Institucinės globos pertvarkos antrasis etapas, kurį vykdo Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM ir partneriai, orientuojasi į bendruomeninių paslaugų plėtrą žmonėms, turintiems intelekto ir psichosocialinę negalią.
„Mes siekiame, kad negalia netrukdytų. Kitaip tariant, sukuriame sąlygas, kurios pagelbėtų dirbtuvių lankytojams patikėti savimi ir pasijusti visaverčiais, galinčiais kurti, dirbti žmonėmis“, - teigia vienas iš projekto vadovų.
Socialinės dirbtuvės: ugdymas ir integracija
Socialinės dirbtuvės, kuriose dalyvauja žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia, apima jų užimtumą ir skatina darbinių įgūdžių lavinimą. Čia žmonės gali kurti paklausias prekes arba teikti bendruomenėje reikalingas paslaugas.
Vyras pasakoja, kad lankytojai čia išbando įvairias darbo technikas ir priemones, įrankius, mokosi dirbti komandoje, rasti kūrybiškus sprendimus: „Kasdien mokomės tiksliai ir laiku atlikti užduotis, atsakingai ir tausojančiai naudoti medžiagas ir darbo priemones.“
Pagrindiniai šių socialinių dirbtuvių gaminiai - originalūs inkilai ir lesyklėlės paukščiams, daugkartinio naudojimo maišeliai, žaislai katėms ir šunims. „Mielai atliekame ir įvairius vienkartinius užsakymus, pavyzdžiui, remontuojame medinius baldus, darome apdailą, teikiame siuvimo ir gaminių dizaino paslaugas. Panaudodami antrines žaliavas, kuriame paveikslus, koliažus ir skulptūras“, - pasakoja G.
„Bendradarbiaujame ir su kitomis įstaigomis, pavyzdžiui, padėjome mažajai bendrijai „Tik menas“ pasiruošti parodai, restauravome keliolika Vilniaus dailės akademijos molbertų, padėjome eksponuoti Nidos menininkų asociacijos „Tiltas“ parodą Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje“, - socialinių dirbtuvių veiklą pristato G.
Iki šiol globos namuose gyvenantys neįgalieji dažniau buvo įtraukiami į įvairias menines veiklas, kurių pobūdis labiau pramoginis nei ugdomasis. Tačiau pačiam žmogui naudinga įgyti konkrečių įgūdžių ir galbūt ateityje pradėti dirbti bei užsidirbti.
Asmeninės patirtys ir iššūkiai
Vienas iš socialinių dirbtuvių lankytojų dalijasi savo patirtimi: „Kad darbą radau, kad mane priėmė - esu labai patenkintas. Be pagalbos būtų sunku surasti, ypač per karantiną buvo sunku.“
Klausiamas apie prisiminimus iš ankstesnio darbo socialinėse dirbtuvėse, jis prisipažįsta: „Tikrai anksčiau nežinojau, kad tiek daug sugebu. Darbas namuose pagelbėjo išgyventi karantiną. Psichologiškai buvo lengviau.“
Jis pabrėžia, kaip svarbu geri socialiniai darbuotojai: „Eleonora yra ta socialinė darbuotoja, kuri mane labai suprato ir visais klausimais galėjau ja pasitikėti. Patiko iš darbuotojų sklindantis rūpestingumas, moralinis palaikymas, pagalba tvarkant asmeninius reikalus, skatinimas.“
Ypač jį džiugino komandinis darbas: „Nes labiau už viską mėgstu padėti, patarti kitiems. Taip pat labai kūrybiška atmosfera dirbtuvėse, daug galėjau sukurti. Man sunkiausia sėdėti ir nieko neveikti.“
Jis prisimena sunkumus, kai dar neturėjo patalpų, ir karantino metu. Patiko gaminti iš medžio, daryti dėžutes, paveikslus, inkilus, lesyklas, remontuoti ir apmušinėti baldus.
„Visuomenė gyvena iliuzijoje, kad visi viską turi, o jei neturi, tai gali nusipirkti. Bet situacija gali pasikeisti ir pačiam reiks sukasti žemę, užauginti augalus, prisukti ratą, varžtą, įkalti vinį ar nupjauti lentą“, - pastebi jis.
„Visi labai didžiuojamės, kad prieš keletą savaičių du socialinių dirbtuvių lankytojai įsidarbino pagal neterminuotas darbo sutartis. Tikimės, kad jiems puikiai seksis darbuotis!“, - optimizmo neslepia G.
Bendrija „Viltis“ ir jos veiklos
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, įkurta 1989 m. lapkritį, yra visuomeninė organizacija, siekianti integruoti sutrikusios raidos asmenis į visuomenę.
