Menu Close

Naujienos

Pensinis amžius Lietuvoje: kada sulauksite pensijos?

Daugelis žmonių Lietuvoje užduoda paprastą, bet svarbų klausimą: kada išeisiu į pensiją? Atsakymas priklauso ne tik nuo jūsų amžiaus, bet ir nuo tikslios gimimo datos bei draudimo stažo. Šiame straipsnyje paaiškinama, kaip veikia pensinis amžius Lietuvoje ir kaip nustatyti savo pensijos datą.

Kaip apibrėžiamas pensinis amžius Lietuvoje

Norint suprasti, kada išeisiu į pensiją, pirmiausia reikia žinoti, kaip įstatymiškai apibrėžiamas pensinis amžius Lietuvoje. Pensinis amžius Lietuvoje nėra grindžiamas vien tik apvaliu metų skaičiumi. Jis nustatomas įstatymu ir priklauso nuo gimimo metų bei mėnesio. Per pastarąjį dešimtmetį pensinis amžius buvo palaipsniui didinamas.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. standartinis pensinis amžius bus vienodas tiek vyrams, tiek moterims - 65 metai.

Būtent gimimo metai ir mėnuo dažniausiai lemia atsakymą į klausimą, kada išeisiu į pensiją. Svarbiausias veiksnys yra jūsų gimimo metai. Pereinamojo laikotarpio taisyklės taikomos asmenims, gimusiems iki 1961 m.

Gimusiems iki 1960 m. - pensinis amžius yra maždaug 64 metai ir keli mėnesiai.

Gimusiems 1960 m. - pensinis amžius yra maždaug 64 metai ir 8-10 mėnesių, priklausomai nuo gimimo mėnesio.

Gimusiems 1961 m. ar vėliau - pensinis amžius yra 65 metai.

Tiksli išėjimo į pensiją data priklauso nuo konkretaus jūsų gimimo mėnesio, o ne tik nuo metų.

Grafikas, rodantis pensinio amžiaus didėjimą Lietuvoje iki 2026 m.

Pensinio amžiaus lentelė Lietuvoje

Lietuvoje įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius priklauso nuo jūsų gimimo metų. Pensinis amžius buvo palaipsniui didinamas ir nuo 2026 m. visiems bus 65 metai. Žemiau pateikta supaprastinta lentelė, kurioje parodyta, kada įgyjate teisę gauti senatvės pensiją.

Gimimo metai Pensinis amžius Paaiškinimas
Iki 1960 m. Maždaug 64-64 metai ir keli mėnesiai Pensinis amžius didėjo palaipsniui. Tiksli data priklauso nuo jūsų gimimo mėnesio.
1960 m. Maždaug 64 metai ir 8-10 mėnesių Tikslus pensinis amžius priklauso nuo gimimo mėnesio.
1961 m. ir vėliau 65 metai Nuo 2026 m. pensinis amžius suvienodintas - 65 metai tiek vyrams, tiek moterims.

Svarbios pastabos

Pensinis amžius nustatomas pagal jūsų tikslią gimimo datą, o ne tik metus. Norint gauti senatvės pensiją, turite būti sumokėję bent 15 metų socialinio draudimo įmokų. Visai pensijai paprastai reikalingas ilgesnis draudimo stažas (apie 34-35 metai). Galima išeiti į pensiją anksčiau, gaunant ankstesnę pensiją, tačiau išmokos suma bus mažesnė.

Norint sužinoti tiksliausią išėjimo į pensiją datą (dieną, mėnesį ir metus), rekomenduojama naudoti oficialią senatvės pensijos amžiaus skaičiuoklę.

Kodėl pensinis amžius keitėsi laikui bėgant

Nuo 2012 m. Lietuva palaipsniui didino pensinį amžių, siekdama užtikrinti pensijų sistemos tvarumą.

Norint gauti minimalią pensiją, reikia bent 15 metų pensijų draudimo stažo.

Maždaug 34-35 metų draudimo stažo visai pensijai gauti, priklausomai nuo metų.

Jei draudimo stažo nepakanka, pensijos suma gali būti sumažinta arba visai neskiriama.

Ankstyvo išėjimo į pensiją galimybės

LR įstatymai leidžia anksčiau išeiti į pensiją tam tikromis sąlygomis. Ankstyvas išėjimas į pensiją galimas iki penkerių metų anksčiau nei įprastas pensinis amžius, tačiau pensijos suma sumažinama visam laikui.

