Mūsų įstaigoje didelį dėmesį skiriame sveikai gyvensenai, darnaus vystymosi iniciatyvų įgyvendinimui, patyriminiam ugdymui.
Edukacinių erdvių kūrimas ir jų panaudojimas
2024 m. spalio mėn. sukurta nauja edukacinė erdvė - atradimų laboratorija „Mažasis mokslinčius“ (lauko klasė). Ši erdvė ne tik padeda užtikrinti įstaigos ugdymo krypčių veiksmingą plėtojimą, tačiau taip pat integralų ugdymą kiekvienam, stiprinant patirtinio ugdymo metodų taikymą (darnios plėtros, STREAM, projekto ir kt.). Sukurtoje atradimų laboratorijoje vaikai leidžiasi į pažinimo ir atradimų kelionę bei dalyvauja keturių metų laiko rato „Mažojo mokslinčiaus“ edukacinėse veiklose. Įstaigos teritorijoje įkurta atradimų laboratorija leidžia mūsų įstaigos vaikams ugdytis nuostabioje, saugioje, įdomioje ir neįprastoje edukacinėje erdvėje.
Džiaugiamės, kad mūsų darželio kieme buvo atnaujinta dar viena edukacinė erdvė. 2024 metų rugpjūčio mėn. įkurtas „Žaliasis ratas”. Šioje edukacinėje erdvėje vaikai stebi ir iš arčiau susipažįsta su įvairiais augalais, juos tyrinėja, ieško informacijos. Žaliajame rate pasodinta hortenzija, levanda, gluosnis „Flamingas“, maumedis ir kt.
2024 m. balandžio mėn. darželio bendruomenė įkūrė dar vieną žaliąją erdvę - Vandenio medelyną. Medelyne esančių augalų sodinimas, auginimas, priežiūra ir laistymas, skatina vaikus rūpintis gamta. Prižiūrėdami medelyno augalus, vaikai mokosi bendradarbiauti, dalintis atsakomybe, spręsti problemas, įgauna supratimą apie medelių ir krūmų augimo procesą. Edukacinių tentų įvairovė, įrengtos užduočių stotelės, sudaro galimybes vaikams atlikti paprastus tyrimus ir stebėjimus, formuoti klausimus ir ieškoti atsakymų juos supančioje aplinkoje. Tyrinėdami edukacinį tentą apie Lietuvoje augančius medžius ir skenuodami QR - kodus, vaikai dalinasi mintimis apie tai, kam reikalingi medžiai, kuo jie svarbūs žmogui ir gyvūnams, kaip juos reikia saugoti ir sodinti. Tente „Lietuvos medžiai“ vaizduojami medžiai, lapeliai, sėklos, žiedai. Prie nuotraukų yra pateikti QR kodai. Juos nuskaičius taip pat galima girdėti ne tik įdomų pasakojimą apie medžius, bet ir žiūrėti vaizdo reportažą.
„Vandenio medelyne“ auginami du valgomieji sausmedžiai „Indigo Gem“ ir „Honey Bee“, trijų veislių obelaitės: vasarinė „Konfetnoje“, rudeninė „Auksis“, žieminė „Šampion“ ir viena kriaušė „Konferencinė“.
Inkilų alėja įkurta 2024 m. gegužės mėn. Šioje edukacinėje erdvėje didelis dėmesys skiriamas gamtos pažinimui ir aplinkosauginiam ugdymui. Inkilų alėją šiuo metu puošia keturi, pagal užsakymą pagaminti, inkilai: čiurliui, pilkajai ir margasparnei musinukei, baltajai kielei. „Perliukų “ grupės vaikai kartu su tėveliais pagamino dešimt naujų namelių paukšteliams. Vaikai dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse ir ne tik žaismingai gražino inkilus, tačiau ir padėjo darbuotojams įkelti inkilus į medžius, įkasti į žemę. Inkilų alėjoje esančių inkilų įvairovė skatina vaikų susidomėjimą gamta bei ugdo aplinkosauginį sąmoningumą. Tyrinėdami alėjoje esančius inkilus, skenuodami QR - kodus edukaciniuose tentuose, vaikučiai turi galimybę susipažinti su mūsų aplinkoje gyvenančiais paukščiais, jų gyvenimo ypatumais. Prižiūrėdami inkilus ir rūpindamiesi paukščiais, vaikai ugdosi atsakomybės jausmą, kalbasi apie rūpestį silpnesniais už save, apie atjautą bei empatiją šalia esantiems.
Darželio teritorijoje 2024 m. balandžio ir gegužės mėn. įrengėme net dvi edukacines vabzdžių viešbučio erdves. Šalia „EKO sodelio“ esantis vabzdžių viešbutis įkurtas vaikų pažinimui, pagamintas iš natūralių medžiagų. Šalia vabzdžių viešbučio esančiame tente vaizduojami Lietuvoje gyvenantys vabzdžiai. Spalvotas ryškus tentas skatina gilintis į vabzdžių pasaulį. Vabzdžių namelyje yra visokio dydžio ertmių, skylių ir medžiagų, todėl daug daugiau vabzdžių rūšių ten apsigyvens, o visi plyšiai jame tampa saugiu prieglobsčiu vabzdžiams. Vabzdžių namelis turi kelias paskirtis: kaip vabzdžio vystymuisi tinkama buveinė ar kaip žiemojimui tinkama vieta, kaip slėptuvė dienos ar nakties metu. Antrą vabzdžių viešbučio erdvę įrengė „Ruoniukų“ grupės vaikai, mokytojos ir tėveliai įgyvendinami projektą „Mažų vabalėlių didelis pasaulis”. Ruošiantis viešbučio įrengimui, vaikai tyrinėjo įvairius vabalus, jų savybes. „Vabalų pievoje” vaikai galėjo iš arčiau susipažinti su įvairiais vabalais, išmoko juos atpažinti. Projekto metu sukaupę daug naudingos informacijos ir faktų apie vabalus ir vabzdžius, vaikučiai su mokytojomis ėmėsi meistrauti savo vabalų viešbutį. Viešbučio statinio gamybai prireikė įvairios medžiagos suteikiančios prieglobstį vabzdžiams: natūralios medienos lentų, gamtoje rastų samanų, sudžiūvusių šakų, žievės, nukirtusių kankorėžių, medžių kaladėlių, šiaudų, lapų, keraminių vamzdžių, čerpių, plytų.
