Sužinojusi, kad laukiasi, moteris dažniausiai išgyvena prieštaringus jausmus: vienu metu gali džiaugtis ir liūdėti, jaustis mylima, bet tuo pačiu ir susierzinti ar pykti. Nėštumas - didelis gyvenimo pokytis, kurio metu keičiasi moters identitetas, turimi socialiniai vaidmenys. Moteris turi priprasti prie minties, kad bus ne tik žmona, partnerė, dukra ar sesuo, bet taip pat taps ir mama. Naujas vaidmuo atneša daug nežinomybės.
Besilaukianti moteris tampa jautresnė, atrodo, emocijų kyla daugiau, jos stipresnės: nuo laimės iki graudulio be priežasties, į antrą nėštumo pusę moteris pradeda lėtėti, tampa sunku greitai galvoti, ką nors nuspręsti, priimti didelius informacijos srautus, žmonės gali pradėti varginti, erzinti, moteris gali jautriau reaguoti į reakcijas, komentarus. Apima vis stipresnis noras atsiriboti. Prieš gimdymą tai vadinama „lizdo sukimo“ etapu. Būtent jautri, emocionali mama gali užmegzti santykį su vaikučiu.
Pokyčio išgyvenimas - lauktas ar netikėtas nėštumas. Kiekviena moteris reaguoja savaip, tačiau tai visada didelis įvykis, pakeičiantis gyvenimą. Dėl to kyla daug jausmų ir minčių apie tai, kaip keisis gyvenimas.
Viena iš dažniausių nerimo ir baimės priežasčių yra mintis, kad kūdikis gali gimti su sunkiais sveikatos sutrikimais. Kai kurie nėštumai gali būti labai įtempti tiek fizine, tiek psichologine prasme. Šis laikas ne visada būna kupinas džiaugsmingo laukimo ir euforijos akimirkų. Atsiranda nerimas, būsimoji mama susimąsto, ar kūdikiui viskas bus gerai, ar jis vystysis tinkamai, ar gims sveikas. Stresas taip pat paaštrėja, kai moteris jaučiasi vieniša. Be to, neplanuotas nėštumas gali sukelti susierzinimą ir baimę dėl ateities.
Nėštumo metu pakinta visa medžiagų apykaita. Organizme siautėja įvairiausi hormonai. Kartais labai sunku pasiekti pusiausvyrą. Palaiminga ir kupina ramybės būsena kartais tampa tikrų tikriausiu iššūkiu. Nėštumo metu moters kūne vyksta nemažai pokyčių. Atsiranda nuotaikų kaita, neurastenija, obsesinis kompulsinis sutrikimas ir net depresija. Stiprius išgyvenimus dar labiau paaštrina patiriami miego sutrikimai.
Hormonai prisideda prie moters nuotaikų svyravimų nėštumo metu. Estrogenas ir progesteronas gali lemti dažnesnius ir greitesnius nuotaikų svyravimus. Dėl padidėjusio streso hormono (kortizolio) moteris gali jausti daugiau nerimo, o adrenalinas gali sukelti didesnį pykčio ar susierzinimo jausmą. Tačiau reikia nepamiršti, kad hormonų pokyčiai gali turėti įtakos ir malonesnių jausmų raiškai. Kiekvieną moterį hormonai gali veikti skirtingai. Tai priklauso nuo endokrininės sistemos funkcionavimo, būdų, kuriais moteris įveikia stresą, artimųjų socialinės paramos, psichologinio atsparumo ar temperamento. Dažnai hormonų sąlygoti jausmai gali būti nesuprantami, neaiškūs.
Nerimo sutrikimai dažniausiai kamuoja tas besilaukiančias moteris, kurios beprotiškai baiminasi, jog jų kūdikis gali gimti turėdamas tam tikrų sunkių sveikatos sutrikimų. Kartais arba nuolat patiriamas stresas taip pat gali sukelti su nerimu susijusius negalavimus.
Kai kurios nėštumo metu patiriamos būsenos gali būti nesuprantamos, todėl svarbu atpažinti nerimo simptomus ir ieškoti paramos, nes teigiamos emocijos ir ramybė gali turėti didelę įtaką tiek moters, tiek vaiko gerovei.
Nerimą nėštumo metu lemiantys veiksniai
Kai kurie nėštumai gali būti labai įtempti tiek fizine, tiek psichologine prasme. Šis laikas ne visada būna kupinas džiaugsmingo laukimo ir euforijos akimirkų. Atsiranda nerimas, būsimoji mama susimąsto, ar kūdikiui viskas bus gerai, ar jis vystysis tinkamai, ar gims sveikas. Stresas taip pat paaštrėja, kai moteris jaučiasi vieniša. Be to, neplanuotas nėštumas gali sukelti susierzinimą ir baimę dėl ateities.