Teisė į pensiją priklauso nuo draudimo stažo ir papildomų teisinių kriterijų.

Ar galite dirbti ir gauti pensiją tuo pačiu metu?

Taip. Sulaukus pensinio amžiaus, darbo santykiai automatiškai nenutraukiami.

Kaip sužinoti tikslią išėjimo į pensiją datą

Tiksliausias būdas sužinoti, kada išeisiu į pensiją, yra naudoti oficialią skaičiuoklę. Skaičiuoklė nustato tikslią datą pagal jūsų gimimo datą ir galiojančius teisės aktus.

Būtinasis stažas 2025 m.

Teisė į pensiją taip pat siejama su minimaliuoju ir būtinuoju pensijų draudimo stažu. Kitaip tariant, jos priklauso ir nuo to, kaip ilgai žmogus dirbo ir mokėjo įmokas. Kasmet būtinasis stažas ilginamas po pusmetį. 2025 m. tiek moterims, tiek vyrams būtinasis stažas bus 34 metai. Ateityje jis toliau bus ilginamas, kol 2027 m. pasieks 35 metus.

Nuo būtinojo stažo priklauso, kokio dydžio bendroji pensijos dalis bus skirta. Jeigu žmogaus sukauptas stažas bus didesnis už būtinąjį, tuomet ši pensijos dalis bus proporcingai didesnė. Anksčiau galiojo taisyklė, kad, nesukaupus būtinojo stažo, bendroji pensijos dalis proporcingai mažinama. Tačiau šiuo metu tokia taisyklė netaikoma, o turintys minimalų 15 metų stažą gauna tokią pačią bendrąją pensijos dalį, kaip ir sukaupusieji būtinąjį stažą.

Išankstinė pensija

Į pensiją galima išeiti ir nesulaukus pensinio amžiaus. Išankstinė pensija gali būti skiriama, jeigu iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai. Tačiau tokiu atveju žmogus turi turėti būtinąjį stažą, negauti kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų ir nedirbti.

Išankstinės pensijos apskaičiuotos bendroji ir individualioji dalys mažinamos dydžiu, kurį sudaro šių dalių 0,32 proc., padauginto iš visų mėnesių, likusių iki senatvės pensijos amžiaus sukakties. Pavyzdžiui, jeigu žmogus išankstinę pensiją gauna visus 5 metus (60 mėnesių), jo pensija bus 19,2 proc. (60 mėn. x 0,32 proc.) mažesnė, palyginti su ta, kurią gautų, jeigu į pensiją išeitų sulaukęs pensinio amžiaus.

Kitąmet pensija taip nebus mažinama, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jis bus sukaupęs 41 metus stažo (šiemet - 40 metų ir 9 mėnesius).

Atidėta pensija 2025 m.

Jeigu į pensiją išeinant nesulaukus pensinio amžiaus ji yra mažinama, tai išeinant vėliau pensija yra didinama. Įgijus teisę gauti senatvės pensiją ir kreipusis su prašymu atidėti senatvės pensijos skyrimą ar mokėjimą, senatvės pensija skiriama arba pradedama mokėti pasibaigus atidėjimo laikotarpiui. Pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, senatvės pensija padidinama 8 proc. už kiekvienus pilnus atidėjimo metus. Atidėti senatvės pensijos skyrimą galima tik pilniems metams, bet ne ilgiau kaip 5 metams. Taigi, atidėjus pensiją maksimaliam laikui, ją galima pasididinti net 40 proc.

Pensijų indeksavimas 2025 m.

Pabaigus darbus ir išėjus į pensiją paskirta ir mokama senatvės pensija kiekvienais metais yra indeksuojama - tai yra didinama. Kiek tiksliai bus didinamos pensijos priklauso nuo darbo užmokesčio fondo pokyčio. Paprastai kalbant, kuo yra daugiau dirbančių žmonių ir kuo didesnes algas jie gauna, tuo labiau didinamos pensijos.

Įstatymu patvirtintas 2025 m. pensijų indeksavimo koeficientas yra 1,1063. Tai reiškia, kad pensijos bus padidintos 10,63 proc. Be to, numatomas papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimo koeficientas - 1,014. Tai reiškia, kad individualioji pensijos dalis bus papildomai padidinta 1,4 proc.