Sveikos mitybos įgūdžiai, ekologinis sąmoningumas, tyrinėjimas, problemų sprendimas, motyvacija mokytis, bendruomeniškumas - viso to galima išmokti aktyviai įsitraukiant į patyrimines veiklas „Vandenio EKO sodelyje“. 2024 metais mūsų darželis dalyvaudamas konkurse „Tvariau” bei įgyvendindamas aplinkosauginio švietimo projektą „Gamtos detektyvai: tyrinėk, stebėk, atrask“ pritraukė lėšų už kurias įstaigos teritorijoje balandžio mėn. buvo įrengtas „EKO sodelis“. Įrengtose lysvėse vaikai su pedagogais pasodino jų pačių užaugintus augalus, sėjo prieskoninių žolelių sėklas. Šiuo metu lysvėse auginami: pomidorai, agurkai, pupelės, žirniai, ridikai, burokai, morkos, salotos, petražolės, laiškiniai svogūnai, špinatai, krapai, česnakai, bazilikai, bulvės, braškės ir žemuogės. Įsitraukdami į patyrimines veiklas, vaikai mokosi sodinti, laistyti, ravėti, ugdosi derliaus nuėmimo technikų, stiptina gebėjimus planuoti, spręsti problemas ir dirbti komandoje, supažindinami su ekologijos principais, mokosi rūpintis aplinka, supranta tvarios žemdirbystės svarbą.
Dobilas - 2024 metų Vilniaus žaliųjų edukacinių erdvių augalas, todėl siekiant vaikus iš arčiau supažindinti su šiuo augalu 2024 m. gegužės mėn. buvo įrengta dar viena žalioji erdvė - Dobilų pievelė. „Žuvėdrų” grupės vaikučiai ir mokytoja Onutė pasodino raudonojo ir baltojo dobilo sėklas. Šioje erdvėje mažieji gamtos detektyvai įtraukiami į įvairias gamtos pažinimo veiklas. Įstaigos pedagogai specialiai šiai erdvei sukūrė edukacinį tentą, kurio dėka vaikai gali susipažinti su dobilo sandara, augimo ciklu, dobilų rūšių įvairove.
2024 metais darželio teritorijoje buvo įrengta vieta kompostavimui. Mokydamiesi kompostuoti, vaikai gilina žinias apie sveiką gyvensena ir sveiką mitybą. Kompostavimas padeda sumažinti atliekų kiekį sąvartynuose. Teisingai rūšiuodami atliekas vaikai prisideda prie aplinkos apsaugos. Kompostavimo proceso stebėjimas suteikia vaikams galimybę sužinoti biologinius procesus, tokius kaip skilimo ir perdirbimo ciklai, tai suteikia galimybę surasti, kaip atliekos gali būti perdirbtos į vertingas trąšas ir virsti maistingomis medžiagomis augalams. Kompostavimas yra praktinė veikla, ja užsiimdami, vaikai prisideda prie pasaulio gerinimo ir taršos mažinimo planetoje. Pagaminus savo kompostą ir jį panaudojus augalų priežiūrai, vaikai gali stebėti, kaip kompostas pagerina dirvožemį ir padeda augalams augti.
Siekiant skatinti ankstyvąjį skaitymą, 2024 m. balandžio mėn. įkurta edukacinė erdvė - lauko bibliotekėlė. Kuriant šią erdvę ypatingas dėmesys buvo skiriamas įstaigos savitumo atskleidimui, tad ir kuriant knygų namelį įgyvendinta idėja sukurti Vandenio darželiui bibliotekėlę laivelio forma. Lauko biblioteka suteikia galimybę vaikams skaityti lauke, dėl to skaitymas tampa dar malonesnis ir įdomesnis, atrandant skaitymo džiaugsmą neįprastoje aplinkoje. Lauko erdvėje įrengta biblioteka užtikrina lengvą prieigą prie įvairių knygų. Siekiame, kad lauko biblioteka taptu vieta, kur vaikai susitinka ir dalinasi perskaitytomis knygomis ir aptaria skaitytas istorijas. Skaitant pasakojimus gamtoje vaikai gali labiau atsipalaiduoti, įsivaizduoti aprašomas vietas ir pasakų veikėjus.