Jonas Ruškus, Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorius, teigia: „Bendrija „Viltis“ man visuomet buvo pavyzdys, kaip gali gimti ir augti institucija, besiremianti žmonių poreikiais bei bendra iniciatyva.“ Jis pabrėžia, kad bendrija tapo stipriu politiniu instrumentu, pakeitusiu Lietuvos specialiojo ugdymo ir globos institucijų žemėlapį.
Struktūra ir tikslai
Šiuo metu bendrijos „Viltis“ teisinė forma - asociacija, vienijanti 55 asocijuotus narius ir apjungianti daugiau nei 11 000 narių: sutrikusios raidos vaikus, jaunuolius, suaugusiuosius, jų šeimos narius, globėjus ir specialistus.
Pagrindiniai bendrijos „Viltis“ tikslai yra:
- Telkti Lietuvos Respublikoje gyvenančius sutrikusios intelekto vaikus, jaunuolius ir suaugusiuosius, jų šeimas, globėjus bei kitus jų interesais veikiančius asmenis.
- Siekti visapusiškos sutrikusio intelekto žmonių integracijos į visuomenę.
- Skatinti intelekto sutrikimų ekologinę, medicininę, socialinę prevenciją, kuo ankstesnį jo nustatymą.
- Skatinti sutrikusio intelekto žmonių reabilitacijos metodų plėtrą ir praktinį jų įgyvendinimą.
- Ginti sutrikusio intelekto vaikų, jaunuolių bei suaugusiųjų ir jų šeimų socialines ir pilietines teises, laisves ir orumą, tenkinti jų socialinius, kultūrinius bei kitokius poreikius.
- Sukurti palankias sąlygas prievolių atlikimui, pasirinkimui, dalyvavimui visuomenės gyvenime.
Veiklos kryptys
Bendrijos veiklos kryptys apima:
- Naujų grupių ir klasių steigimą bendrojo lavinimo ir specialiosiose ugdymo įstaigose sutrikusio intelekto ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikams ugdyti.
- Dienos užimtumo centrų ir šeimos paramos centrų steigimą, kuriuose lavinami sutrikusio intelekto jaunuolių socialiniai ir darbiniai įgūdžiai.
- Ilgalaikės teisinės programos vykdymą, siekiant sukurti naują neįgalaus žmogaus teisių sampratą ir savęs atstovavimo principus.
- Stacionarių ir nestacionarių bendruomeninių socialinių paslaugų teikimo plėtrą sutrikusio intelekto žmonėms, jų tėvams ir globėjams.
- Tėvų savitarpio paramos grupių burimą vietose, siekiant įveikti krizę šeimoje, paaiškėjus, kad vaikas yra neįgalus.
- Transporto paslaugų tarnybų tinklo kūrimą sutrikusio intelekto žmonėms, dėl negalios pobūdžio negalintiems naudotis visuomeninio transporto paslaugomis.
- Šeimoms ir sutrikusio intelekto žmonėms galimybės tobulėti ir ilsėtis vasaros poilsio psichosocialinės reabilitacijos stovyklose pajūryje suteikimą.
- Seminarų ir kvalifikacijos kėlimo kursų rengimą specialistams ir savanoriams, dirbantiems su sutrikusio intelekto žmonėmis.
- Mokymų tėvams organizavimą.
- Žurnalo „Viltis“ leidimą.
„Laikinojo atokvėpio tarnybos“ iniciatyva
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ imasi iniciatyvos kurti „Laikinojo atokvėpio tarnybas“ bendruomenėse, kuriose būtų sudarytos sąlygos poilsiui tiems, kurie augina ar prižiūri neįgalų asmenį.
„Laikinojo atokvėpio tarnybos“ daugelyje Europos ir pasaulio valstybių yra įprasta pagalba šeimoms. Jeigu vaikas turi stiprią negalią ir tėvai jaučiasi pavargę ar šeima išgyvena krizę, atvažiuoja specialistų iš laikinojo atokvėpio tarnybos, tą vaikelį kuriam laikui pasiima į tarnybą, kad tėvai galėtų išsiaiškinti ar galiausiai pailsėti.
Pasak bendrijos „Viltis“ vadovės Danos Migaliovos, „dabar Lietuvoje tėvai net neturi teisės sirgti, nes kas prižiūrės neįgalų vaiką, jeigu jie susirgs? Pažįstu daugelio bendrijai priklausančių šeimų vaikus, kai kurie iš jų tikri „tornadai“, ir jiems vienu metu neužtenka vieno prižiūrinčio žmogaus.“
Bendrija siekia įtikinti savivaldybes dalyvauti šių paslaugų teikime per paslaugų pirkimą. „Laikinojo atokvėpio tarnybos“ paslaugą sukursime ir aprašysime, bet lieka svarbus klausimas - kas ją apmokės. Pirmiausia norima pradėti nuo mobilios komandos ir pasižiūrėti, kaip ši paslauga veiks. Taip pat išsiaiškinti, kaip būtų geriau taikyti apmokėjimą.