Pensijų naujinimas 2025 m.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje toliau dirba daugiau kaip 80 tūkst. iš visų 628 tūkst. senatvės pensijų gavėjų. Kitaip tariant, beveik 13 proc. šalies pensininkų toliau dirba. Jų pensija kiekvienais metais ne tik indeksuojama, kaip nedirbančių pensininkų, tačiau taip pat naujinama dėl per metus sumokėtų papildomų įmokų.

Pagal įstatymą, pensijos naujinimas - kasmet atliekamas naujo pensijos dydžio apskaičiavimas, įvertinus per praėjusius po pensijos paskyrimo kalendorinius metus papildomai įgytą stažą ir apskaitos vienetus. Kiek sukaupia stažo ir apskaitos vienetų, kiekvienas gali matyti asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

Naujas senatvės pensijos dydis, atnaujintas atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių, apskaičiuojamas ir naujo dydžio senatvės pensija pradedama mokėti ne vėliau kaip atitinkamų kalendorinių metų liepą. Kartu su naujo dydžio senatvės pensija gavėjui išmokamas nuo kalendorinių metų sausio 1 dienos susidaręs senatvės pensijų dydžių skirtumas.

Šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra 598 eurai. Prognozuojama, kad kitais metais po indeksavimo ir naujinimo ji pakils iki 673 eurų. Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą dabar yra 641 euras. Planuojama, kad kitąmet ji didės iki 721 euro.

Nors pensijos kasmet didėja, jų santykis su algomis išlieka prastas. Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad taip yra dėl kitokio skaičiavimo.

Infografika, rodanti vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo santykį Lietuvoje.

Senatvės pensijos skaičiuoklė

Planuojant finansinę ateitį, svarbu žinoti, kokios pensijos galima tikėtis sulaukus pensinio amžiaus. Senatvės pensijos skaičiuoklė - praktiškas įrankis, kuris padeda kiekvienam gyventojui įvertinti, kokio dydžio valstybinę pensiją jis gali gauti pagal sukauptą stažą ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas.

Pasinaudojus šia skaičiuokle, galima lengviau apsispręsti dėl papildomo kaupimo, pensijos planavimo ar net vėlesnio išėjimo į pensiją. Sodra sukūrė internetinę senatvės pensijos skaičiuoklę, leidžiančią kiekvienam asmeniui sužinoti prognozuojamą savo pensijos dydį. Ši skaičiuoklė yra patogi priemonė, kuri padeda planuoti savo finansinę ateitį.

Net ir esant jaunam svarbu domėtis, kokia ateities pensija Jūsų laukia. Tai užtikrins stabilumą.

Kaip apskaičiuojama senatvės pensija Lietuvoje?

Lietuvoje senatvės pensijos dydį sudaro dvi pagrindinės dalys:

  1. Bazinė pensijos dalis (fiksuota)
  2. Individualioji pensijos dalis (kintama)

Bazinė pensijos dalis

Tai yra vienoda visiems turintiems būtinąjį stažą. 2026 metais Lietuvoje reikės 34,5 metų būtinojo pensijų stažo, norint gauti senatvės pensiją, nes stažas kasmet pamažu didinamas (2025 m. buvo 34 m., o 2027 m. sieks 35 m.).

Šią dalį moka „Sodra“ nepriklausomai nuo jūsų atlyginimo dydžio. ✅ Jei turite visą būtinąjį stažą - šią dalį gausite visą. ❗ Jei stažas mažesnis - ši dalis bus proporcingai mažesnė.

Individualioji pensijos dalis

Ši dalis priklauso nuo:

  • Kiek metų dirbote ir kokį atlyginimą gavote.
  • Kiek įmokų sumokėjote „Sodrai“.
  • Sukaupto pensijų apskaitos vienetų (PAV) skaičiaus.

Kuo daugiau dirbote ir kuo didesnes įmokas mokėjote - tuo didesnė ši dalis.

📌 2026 metais vidutinė senatvės pensija Lietuvoje didės apie 80 eurų, arba 12 procentų, ir pasieks maždaug 750 eurų. Tuo metu gyventojams, sukaupusiems būtinąjį stažą, vidutinė senatvės pensija augs dar labiau - apie 90 eurų, arba 12,5 procento, ir sudarys apie 810 eurų.