Fiziškai aktyvus vaikas - sveikas vaikas. Fizinis aktyvumas vienas svarbiausių sveikos gyvensenos elementų, todėl vaikystėje įgyti teisingi įpročiai teigiamai paveikia žmogaus požiūrį į fizinį aktyvumą ir jo svarbą sveikatai. Darželio erdvėje judėjimui skirtos erdvės padeda ugdyti vaikų mąstymo procesus, palaikyti fizinę ir psichinę sveikatą, lavinti koordinaciją, padeda geriau suvokti savo kūną ir aplinką, lavina sensorinę integraciją, skatina bendradarbiavimą ir ugdo komunikacijos įgūdžius. Įstaigos teritorijoje yra įrengtos laipiojimo senelės, šliuožyklos, stacionari krepšinio aikštelė ir kilnojami futbolo vartai. Patyriminės erdvės esančios darželio teritorijoje suteikia vaikams įvairių mokymosi galimybių, skatina jų kūrybiškumą, smalsumą ir fizinį aktyvumą, suteikia galimybę tyrinėti, kurti, mokytis ir žaisti įvairiais būdais.
Kurdami meno kūrinius, kūrybinių dirbtuvių erdvėse vaikai eksperimentuoja įvairiomis menui skirtomis medžiagomis, siekiant paįvairinti meninei raiškai skirtas erdves, ant darželio tvorų įrengėme gėlės formos piešimui skirtas lentas. Žaisdami su smėliu ir vandeniu, vaikai gilina savo žinias apie matavimus, tūrį ir svorį, kai užpildo ir ištuština kibirą sausu ir šlapiu smėliu, stato įvairaus aukščio ir pločio smėlio bokštus. Žaidimai lauko virtuvėlėje ne tik smagi ir įtraukianti veikla, bet vertinga mokymosi priemonė, kuri padeda ugdyti įvairius įgūdžius. Eksperimentuodami su smėliu, vandeniu, purvu ir kitomis natūraliomis medžiagomis, vaikai susipažįsta su skirtingomis tekstūromis. Veikdami lauko virtuvėlėje - gali vaidinti įvairius vaidmenis, mokytis dirbti komandoje, lavinti kalbinius įgūdžius, smulkiosios ir stambiosios motorikos įgūdžius.
Konferencijos apie edukacines erdves
2018 m. rugsėjo 20 d. bendradarbiaujant Trakų r. savivaldybės švietimo skyriui, Trakų švietimo centrui ir Lentvario lopšeliui-darželiui „Šilas“, buvo organizuota respublikinė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų konferencija tema „Kūrybiškas edukacinių erdvių kūrimas ir jų panaudojimas ugdomajame procese“, kuri pritraukė bendrų rūpesčių kamuojamus bendražygius iš įvairių Lietuvos miestų. Konferencijos metu buvo pateiktas atsakymas, kodėl taip yra. Gerbiamos Trakų r. savivaldybės merės Editos Rudelienės sveikinimo kalboje nuskambėjo pasitikėjimas ugdymo įstaigomis: „Visos ugdymo įstaigos dirba savitai ir siekia vaikų gerovei sukurti palankią aplinką.“ Ko šiai dienai reikia pedagogams, ugdymo įstaigų vadovams? Tai - savivaldybių aukščiausios administracijos atstovų palaikymo, nes kiekvienas pedagogas daro viską, kiek leidžia jo gebėjimai, kad vaikams ugdymo įstaigoje būtu gera, jie jaustųsi saugūs ir galėtų mokytis bei ugdytis gyvenimui reikiamus įgūdžius. Trakų r. Lentvario lopšelis-darželis „Šilas“ sutelkė visus bendrų rūpesčių kamuojamus bendraminčius, ragindamas ir savo pavyzdžiu rodydamas, kaip bendruomenei bendradarbiauti tarpusavyje per kūrybines veiklas, kuriant netradicines erdves vaikams, kuriose jie galėtų mokytis per patyrimą ir kitokiais būdais įsisavinti vadovėlių žinias, t. y. parodė, kaip galima taikyti STEAM. Tik draugiška ir bendradarbiaujanti ugdymo įstaigos bendruomenė yra pajėgi organizuoti tokį savalaikį, inovatyvų, praktine gerąja darbo patirtimi paremtą renginį. Tokios edukacinės puotos leidžia praktikams pasidalinti savo gerosiomis darbo patirtimis, rasti naujų idėjų, kurias galės taikyti savo ugdymo institucijose siekdami edukacinių tikslų. Šioje konferencijoje dominavo mokslo bendrystė su praktika, nes VDU Švietimo akademijos prof. dr. O ŠMM ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriaus vedėjos Laimutės Jankauskienės mintys drąsino kiekvieną praktiką nebijoti būti ugdymo tyrinio kūrėjais ir mokytis iš savo patirčių. Prelegentė pasitelkė „Banksy“ (grafičių meistro iš Anglijos) pavyzdį, kai visi žino, ką jis daro, tačiau niekas nė nenumano, kas jis - koks jo tikrasis vardas, kur jį rasti ir galų gale kaip jis atrodo! Pirmuosius „Banksy“ darbus kritikuodavo, sunaikindavo ir jo kūrybą traktuodavo kaip pastatų gadinimą, bet po daugelio metų jo kūryba buvo vertinama keliais šimtais tūkstančių, o sukurti darbai saugomi už stiklinių sienų, žinutės, kurios perduodamos visuomenei grafičių meno pagalba, yra vertinamos. Pranešėja ragino klausytojus nebijoti būti kūrėjais ir savo asmeniniu pavyzdžiu įkvėpti kitus kūrybai, o tam dažnu atveju reikia didelio pasitikėjimo savimi, kad atlaikytum kitų kritiką ir neatsisakytum noro bei siekio realizuoti save per kūrybines veiklas. Vien inovatyvių edukacinių erdvių nepakanka, kad būtų sudarytos harmoningos vaiko asmenybės kūrybingumui reikalingos ugdymosi sąlygos. Labai svarbus vaidmuo tenka pedagogui ir jo asmenybei. Taiklus sveikinimo kalboje nuskambėjęs