Nėštumo metu pakinta visa medžiagų apykaita. Organizme siautėja įvairiausi hormonai. Kartais labai sunku pasiekti pusiausvyrą. Palaiminga ir kupina ramybės būsena kartais tampa tikrų tikriausiu iššūkiu. Nėštumo metu moters kūne vyksta nemažai pokyčių. Atsiranda nuotaikų kaita, neurastenija, obsesinis kompulsinis sutrikimas ir net depresija. Stiprius išgyvenimus dar labiau paaštrina patiriami miego sutrikimai.
Anksčiau buvusi depresija ar gydymasis nuo nerimo visais nėštumo trimestrais didino depresijos ir nerimo riziką. Nėščiosios, kurių artimieji sirgo depresija, dažniau juto nerimą nėštumo pradžioje (56 proc. ir 27 proc.) ir pabaigoje (52 proc. ir 24,5 proc.). Neplanuotas nėštumas pirmą trimestrą 5 kartus didino depresijos riziką, o trečiame - 11,8 karto depresijos ir 2,3 karto nerimo riziką. Nedirbančioms moterims nėštumo pradžioje 6,9 karto buvo didesnė depresijos, o nėštumo pabaigoje - 7,9 karto nerimo rizika. Aukštesnio išsimokslinimo moterims nustatyta mažesnė depresijos rizika nėštumo pradžioje (0,25 karto) ir nėštumo pabaigoje (0,23 karto), o nėštumo viduryje - 0,39 karto mažesnė nerimo rizika. Vyresnės moterys rečiau nei jaunesnės nėštumo viduryje juto nerimą (22 proc.).
Dauguma nėštumo metu juntamų ir nerimą galinčių sukelti simptomų (pavyzdžiui, nugaros skausmas, pilvo skausmas arba maudimas, pasunkėjęs kvėpavimas ir kt.) yra visiškai normalūs, susiję su kūne vykstančiais pokyčiais. Domėkitės jūsų kūne vykstančiais pokyčiais, gimdymo eiga, naujagimio auginimo ypatybėmis. Skaitykite knygas, straipsnius, žiūrėkite laidas, lankykitės paskaitose, užsiėmimuose. Ieškokite paramos: pasikalbėkite su vyru, šeimos nariais, draugėmis.
Kaip neurozė gali paveikti nėštumą?
Laikinas stresas jūsų kūdikiui tikrai nepakenks. Situacija tampa šiek tiek pavojingesnė, jei ši būklė tęsiasi ilgą laiką. Neuroziniai sutrikimai sukelia nerimą ir psichinę įtampą. Be to, atsiranda fiziologiniai simptomai. Kūnas gamina daugiau kortizolio, katecholaminų, epinefrino ir norepinefrino. Tai yra streso hormonai. Nervų sistema, paprastai tariant, yra išderinama ir gali padidėti gliukozės kiekis kraujyje.
Daugelis moterų skundžiasi virškinimo sutrikimais, galvos svaigimu, pykinimu, vėmimu ir sąnarių skausmais. Šio tipo negalavimai gali atsirasti dėl nėštumo, tačiau kartais tai yra somatiniai neurozės simptomai. Stresas taip pat gali sukelti nerimą. Neturėtume numoti ranka į nėštumo metu patiriamą neurozę. Augantis nerimas ir nuolat patiriamas stresas gali sukelti priešlaikinį gimdymą ir net persileidimą.
Gestacinio diabeto diagnozė, o tuo labiau - šios būklės valdymas, - kai kurioms nėščiosioms virsta tikru išbandymu, sukeliančiu daug streso bei provokuojančiu nuolatinį nerimą ir depresijos simptomus. Gestacinio diabeto sukelti gliukozės kiekio kraujyje svyravimai taip pat siejasi su nuotaikos, emociniais, elgesio pokyčiais. Dažnai tai susiję su neigiamomis emocijomis: nervingumu, nerimu, baimingumu, pykčiu, liūdesiu. Be to, tyrimai rodo, kad nuolatinis nerimas ir depresiškumas tik dar labiau leidžia įsismarkuoti gestaciniam diabetui, blogina šią būklę.
Prie ko gali privesti neurozė?