💡 Papildomai: Gali būti priedai už papildomą stažą virš būtinojo, neįgalumą ar vaikus. Jei kaupiate II pakopos pensijų fonde - papildoma pensija mokama atskirai.

Ar mano papildomos įmokos turės įtakos išmokos dydžiui?

Taip, papildomos įmokos gali padidinti jūsų senatvės pensijos dydį. Kuo daugiau įmokų sumokėsite „Sodrai“, tuo daugiau pensijų apskaitos vienetų (PAV) sukaupsite, o tai tiesiogiai padidins individualiąją pensijos dalį. Be to, jei kaupiate pensijų fonde (II pakopa), papildomos įmokos didina ir būsimą papildomą pensiją.

Kada galiu išeiti į pensiją?

Vyrų pensinis amžius:

  • 2025 metais: 64 metai ir 10 mėnesių - vyrams, gimusiems 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d.
  • 2026 metais ir vėliau: 65 metai - vyrams, gimusiems 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau.

Moterų pensinis amžius:

  • 2025 metais: 64 metai ir 8 mėnesiai - moterims, gimusioms 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d.
  • 2026 metais ir vėliau: 65 metai - moterims, gimusioms 1961 m. gegužės 1 d. ir vėliau.

Norėdami tiksliai sužinoti, kada galite tikėtis išeiti į pensiją pagal gimimo datą, galite pasinaudoti „Sodros“ senatvės pensijos amžiaus skaičiuokle. Visą pensijinio amžiaus lentelę rasite čia.

Kaip pasikeistų pensija, jei dirbčiau dar 5 metus?

Jei dirbtumėte dar 5 metus - jūsų pensija tikrai padidėtų. Per šį laikotarpį toliau kauptumėte PAV, o tai didintų individualiąją pensijos dalį. Be to, viršijus būtinąjį stažą, gali būti skiriamas papildomas priedas už kiekvienus papildomus metus, todėl ilgesnis darbo laikotarpis dažniausiai reiškia ir didesnę senatvės pensiją.

Tavo pensija - tavo įmokų atspindys. Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą. Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos. Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie:

  • Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių.
  • Turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą.

Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.

Pensijos stažas 2026 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų ir 6 mėnesių socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus.

Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. 2026 metais vidutinė senatvės pensija siekia 750 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 810 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.

Senatvės pensija persikėlus į Lietuvą

ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją. Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kanada ir Moldova, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje. Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų.

Pensija yra finansinė parama, kuri skirta užtikrinti pajamas asmenims, pasiekusiems tam tikrą amžių arba atitinkantiems tam tikras sąlygas ir nebevykdantiems aktyvios darbo veiklos. Tai yra svarbus socialinio saugumo elementas, leidžiantis žmonėms išlaikyti oriai gyventi, palikus savo darbo vietą.

Pensijų sistema yra įvairi ir gali apimti valstybines, privačias bei darbuotojų pensijų fondų teikiamas išmokas. Skirtingose šalyse pensijų teikimo sąlygos ir dydis gali labai skirtis, todėl svarbu suprasti, kaip veikia šios sistemos ir, kokie yra jų privalumai bei iššūkiai. Juk pensija ne tik suteikia finansinį stabilumą, bet ir yra svarbi dalis, planuojant asmeninę ateitį bei užtikrinant orų gyvenimą sulaukus garbaus amžiaus.

Kada man priklauso išeiti į pensiją pagal gimimo metus?

Lietuvoje senatvės pensijos amžius palaipsniui didinamas, norim 2026 metais pasiekti 65 metų ribą tiek vyrams, tiek moterims.

Vyrų pensinis amžius:

  • 2025 metais: 64 metai ir 10 mėnesių - vyrams, gimusiems 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d.
  • 2026 metais ir vėliau: 65 metai - vyrams, gimusiems 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau.

Moterų pensinis amžius:

  • 2025 metais: 64 metai ir 8 mėnesiai - moterims, gimusioms 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d.
  • 2026 metais ir vėliau: 65 metai - moterims, gimusioms 1961 m. gegužės 1 d. ir vėliau.

Ar galiu į pensiją išeiti anksčiau?