Trakų r. Kiekvieną konferencijos dalyvį ir prelegentą ypač pagarbiu dėmesiu apgaubė Trakų r. Konferencijos moderatorių - Trakų r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojos Alinos Jakonis ir Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ direktorės Irenos Nižauskienės - bendrystė rodo, koks yra glaudus ir bendradarbiavimu bei pagalba vieni kitiems paremtas Trakų r. Mažojo mokslininko laboratorijoje vaikai eksperimentuoja, o sensoriniame kambaryje turi atskirą erdvę, kurioje gali ramiai pabūti ir nurimti apimti stiprių jausmų. Lauke yra įrengtas Sveikatingumo takas (parengtas pagal Kneipo metodiką). Juo eidami vaikai patiria skirtingus potyrius, kurių pagalba aktyvinamos neuronų jungtys smegenyse, o jas reikia stiprinti kasdieniais sisteminiais vaikų potyriais per skirtingas jusles. To siekiant, pasak S. Burvytės (2016) , reikia „apkrauti“ jusles (lytėjimo, garsinę, skonio, regos ir uoslės), nes tai užtikrintų vaikams malonius potyrius ir emocinį bendravimą tarpusavyje patiriant skirtingus potyrius per skirtingus receptorius. Tai leistų susidaryti jaunoms smegenų jungtis, kurios būtų reikšmingos žmogui visą gyvenimą. Gražus Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ moto - padovanoti vaikams 2 dovanas visam gyvenimui, t. y. 1.) pasitikėjimą savimi ir 2) kūrybinę laisvę. Praktiniai pranešimai inscenizavo ir praktiškai pagrindė prof. dr. Onos Monkevičienės mokslinių tyrimų mintis. Klausydami pranešimų keliavome per įstaigos edukacines erdves lydimi pedagogų sumanaus kūrybingumo, o tai atskleidė, kad bendra Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ įstaigos kultūra orientuota (paremta) į vaiko pažinimo smalsumo skatinimą. Į natūralios gamtos grožį mus panardino Visagino lopšelio-darželio „Auksinis raktelis“ auklėtoja Irena Romanovskaja. Prelegentės pranešime atsispindėjo išpuoselėtos gamtos estetiniai vaizdai, kuriais siekiama lavinti vaikų estetinį skonį stebint ir kartu su tėvais prisidedant prie aplinkos puoselėjimo: atnešant į įstaigą savo užaugintų augalų daigelių bei kartu su tėveliais juos sodinant. Bendradarbiavimas su tėvais kuriant ir puoselėjant estetišką aplinką prisideda prie vaikų darbinio ugdymo įgūdžių ugdymosi. Ugdymo įstaigoje teikiama reikšmė laisvam vaikų žaidimui gamtoje, kur jie muzikuoja ir patys kuria muziką muzikavimui ir garsų išgavimui panaudodami skirtingus instrumentus. Tai leidžia ugdyti vaikų gebėjimą kurti muziką su tais instrumentais, kuriuos turime čia ir dabar. Z. Rinkevičiaus (2006) nuomone, reikia „apkrauti“ jusles, dažniau palaikyti su vaiku garsinį intonacinį ryšį, užtikrinant jam malonų emocinį bendravimą ir sudarant smegenyse naujas neuronų jungtis, kurios bus reikšmingos žmogui visą gyvenimą. Marijampolės lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ auklėtojos Rūta Brusokienė ir Jūratė Tarasevičienė atskleidė kūrybingą vandens pažinimo kelionę natūralioje gamtoje. Autorių pranešime atsispindėjo vandens pažinimo svarba asmenybei per pojūčius ir patyrimą. Pasak pranešėjų, pojūčiai - pasaulio pažinimo vartai. Tęsiant pažintinę kelionę su vandeniu, rekomenduojama (S. Šakių lopšelio-darželio „Berželis“ auklėtojos Odeta Sakalauskienė ir Raimonda Žemaitienė pratęsė vaikų patyriminio ugdymo lauke idėjas, savo pranešime akcentuodamos tai, kad laukas kviečia vaikus žaisti ir yra tinkama erdvė laisviems kūrybiniams vaikų žaidimams. Pranešime išryškėjo, kokį svarbų ugdomąjį vaidmenį atlieka pedagogas, tinkamai orientuodamas vaikus ir sudarydamas sąlygas vaikų darbiniams įgūdžiams ugdytis, t. y. po kiek kiekvienos veiklos ar darbo reikia susitvarkyti savo darbo vietą. Kauno lopšelio-darželio „Linelis“ logopedė Vilma Budrikienė bei auklėtojos Ingrida Šukienė ir Rima Jasilionienė atskleidė bendradarbiavo komandoje įgūdžių ugdymąsi vykdant lauko pedagogikos užsiėmimus: gėlių rinkimas ir jų pažinimas; arbatėlės virimas iš surinktų arbatžolių ir jos ragavimas, t. y. Kauno r. Aukštadvario mokyklos-darželio „Gandriukas“ direktorė Vilija Lauruševičienė pasidalino savo įstaigoje įrengto universalaus dizaino pavyzdžiu. Šioje įstaigoje atlikta lauko erdvės pertvarka pagal vaikų poreikius. Įstaigos lauko erdvės atitvertos, bet visiems pasiekiamos. Erdvės sukonstruotos taip, kad padeda užtikrinti vaikų saugumą ir galimybę tenkinti savo poreikius. Šios ugdymo institucijos erdvės yra daugiafunkcinės ir tarnauja kaip daugiafunkcinis centras, kuris telkia skirtingas bendruomenės grupes po savo stogu. Rūdiškių lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorė Diana Šeštokienė, auklėtojos Albina Zakšauskienė ir Ingrida Karčiauskienė savo pranešimuose išskyrė esminius dalykus, kad ugdymo(si) erdvė turi tarnauti šių dienų vaikams ir jų poreikiams. Svarbiausia, kad vaikas galėtų tyrinėti