Kokias dar problemas gali sukelti neurozė? Kartais nerimui malšinti moterys griebiasi organizmui ir sveikatai ne itin palankių priemonių, kurios, kaip jos mano, palengvins nerimą keliančias sąlygas. Kartais, norėdamos numalšinti nerimą ar stresą, moterys valgo daugiau nei yra pratusios arba išgeria per daug kavos, vadinasi, suvartoja kur kas daugiau kofeino nei jų organizmas yra pratęs. Kartais griebiasi netgi alkoholio, kad sumažintų stresą. Tai labai pavojingas sprendimas, galintis sukelti vaisiui alkoholinį sindromą. Nėščių moterų patiriami emociniai sutrikimai turėtų gauti atitinkamą medicinos specialistų dėmesį ir būti gydomi. Negalima nuvertinti nerimą keliančių sąlygų.
Depresiškumas ir nuolat patiriamas nerimas nėštumo laikotarpiu gali padidinti pogimdyvinės depresijos atsiradimo riziką. Tyrimai liudija, kad moterims, kurios turi gestacinį diabetą, pogimdyvinė depresija pasireiškia net keturis kartus dažniau, palyginti su moterimis, kurioms gestacinio diabeto nėra. Nerimas, depresiškumas ir gestacinis diabetas glaudžiai susiję ir gali turėti skaudžių pasekmių tiek mamos, tiek vaiko psichikos sveikatai.
Didelis stresas ir nerimas nėštumo metu gali sietis su mažesniu naujagimio svoriu, prastesne vaiko sveikata, blogesnėmis pažintinėmis funkcijomis ar būsimais mokymosi rezultatais. Jei jaučiate nerimą, liūdesį, įtampą ar emocinį išsekimą nėštumo metu ar po gimdymo, svarbu žinoti, kad pagalba yra galima ir jos ieškoti - visiškai normalu.
Kaip galima malšinti patiriamą nerimą?
Besilaukianti moteris turėtų mokytis taisyklingai kvėpuoti, kylant nerimo bangai, ir mokėti atsipalaiduoti. Taip pat palaikyti geresnę psichinę savijautą padeda jogos pratimai ar kita fizinė veikla, pritaikyta nėščiosioms.
Kūną ir mintis padeda nuraminti kvėpavimo pratimai. Jie taip pat sumažina kraujospūdį, prisideda prie sklandesnio ir mažiau skausmingo gimdymo. Patariama stebėti savo kvėpavimą, nes per greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas gali kelti panikos jausmą. Moterims, kurios jaučiasi susijaudinusios, gali padėti paprastas kvėpavimo pratimas. Skaičiuojant iki trijų, reikia tolygiai, ramiai įkvėpti per nosį ir porą sekundžių sulaikyti kvėpavimą. Iškvėpti reikia tolygiai ir ramiai, skaičiuojant iki trijų ir per šiek tiek pravertą burną. Kartoti pratimą rekomenduojama tol, kol kvėpavimas taps natūralus, lėtas ir ramus.
Nėštumo metu taip pat galima išbandyti atsipalaidavimo pratimus: relaksacijas arba meditacijas. Taip pat rekomenduojama nepamiršti, jog mūsų psichologinei savijautai įtakos turi ir kokybiškas poilsis, subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas.
Viena iš dažniausių nerimo ir baimės priežasčių yra mintis, kad kūdikis gali gimti su sunkiais sveikatos sutrikimais. Kad moteris pašalintų abejones dėl kai kurių genetinių ligų ir sindromų, gali atlikti NIPT tyrimą jau nuo 10-os nėštumo savaitės. NIPT tyrimai iš www.placenta.lt gali padėti sumažinti nėštumo metu patiriamą nerimą dėl vaisiaus sveikatos.
Pogimdyvinė depresija ir jos prevencija
Visi jausmai yra normalūs. Reikia suprasti, kad pirmos savaitės po gimdymo gali atnešti daugiau nežinomybės, o moteris dėl fiziologinių ir emocinių pokyčių gali tapti jautresnė. Pasireiškiantis emocinis jautrumas yra visiškai natūralus reiškinys, rodantis sveiką moters adaptaciją po gimdymo. Svarbu neišsigąsti savo jausmų ir pasikalbėti apie juos su artimaisiais. Kilus mintims, jog reikalinga specialisto pagalba, reikia nedvejoti ir kreiptis.
Pogimdyvinė depresija - tai psichikos sutrikimas, pasireiškiantis maždaug 10-15 proc. moterų. Šis sutrikimas pasižymi bent dvi savaites trunkančia prislėgta nuotaika, dėmesio koncentracijos ir atminties sutrikimais, miego, apetito pokyčiais. Gali atsirasti nuovargis, motyvacijos stoka, galvos skausmai ar kiti fiziniai nusiskundimai.
