn., už dviejų kambarių butą - 370 Eur/mėn. Klaipėdoje - apie 250 Eur/mėn. už vieno kambario, apie 350 Eur/mėn. už dviejų kambarių butą.
Lietuvos NT rinka: kiek plėsis, ar augs kainos ir ko tikisi investuotojai?
Būsto pasirinkimo kriterijai
Aruodas.lt apklausos duomenimis, būstas dažniausiai išsirenkamas atsižvelgus į jo kainą (93 proc. respondentų), antroje vietoje rikiuojasi vieta (83 proc. respondentų), trečioje - statybos kokybė (79 proc.). Vis tik pirkėjai pasveria kitus privalumus. 64 proc. Aruodas.ltapklausoje dalyvavusių respondentų itin svarbus susisiekimas, 38 proc. - aplink esanti infrastruktūra.