ir atrasti, o šis procesas vaikams turi teikti džiaugsmą. Albinos pranešime išryškėjo pedagogų sumanumo svarba sukuriant aplinką, kuri atitinka vaiko raidos poreikius, sumani pedagogo veikla leidžia vaikams ne nuobodžiauti, bet ugdymąsi paversti smagiu tyrinėjimu ir pažinimu. Svarbus yra aplinkos turtinimas, kuris sužadina vaikų norą pažinti raides, mokytis skaityti, ugdo gebėjimą valdyti sudėtingas situacijas, rasti skirtingas ir savarankiškas išeitis iš sudėtingų situacijų. Ingrida pabrėžė kalbinio raštingumo svarbą vaikų ugdymosi procese. M. Šimelionio gimnazijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės auklėtoja Dalia Rakulevičiūtė ir priešmokyklinio ugdymo pedagogė Agnė Požarenkova kvietė mus ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdomąsias veiklas organizuoti ne vartant knygutes grupėje apie gamtą, bet ragino gamtos pažinimą sieti ir su kitų disciplinų žinių įsisavinimu lauke, knygose pateiktą informaciją galima įsisavinti ir kitose netradicinėse erdvėse. Trakų lopšelio-darželio „Ežerėlis“ socialinė pedagogė Rasa Povilionienė ir auklėtoja Birutė Vaicekauskienė nukėlė mus į „spalvotą“ netradicinių erdvių pažinimą, pabrėždamos, jog „nėra spalvų - nėra įvairovės“. Jų pranešimas pulsavo pedagogų raginimu drąsiai kurti įvairias edukacines veiklas, kurios sužadintų vaikų vidinę pasaulio pažinimo motyvaciją. Ugdytojos pabrėžė, kad svarbu, jog vaikas keltų klausimus ir norėtų tyrinėti jį supantį pasaulį savo ritmu, savo būdais, o ne mes primestume vaikams savo sprendimus. Prelegentės pabrėžė, kad svarbu sudaryti sąlygas, kurioms esant vaikai ugdytųsi, ir kvietė klausytojus atvirai diskutuoti, kad erdvės neturi tarnauti pedagogui, o tik vaikui, ar mes neskatiname ugdytis vartotojo, o ne kūrėjo. Jeigu ugdome vartotoją, pedagogo vaidmuo yra siekti „linksminti“ vaiką, o ugdant kūrėją - būti šalia vaiko, jį nukreipti, paskatinti ir padėti jam atrasti kūrybinį džiaugsmą. Šios ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagogai pasižymi išskirtiniu etnokultūrinių tradicijų puoselėjimu šiuolaikiniais inovatyviais būdais ir prisideda prie etninio tapatumo Lietuvoje išsaugojimo. Pedagogų ir vaikų pasirodymas buvo gyvas, sumanus ir paveikus. Tik sumanūs edukatoriai turi drąsos išbandyti ir pritaikyti netradicines vizualinės komunikacijos priemones - į koncertinę programą įpinant vizualinės komunikacijos elementų - origami techniką. Didžiuojuosi savo socialinių industrijų ir komunikacijos magistrantūros studente, kuri puikiai taiko studijų metu įgytas žinias praktinėse sumaniosios edukacijos situacijose. Pagirių lopšelio-darželio direktorė Edita Gujienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Janina Lukšienė, priešmokyklinio ugdymo pedagogė Danuta Gurina ir meninio ugdymo mokytoja Egidija Voverienė parengė sumaniosios edukacijos pavyzdį, kaip galima sumaniai ir šiuolaikiškai ugdyti vaikų etninį tapatumą. Pranešimo autorės pabrėžė, kad susikurti sėkmę ateitį galima tik žvelgiant į praeitį. Popiežius Pranciškus taip pat savo kalboje siuntė vieną iš žinučių Lietuvai, t. y. ragino ieškoti savo šaknų, jas puoselėti ir saugoti bei rasti jėgų daryti gerus darbus vieni kitiems. Pranešėjos teigė, kad Lietuvoje nebeturime specialistų, kurie etninį tapatumą gebėtų vaikams perteikti profesionaliai. Ugdymas etnokultūra turi būti šiuolaikiškas, nes senųjų tradicijų ir papročių perdavimo tradiciniais metodais vaikai nebepriima, iššūkis pedagogams - keistis reaguojant į šiuolaikinių vaikų raidos ypatumus. Sumanus pedagogių technologijų pritaikymas ugdant ir sudominant vaikus etnokultūra. Vilniaus lopšelio-darželio „Žilvitis“ pedagogės Rasa Pakšienė, Sigita Kundrotienė, Daiva Vaitkevičienė ir Dalia Šmatavičienė konferencijoje pademonstravo lankstumą ir empatiją konferencijos dalyvių atžvilgiu, nes sugebėjo pakoreguoti savo suplanuoto pranešimo pristatymo formatą. Pedagogės sugebėjo pristatyti savo edukacines stoteles, kurios įrengtos vaikų grupių lauko pavėsinėse ir naudojamos per sumaniosios edukacijos renginius. Kiekvieno renginio metu auklėtojos sugalvoja vis skirtingas užduotis tėvams ir vaikams. Viso šio prasmingo ir savalaikio renginio nebūtų buvę, jeigu tyliai, kruopščiai ir atsidavusiai edukacinėms puotoms netalkintų Trakų švietimo centro direktorė Nijolė Lisevičienė ir Danutė Vizmanaitė. Man teko garbė būti pakviestai pasidalinti savo įžvalgomis, kaip netradicinėse edukacinėse erdvėse ugdosi kūrybingi ir laimingi žmonės, bei apibendrinti konferencijos įžvalgas, kurias sudėjau į šį straipsnį. Kiekvienas pranešėjas buvo vaikų ugdymo turinio kūrėjas, kuris savo pavyzdžiu ugdo vaikų kūrybingumą. Mano palinkėjimas ateičiai būtų, kad ši konferencija taptų tradicinė ir pritrauktų dar daugiau edukatorių kūrėjų iš visos Lietuvos.