Taip, Lietuvoje yra galimybė išeiti į pensiją anksčiau, pasinaudojant išankstine senatvės pensija. Ši pensija gali būti skiriama likus ne daugiau kaip 5 metams iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus, jei atitinkate tam tikras sąlygas:

  • Stažas: Turite turėti būtinąjį stažą senatvės pensijai gauti, kuris priklauso nuo metų, kada sulauksite pensinio amžiaus. Pavyzdžiui, 2025 metais būtinasis stažas yra 34 metai.
  • Pajamos: Negalite gauti kitų socialinio draudimo, valstybinių ar šalpos pensijų, taip pat negalite dirbti ar gauti pajamų iš savarankiškos veiklos, būti ūkininku ar jo partneriu.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad išankstinė senatvės pensija yra mažinama 0,32% už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus. Pavyzdžiui, jei nuspręstumėte išeiti į išankstinę pensiją likus 5 metams (60 mėnesių) iki pensinio amžiaus, jūsų pensija būtų sumažinta 19,2% (0,32% x 60 mėn.).

Be to, sulaukus senatvės pensijos amžiaus, jūsų senatvės pensija taip pat bus mažinama 0,32% už kiekvieną mėnesį, kuomet gavote išankstinę pensiją. Tačiau jei išankstinę pensiją gavote ne ilgiau kaip 3 metus ir turėjote ne mažesnį kaip 40 metų stažą (šis reikalavimas kasmet didėja 3 mėnesiais), senatvės pensija nebus mažinama.

Prieš priimant sprendimą dėl išankstinės pensijos, rekomenduojama įvertinti savo finansinę situaciją ir pasikonsultuoti su „Sodros“ specialistais, kad gautumėte išsamią informaciją apie galimus pensijos dydžio sumažinimus ir jų įtaką jūsų ateities pajamoms.

D. U. Tai galimybė gauti dalinę pensiją likus ne daugiau kaip 5 metams iki įprasto pensijos amžiaus. Minimalus būtinasis stažas 2025 m. Jei trūksta stažo, pensija bus mažesnė arba jos visai negausite. Kai kuriais atvejais galima mokėti savarankiškas įmokas ar kaupti pensijai II ir III pakopose.

Skaičiuojama, kad Jungtinėje Karalystėje (JK) gali gyventi iki 300 tūkst. emigrantų iš Lietuvos. Nuo kitų metų jiems, kaip ir kitiems šios šalies gyventojams bus ilginamas pensinis amžius. Skaičiuojama, kad Jungtinėje Karalystėje (JK) gali gyventi iki 300 tūkst. emigrantų iš Lietuvos. Nuo kitų metų jiems, kaip ir kitiems šios šalies gyventojams bus ilginamas pensinis amžius. Nuo balandžio mėnesio valstybinės pensijos amžius palaipsniui bus ilginamas nuo dabartinių 66 metų iki 67 metų visiems 2028 m. balandžio mėn. Negana to, pensinis amžius JK gali ilgėti ir dar daugiau. Šiuo metu kaip tik atliekami du tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, kada būtų priimtina pensinį amžių toliau ilginti iki 68 metų. JK Vyriausybė netiesiogiai nurodė ataskaitas rengiantiems ekspertams laikytis prielaidos, kad pensijų trigubos apsaugos dėl pensijų indeksavimo neribotą laiką. Tai reiškia, kad valstybinė pensija JK kasmet didėja pagal didžiausią iš šių rodiklių: infliaciją, vidutinį darbo užmokesčio augimą arba 2,5 proc. Vyriausybė pažadėjo laikytis „trigubo užrakto“ principo per visą šio parlamento kadenciją. Ekspertai teigia, kad trigubas užraktas paprastai yra naudingas turtingesniems vyresnio amžiaus žmonėms, kurie gyvena ilgiau. Tuo metu valstybės pensinio amžiaus didinimas, siekiant finansuoti didesnį metinį padidėjimą, neproporcingai veikia skurdesnius pensininkus, kurių gyvenimo trukmė yra trumpesnė. Tuo tarpu minimalus amžius, nuo kurio galima gauti darbo ir kitas privačias pensijas, taip pat planuojama padidinti nuo 55 iki 57 metų, bet ne anksčiau kaip 2028 m. balandžio mėn. Primename, kad Lietuvoje pensinis amžius kitais metais taip pat pailgės ir sieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Pensijų sistema JK kiek skiriasi nuo lietuviškos. Vienodo fiksuoto dydžio valstybinė pensija ten skiriama visiems reikiamą darbo stažą turintiems gyventojams. Tokios pensijos analogija Lietuvoje galėtų būti bazinė pensija arba senatvės pensijos bendroji dalis. Tiesa, mūsų šalyje ji mokama kartu su individualiąja pensijos dalimi. Šiuo metu valstybinė pensija JK sudaro 230,25 svarų sterlingų per savaitę. Tai būtų maždaug 921 svaras arba apie 1055 eurus per mėnesį. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje dabar yra 669 eurai.