Pogimdyvinė depresija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, dėl hormonų svyravimo, socialinės pagalbos stokos, finansinių sunkumų ar netgi vaikystėje patirtų traumų. Didinant savo psichologinį atsparumą, pogimdyvinės depresijos galima išvengti. Tai galima padaryti daugiau ir atviriau kalbant apie savo jausmus bei patiriamus sunkumus. Nereikia užgniaužti, slopinti ar kitaip slėpti nemalonių ar sunkių patyrimų. Sveikas gyvenimo būdas taip pat prisideda prie psichikos sveikatos išsaugojimo.
Jei pogimdyvinės depresijos nepavyko išvengti, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistus. Psichikos sutrikimų gydymui svarbi profesionali specialistų pagalba ir individualizuotas gydymas. Moterys, kurios po gimdymo patiria sunkumų, savo jausmus būtinai turėtų aptarti su partneriu arba kitu artimu žmogumi.
Svarbus partnerio vaidmuo ir socialiniai ryšiai
Vyro vaidmuo. „Jeigu vyras aktyviai dalyvauja pasiruošime gimdymui, kartu su nėščiąja lanko nėštumo bei gimdymo kursus, - tyrimai rodo, kad tokiai porai emocinių sunkumų tikimybė, sulaukus naujagimio, dažnai yra mažesnė, nei tose porose, kur vyras laukimo metu nebuvo įsitraukęs. Vyrai, kurie kartu su moterimi nesiruošia šiems dalykams, dar mažiau suvokia, kas jų laukia - tik pagalvokite, jeigu moterys ruošiasi, visa tai išgyvena ir jas vis tiek ištinka begalė netikėtumų, tai su kuo susiduria vyras, kuris nei laukėsi, nei gimdė? Staiga per vieną dieną jis patenka į naują realybę. Dažnas jų galvoja, kad štai, moteris pagimdys, ir išsyk grįšime į gyvenimą, tiesiog jau būsime nebe dviese, o trise, tačiau tasai „grįžimas į gyvenimą“ po gimdymo neprasideda - atvirkščiai: viskas pasikeičia kardinaliai ir tą naują realybę reikia suvokti ir su ja išmokti gyventi, nes tai nėra savaitės ar mėnesio pokytis.“
„Jeigu matote, kad jau nėštumo metu jūsų poroje kyla nesklandumų, - kalbėkitės, skirkite pasimatymus, būkite atviri. Atsiradus kūdikiui iššūkių tik padidės, santykiams teks dar didesnis krūvis, dažnu atveju juos ištinka krizė. Statistika rodo, kad pirmasis skyrybų bumas poras ištinka vaikui sulaukus metų. Kodėl? Nes jie net nežino, kaip kuris jautėsi toje naujoje realybėje, vengė kalbėtis ar net susipykti, - nereikia to bijoti, nes kartais tai vienintelis būdas iš tiesų sužinoti, kaip kitas žmogus jaučiasi.“
Socialiniai santykiai. Vienas svarbiausių dalykų laukiantis ir pagimdžius yra socialiniai santykiai. Tai reiškia, kad moteris turi turėti draugų ar kitų artimų žmonių, su kuriais galėtų pasidalinti išgyvenimais, paatvirauti, susitikti. Ką matau savo konsultacijų metu - labai dažnai moterys visas viltis sudeda į vyrą, tačiau neretai tai tik apsunkina padėtį, nes vyras nebūtinai pajėgus suprasti, ką patyrėte, juk nėštumo bei gimdymo patirtis yra moteriška. Juk mes net pačios dažnai nesuprantame, kas su mumis vyksta. Psichologas gali padėti susiorientuoti, susidėlioti taškus, akcentus. Anot pašnekovės, dar iki gimdymo reikėtų pagalvoti, kas yra tos draugės ar artimieji, kurie ištikus sunkioms akimirkoms galėtų atvažiuoti padėti ar tiesiog pabūti kartu. Yra tyrimų, kurie rodo, kad geri socialiniai santykiai po gimdymo moterims gali padėti sumažinti pogimdyvinės depresijos tikimybę, ar, jai ištikus, greičiau su ja susitvarkyti.
Specialistė džiaugiasi, kad Lietuvoje pastaruoju metu randasi įvairių grupių, socialinių veiklų, susitikimų ir paskaitų tiek nėščiosioms, tiek jau tapusioms mamomis, - moterys dalijasi patirtimis, jaučiasi išklausytos, „ne vienos tokios“, kartu lanko užsiėmimus, socializuojasi. „Paprastas pavyzdys - moteris viena namie su vaiku, ir moteris su kita mamyte kartu stumiančios vežimėlius. Tada ir verkiantis vaikas taip negąsdina, ir diena kitokia. Socializacija labai svarbi.“