Reikalavimai vaikų darželio lauko erdvėms
Norint užtikrinti saugią ir sveiką tausojančią aplinką ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, būtina laikytis tam tikrų reikalavimų, apibrėžtų teisės aktuose. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus, keliamus ikimokyklinio ugdymo įstaigų patalpoms ir lauko erdvėms.
Patalpų paskirtis ir reikalavimai
Patalpų paskirtis, norint gauti leidimą-higienos pasą (LHP) ikimokyklinio ugdymo įstaigai, privalo būti mokslo (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“). Ikimokyklinio ugdymo veiklai yra taikomos nuostatos, pagal kurias ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas taip pat galimas viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų paskirties pastatuose ar patalpose, gyvenamosios paskirties vieno buto, dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) name ar jo patalpose, nepakeitus paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų. Pažymėtina, kad patalpos gali būti įrengiamos ne aukščiau kaip 2-ajame pastato aukšte! Svarbu atkreipti dėmesį, kad pastatas (patalpos), kuriame planuojama įrengti vaikų darželį, negali patekti į gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinę apsaugos ir taršos poveikio zoną. Vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio, 4 punktu, gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama statyti vaikų įstaigas.
Pagrindiniai reikalavimai ikimokykliniams įstaigoms
Pagrindinius ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdymo proceso organizavimo sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.
Esminiai reikalavimai saugiai ugdymo aplinkai užtikrinti
- Sklypas / Teritorija: Ugdant iki 60 vaikų, įstaiga gali neturėti savo sklypo / teritorijos ir naudotis kita vaikų žaidimui tinkančia erdve (pvz., viešoje vietoje įrengta vaikų žaidimų aikštele, parko teritorija ir pan.). Tokiu atveju būtina užtikrinti saugų vaikų nuvykimą, grįžimą ir buvimą tose erdvėse. Įstaigos sklypas / teritorija, kurioje įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 m aukščio tvora. Įstaigos sklype įrengtos vaikų žaidimų aikštelės privalo atitikti Lietuvos higienos normos HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus.
- Patalpos: Iki 2 metų amžiaus vaikų grupių patalpos turi būti įrengiamos pirmame aukšte. Ugdymo patalpose grindų danga turi būti neslidi, lygi (nekelti kritimo rizikos užkliuvus), lengvai valoma drėgnu būdu ir atspari valymo priemonėms. Ugdant iki 60 vaikų, grupėms gali būti įrengiama bendra priėmimo-nusirengimo patalpa, užtikrinant, kad ji bus pasiekiama visų grupių vaikams bet kuriuo metu nepereinant per kitų grupių žaidimų-miegamojo / poilsio patalpas / erdves. Ugdant iki 60 vaikų, 2 metų amžiaus ir vyresnių vaikų grupėms gali būti įrengiama bendra tualeto-prausyklos patalpa, kuri tokiu atveju turi būti įrengta tame pačiame aukšte kaip ir šių grupių žaidimų-miegamojo / poilsio patalpos / erdvės ir nuo jų nutolusi ne daugiau kaip 50 m bei pasiekiama vaikams bet kuriuo metu nepereinant per kitų grupių žaidimų-miegamojo / poilsio patalpas / erdves. Draudžiama įrengti sraigtinius laiptus, laiptų pakopos negali būti siaurėjančios. Draudžiama įrengti horizontalaus dalijimo aptvarus ir turėklus. Elektros lizdai ugdymo patalpose vaikams prieinamose vietose turi būti uždengti specialiomis apsaugos priemonėmis. Vaikų ugdymo patalpose varstomi langai, kurių palangės yra žemesnės nei 1,2 m nuo grindų paviršiaus, ir žemės paviršius išorėje yra daugiau kaip 1,5 m žemiau patalpos grindų lygio, turi turėti langų atidarymo ribotuvus arba kitas apsaugos priemones (pvz., aptvarus). Langų atidarymo ribotuvai turi būti įrengti taip, kad apribotų lango atvėrimą iki ne didesnės kaip 10 cm angos ir vaikai negalėtų jų atidaryti. Šildymo prietaisai ir įrenginiai turi būti saugūs, prieinami valyti, aštrios briaunos apsaugotos nuimamomis grotelėmis. Draudžiama tam tikslui naudoti medžio drožlių plokštes. Vaikų ugdymo patalpose privalo būti tiesioginis natūralus apšvietimas. Natūralios apšvietos koeficiento vertė vaikų ugdymo patalpose turi būti ne mažesnė kaip 1,5 proc. toliausiame nuo lango taške, o insoliacija - ne trumpesnė kaip 2,5 val.