Gyvenimo namai „Pašilaičiai“
Gyvenimo namai "Pašilaičiai" yra socialinė įstaiga, teikianti ilgalaikės socialinės globos paslaugas sunkią ir vidutinę negalią turintiems suaugusiems sutrikusio intelekto asmenims. Gyvenimo namai „Pašilaičiai“ veikia jau nuo 1997 metų ir buvo pirmoji tokio pobūdžio įstaiga Lietuvoje.
Namuose pastoviai gyvena neįgalieji, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra arba slauga dieną ir naktį. Ilgalaikės socialinės globos paslaugos sudėtis:
- Informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas.
- Apgyvendinimas.
- Kasdieninio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas (tvarkant pinigų apskaitą, apsiperkant, atliekant buitinius darbus, bendraujant ir pan.).
- Darbinių įgūdžių ugdymas (siuvimas, mezgimas, audimas, dailės dirbiniai, keramika, savarankiškas patalpų, aplinkos tvarkymas ir pan.).
- Laisvalaikio organizavimas.
- Pagalba rengiantis, maitinantis, prausiantis ir kt.
Adresas: Laisvės pr. 117-1,2 LT-06118 Vilnius.
Socialinių darbuotojų vaidmuo ir iššūkiai
Kalbantis su šeimomis paaiškėjo, kad daugelis socialinių darbuotojų seniūnijose neatlieka to, ką turėtų atlikti pagal darbo nuostatus. Pavyzdžiui, už neįgalų žmogų ir jo šeimą tvarkyti dokumentus, atlikti darbus, kurie atima daug laiko ir energijos iš pačių šeimų.
„Į tą pačią anketą įdėsime klausimus apie socialinių darbuotojų iš seniūnijų pagalbą šeimoms, kad turėtume dar vieną argumentą savivaldybei, jog reikia paprastinti dokumentacijos tvarkymą“, - sako D. Migaliova.
Lina Laiškonienė savo baigiamajame darbe „Socialinio darbuotojo vaidmuo teikiant paslaugas asmenims su negalia sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijoje ˮ Šilutės Viltis ˮ analizuoja socialinio darbuotojo vaidmenį teikiant paslaugas asmenims, turintiems intelekto sutrikimų, globos bendrijoje „Šilutės Viltis“. Tyrimo tikslas - atskleisti socialinio darbuotojo funkcijas, kompetencijas ir reikšmę užtikrinant socialinių paslaugų prieinamumą bei kokybę bendrijoje „Šilutės Viltis“.
Savanorystė ir pagalba
Bendrija „Viltis“ kviečia prisijungti savanorius prie stovyklos veiklų organizavimo, įgyvendinimo, padėti asmenims su negalia. Savanoriams suteikiamas apgyvendinimas ir maitinimas.
Savanorystė „Vilties“ stovykloje suteikia galimybę prisidėti prie bendruomenės narių džiaugsmo ir nepamirštamų vasaros akimirkų. Savanoriai dalijasi savo patirtimi, teigdami, kad tai buvo „pačios geriausios ir įsimintiniausios“ patirtys.
Statistika ir bendradarbiavimas
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje gyvena 264 tūkst. neįgaliųjų, iš jų apie 27 tūkst. - sutrikusio intelekto ir 13.5 tūkst. vaikų. Tai tokia „armėja“ žmonių, kurią galima dauginti iš 2, nes šalia neįgaliojo dėl paslaugų ir pagalbos stokos „neįgalinamas“ ir dar vienas šeimos narys.
Bendrija „Viltis“ bendradarbiauja su įvairiomis organizacijomis ir institucijomis, įskaitant savivaldybes, valstybines ir nevyriausybines organizacijas bei tarptautines organizacijas. Tai leidžia bendrijai efektyviau įgyvendinti savo tikslus ir teikti kokybiškas paslaugas.
Dauguose olimpietis baidarininkas M.Maldonis aplankė vandens sporto šakų treniruotes lankančius ...
Bendrija siūlo savivaldybėms numatyti konkrečią pareigybę savivaldybės darbuotojui, kuris dirbs su NVO sektoriumi, bei skatinti įvairių socialių grupių savanorišką darbą. Taip pat siūloma sukurti finansinius mechanizmus ieškant nuolatiniams NVO darbuotojams pastovaus darbo užmokesčio (ne per projektus) finansavimo.
Pagrindinė problema, kurią išskiria NVO, dirbančios neįgaliųjų, socialinės atskirties ir skurdo mažinimo srityse, išlieka finansavimas. Nepakankamas projektinis finansavimas lemia įvairias problemas: veiklų tęstinumo, darbuotojų išlaikymo, konkurencingo darbo užmokesčio, aukštos kvalifikacijos darbuotojų išlaikymo.