Kur kreiptis iškilus klausimų
Visais ikimokyklinio ugdymo įstaigų įrengimo ir atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams klausimais galima kreiptis į atitinkamą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos departamentą pagal apskritį.
Erdvių pritaikymas vaikų poreikiams
Darželio aplinka atitinka daugumos bendruomenės narių poreikius. Ugdymo (si) aplinka yra saugi, patogi, patraukli, funkcionali, greitai pritaikoma skirtingoms veikloms, informatyvi, su aiškiomis vizualiomis ir (ar) garsinėmis nuorodomis. Atskiriamos ir aiškiai pažymimos žaidimų, valgymo, nusiraminimo, tualeto, grupinės veiklos, lauko, poilsio zonos. Esant poreikiui, įrengiama atskira darbo zona grupėje. Darželyje pažymimos salės, specialistų kabinetai. Zonoms žymėti naudojama ,,Bendraukime paveikslėliais“ vizualinė medžiaga. Darželio dienotvarkė pakabinama matomoje vietoje, pateikiama vaizdžiai, vaikui suprantamai. Esant poreikiui parengiama individuali, vaizdinė dienotvarkė. Naudojama ,,Bendraukime paveikslėliais“ vizualinė medžiaga, ,,Poko“ poreikių kortelės. Sumažinamas perteklinis stimulų - plakatų, žaislų kiekis. Pavojingos teritorijos atskiriamos skiriamaisiais ženklais arba juostomis. Darželyje įrengtos sensorinės sienelės, sensorinis / relax kambarys. Sukurta sensorinė aplinka, kurioje vaikas mokosi integruoti gaunamus pojūčius palaipsniui. Vaikas susidūręs su įvairiais dirgikliais ir stimulais žaisdamas gali išmokti moduliuoti savo pojūčius, susitvarkyti su iššūkiais, prisitaikyti įvairiose aplinkose, nusiraminti ir atsipalaiduoti. Grupėse naudojamos socialinės istorijos, vizualinės elgesio taisyklės. Paveikslėliais iliustruojamos įvairios instrukcijos: kaip plautis rankas, kaip nurimti, tinkamai išreikšti jausmus, esant poreikiui papildomai pavaizduota, ką apsirengti einant į lauką, kaip naudotis tualetu, kokios priemonės vaikui reikalingos ant stalo. Įstaigoje vaikų pageidaujamas elgesys yra skatinamas. Darželis aprūpina SUP turinčius vaikus specialiosiomis mokymo priemonėmis bei ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis, reikalingomis teikti kokybišką ugdymo(si) paslaugą. Įstaigoje numatyti kriterijai, kurie padeda administracijai, pedagogams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir visiems, ugdantiems SUP turinčius vaikus, pasirinkti tinkamas specialiąsias ugdymo(si) priemones.
Perimti, perduoti ir puoselėti tautos kultūros vertybes, Klaipėdos krašto, Žemaitijos regiono papročius, tradicijas. Siekti ugdymo turinio vientisumo, lankstumo, integralumo. Plėtoti visuminį pasaulio suvokimą ir jo veiklos patirtį. Ugdyti vaiką atsižvelgiant į jo gebėjimus, turimą patirtį, pomėgius, poreikius, skirtingus pažinimo būdus, brandos ypatybes. Kasdieniniame ugdymo procese galime integruoti STEAM kompleksiškumą - esminis principas, kuriuo remiantis kuriamos STEAM veiklos - pasitelkiamas mokslinis metodas, kuris formuoja tvarią mąstyseną (keliama hipotezė, kuri patvirtinama arba paneigiama, gavus veiklos rezultatą). Tuomet analizuojama, svarstoma ir diskutuojama, kodėl ir kaip matome tokį rezultatą? Plėtoti vaikų saugios ir sveikos gyvensenos įgūdžius, tenkinti vaiko poreikį judėti, lavinti judesius ir fizines galimybes. Ugdymo turinį orientuoti į vaiko fizinio, psichinio ir socialinio ugdymo darną.
Grupėse įrengti nusiraminimo kampeliai - jaukios vietos, kuriose vaikai gali ramiai pabūti vieni, pailsėti ar atgauti emocinę pusiausvyrą. Grupės erdvės suskirstytos į mažesnes zonas pagal ugdomas kompetencijas, sukuriant aiškius veiklos centrus su atitinkamoms veikloms pritaikytomis priemonėmis. Aplinka darželyje yra informatyvi ir vizualiai aiški - naudojamos nuorodos, simboliai, ženklai, kurie padeda vaikams suprasti taisykles, veiklos vietas bei orientuotis kasdieninėje veikloje. Darželyje taip pat įrengtas sensorinis kambarys. Tai unikali, specialiai pritaikyta aplinka, skirta visų pojūčių sužadinimui ir stimuliavimui. Čia vykdomos įvairios edukacinės veiklos, taikomi specialūs pratimai, kurie gali padėti vaikams nusiraminti arba, priešingai, suaktyvinti jų sensorinius pojūčius. Grupių erdvėse yra atskiriamos ir aiškiai vizualinėmis nuorodomis pažymimos žaidimų, valgymo, nusiraminimo, tualeto, grupinės veiklos, lauko, poilsio zonos. Grupėse dienotvarkė pakabinama matomoje vietoje, pateikiama vaizdžiai, vaikui suprantamai. Taikomos socialinės istorijos, vizualinės elgesio taisyklės. Esant poreikiui parengiama individuali vaizdinė dienotvarkė. Piešinukais ar nuotraukomis iliustruojamos įvairios instrukcijos: kokios priemonės vaikui reikalingos atliekant gautą užduotį, ką apsirengti einant į lauką, kaip plautis rankas, kaip nurimti, tinkamai išreikšti jausmus ir pan. Darželio koridoriuose įrengtos sensorinės sienelės. Lauko klasėje (kupole) vaikai rengs ir dalyvaus gamtos dirbtuvėse, parodose, knygų skaitymo, muzikavimo veiklose. Inicijuos pokalbius ir diskusijas, žais žaidimus - tam palankus sėdėjimas ratu. Lauko klasę aprūpinsime sėdmaišiais - atpalaiduojančioms veikloms; mini staleliais - kūrybinėms ir aktyvaus mąstymo reikalaujančioms veikloms.
Erdvė, kuri veikia vasaros metu, skirta vaikų fizinės ir emocinės sveikatos stiprinimui, organizmo grūdinimui. Vaikai gali mėgautis saule, maudytis, žaisti įvairius naratyvinius žaidimus (gelbėtojai, pliažo kavinė ir t.t.). Šalia įrengta atsipalaidavimui skirta erdvė - kvapų palapinė. Močiutės darželis tęsia įstaigos ir šeimų bendradarbiavimo tradiciją - tai erdvė, kurioje auga darželio bendruomenės dovanotos, iš jų sodybų atkeliavę, senovinės gėlės. Vaikai turi galimybes stebėti augalus, su jais susipažinti (prie augalų sukurti aprašai, pažymėta iš kokios sodybos gėlės atkeliavo), prižiūrėti. Vaikučius pavaikščioti basomis skirtingais paviršiais kviečia atnaujintas Kneipo takas (remiantis Sebastiano Kneipo refleksoterapiniais principais). Basų pėdučių lietimasis su įvairiomis faktūromis ir paviršiais geriausiai apsaugo nuo plokščiapėdystės bei lavina vaiko sensorinius įgūdžius, gerina sveikatą. Kaip tai veikia? Vaikščiojant basomis skirtingais paviršiais bei dirginant padus, masažuojamos kojos. Pėdose yra veikiamos nervų sistemos zonos - iš jų pasklidę impulsai pasiekia reikiamą organą bei aktyvizuoja visą žmogaus organizmo imuninę sistemą. Tako atnaujinimui panaudota pušies žievė, eglės ir juodosios pušies kankorėžiai, kaštonai, akmenėliai. Tai lauko erdvė, skirta vaikų meninių gebėjimų, kūrybiškumo ugdymui, saviraiškai, individualiam bei grupiniam darbui, iniciatyvumo raiškai, veiklų viduje tęstinumui užtikrinti. Medžiagas dailės studijai rinko visa bendruomenė. Tai įvairi gamtinė medžiaga (kankorėžiai, akmenys, gilės, kriauklės ir kt.), mediniai ritinėliai, kaladėlės ir kt. natūralios medžiagos, piešimo, rašymo įrankiai ir įvairių antrinių žaliavų rinkiniai (kamšteliai, buteliukai, sagos ir kt.). Būdami šioje erdvėje vaikai gali rinktis jiems tuo metu patinkančias ir kūrybiniam sumanymui įgyvendinti tinkančias medžiagas. Vaikai mielai perbėga mažais piršteliais pianino klavišus - balta-juoda. Komunikavimo kampelyje įsikūrė Knygų namelis. Tai lauko erdvė, kuria gali naudotis visi įstaigos ugdytiniai. Čia galima tapti įvairių amatų atstovais. Įvairių konstrukcinių priemonių gausa leidžia vaikams pasijusti inžinieriais, statybininkais, staliais, medžiagų tiekėjais ir pan. Daugybė įvairių indų, matavimo priemonių sudaro sąlygas įsivaizduojamiems virėjams, kepėjams, siuvėjams, skalbėjams ir t.t. Šioje erdvėje vaikai mokosi pažinti ir rūpintis naminiais gyvulėliais - šerti, girdyti, perrišti, melžti. Erdvė skirta aplinkos pažinimui. Įrengta inkilų alėja, vabzdžių namelis, sliekų viešbutis, avilys, vaistažolių lysvės, pasodintas vaismedžių sodas. Tradicijų sodelio pradžia - daugiau nei 10 atgal tėvų iniciatyva įkurta erdvė, kurioje sodinami įvairūs augalai. Kadangi tradiciškai šiuos augalus sodina išeinantieji iš darželio, taip ir atsirado sodelio pavadinimas. Šioje erdvėje mažieji mokosi būti saugūs kelyje ir keliaudami į darželį, pažįsta kelio ženklus, saugiai važinėjasi dviratukais ir paspirtukais.