Valstybinė Pensijų Sistema: Pagrindiniai Aspektai

Valstybinė pensijų sistema Lietuvoje apima ne tik įprastą senatvės pensiją, bet ir bazinę bei išankstinę pensiją. Svarbu žinoti, kad pensinis amžius ir būtinasis stažas senatvės pensijai nuolat didėja.

Pensinio Amžiaus Pokyčiai

Nuo 2012 m. sausio 1 d. senatvės pensijos amžius kasmet didinamas: moterims - po 4 mėnesius, vyrams - po 2 mėnesius per metus. Šis procesas tęsis iki 2026 m., kol pensinis amžius pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims.

Pavyzdys: 2012 metais moterims nustatytas senatvės pensijos amžius buvo 60 metų ir 4 mėnesiai. Šį amžių 2012-taisiais sukako moterys, gimusios nuo 1952 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Gimusios 1952 m. vasario 1 d., 60 metų ir 4 mėnesių amžių sukako 2012 m. birželio 1 d. Tuo tarpu gimusios 1952 m. rugsėjo 1 d. ir vėliau 61 metų ir 4 mėn. amžių sukaks tik 2013 metais. Nuo 2013 m. sausio 1 d. senatvės pensijos amžius moterims jau buvo 60 metų ir 8 mėnesiai. Taigi 1952 m. rugsėjo 1 d. gimusioms moterims senatvės pensija galėjo būti skirta nuo 2013 m. gegužės 1 d., taigi sulaukus tiems metams nustatytą senatvės pensijos amžių, t.y.

Pensinis Amžius ir Gimimo Data

Žemiau pateiktose lentelėse nurodytas pensinis amžius pagal gimimo datą:

Vyrai:

Metai Pensinis amžius Gimimo data
2012 62 metai 8 mėn. 1949 m. liepos 1 d. - 1950 m. balandžio 30 d.
2013 62 metai 10 mėn. 1950 m. gegužės 1 d. - 1951 m. vasario 28 d.
2014 63 metai 1951 m. kovo 1 d. - 1951 m. gruodžio 31 d.
2015 63 metai 2 mėn. 1952 m. sausio 1 d. - 1952 m. spalio 31 d.
2016 63 metai 4 mėn. 1952 m. lapkričio 1 d. - 1953 m. rugpjūčio 31 d.
2017 63 metai 6 mėn. 1953 m. rugsėjo 1 d. - 1954 m. birželio 30 d.
2018 63 metai 8 mėn. 1954 m. liepos 1 d. - 1955 m. balandžio 30 d.
2019 63 metai 10 mėn. 1955 m. gegužės 1 d. - 1956 m. vasario 28 d.
2020 64 metai 1956 m. kovo 1 d. - 1956 m. gruodžio 31 d.
2021 64 metai 2 mėn. 1957 m. sausio 1 d. - 1957 m. spalio 31 d.
2022 64 metai 4 mėn. 1957 m. lapkričio 1 d. - 1958 m. rugpjūčio 31 d.
2023 64 metai 6 mėn. 1958 m. rugsėjo 1 d. - 1959 m. birželio 30 d.
2024 64 metai 8 mėn. 1959 m. liepos 1 d. - 1960 m. balandžio 30 d.
2025 64 metai 10 mėn. 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d.
2026 65 metai 1961 m. kovo 1 d.

Moterys:

Metai Pensinis amžius Gimimo data
2012 60 metų 4 mėn. 1952 m. sausio 1 d. - 1952 m. rugpjūčio 31 d.
2013 60 metų 8 mėn. 1952 m. rugsėjo 1 d. - 1953 m. balandžio 30 d.
2014 61 metai 1953 m. gegužės 1 d. - 1953 m. gruodžio 31 d.
2015 61 metai 4 mėn. 1954 m. sausio 1 d. - 1954 m. rugpjūčio 31 d.
2016 61 metai 8 mėn. 1954 m. rugsėjo 1 d. - 1955 m. balandžio 30 d.
2017 62 metai 1955 m. gegužės 1 d. - 1955 m. gruodžio 31 d.
2018 62 metai 4 mėn. 1956 m. sausio 1 d. - 1956 m. rugpjūčio 31 d.
2019 62 metai 8 mėn. 1956 m. rugsėjo 1 d. - 1957 m. balandžio 30 d.
2020 63 metai 1957 m. gegužės 1 d. - 1957 m. gruodžio 31 d.
2021 63 metai 4 mėn. 1958 m. sausio 1 d. - 1958 m. rugpjūčio 31 d.
2022 63 metai 8 mėn. 1958 m. rugsėjo 1 d. - 1959 m. balandžio 30 d.
2023 64 metai 1959 m. gegužės 1 d. - 1959 m. gruodžio 31 d.
2024 64 metai 4 mėn. 1960 m. sausio 1 d. - 1960 m. rugpjūčio 31 d.
2025 64 metai 8 mėn. 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d.
2026 65 metai 1961 m. gegužės 1 d.

Bazinė Pensija Lietuvoje

Nuo 2025 metų sausio 1 d. Lietuvoje bazinė pensija padidėjo iki 298,45 euro. Taip pat, vieno pensijų apskaitos vieneto vertė 2025 metais yra 7,16 euro.

Išankstinė Senatvės Pensija

Lietuvoje išankstinė senatvės pensija suteikia galimybę gauti pensiją anksčiau, nei nustatytas senatvės pensijos amžius, tačiau būtina atitikti tam tikras sąlygas:

  • Stažas: Turite turėti būtinąjį stažą senatvės pensijai tais metais, kai sukaksite senatvės pensijos amžių.
  • Pajamos: Neturite dirbti ir gauti kitų periodinių išmokų ar pajamų, susijusių su darbo santykiais, savarankiška veikla ar pajamomis iš užsienio valstybės.

Išankstinė senatvės pensija apskaičiuojama kaip įprasta senatvės pensija, tačiau ji mažinama 0,32% už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties. Jei išankstinė pensija buvo gauta ne ilgiau kaip 3 metus ir asmuo turėjo ne mažesnį kaip 40 metų stažą (2025 m.

Išankstinė pensija leidžia anksčiau gauti pensiją, tačiau dėl taikomo mažinimo ji bus mažesnė tiek išankstinės, tiek senatvės pensijos laikotarpiu. Todėl svarbu įvertinti savo finansinę situaciją ir galimybes prieš priimant sprendimą dėl išankstinės pensijos gavimo.

Minimali Pensija Lietuvoje

2025 metais Lietuvoje minimalios pensijos dydis tiesiogiai nenustatomas. Jei asmens apskaičiuota pensija yra mažesnė nei 450 eurų ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą (2025 metais tai yra 34 metai), mokama pensijos priemoka, kad bendra gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 450 eurų. Be to, nuo 2025 metų sausio 1 d. šalpos pensijų bazė padidės iki 248 eurų.

Pensijų Didinimas ir Indeksavimas

Nuo 2025 metų sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo pensijų ir socialinių išmokų padidinimas. Bazinė pensija padidėjo 10,63 proc. IK apskaičiuojamas kaip septynerių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų. IK apskaičiuoti naudojami Lietuvos statistikos departamento skelbiami trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, darbo užmokesčio fondo augimo duomenys ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka parengtame apskaičiavimo metų Ekonominės raidos scenarijuje skelbiami apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų darbo užmokesčio fondo augimo rodikliai.

Pensijų Kaupimas: Pirma ir Antra Pakopos

Kiek sukaupta pirmosios pakopos arba valstybinės pensijos pasitikrinti nėra įmanoma, nes čia kaupiami ne pinigai, o darbo stažas ir taškai. Kiek sukaupta antrojo pensijų pakopoje galite savo „Sodros“ paskyroje arba prisijungus prie konkretaus pensijų fondo paskyros. Apie tai būtina informuoti pensijų kaupimo bendrovę likus ne mažiau nei 30 kalendorinių dienų iki numatomo sustabdymo pradžios.

Pensijų Sistemos Stabilumas ir Demografiniai Iššūkiai

Daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių pensinis amžius jau siekia 65 metus. Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, įvertinus demografinę padėtį, kai socialinio draudimo įmokų mokėtojų mažėja, o išmokų gavėjų daugėja, imtasi pamažu vėlinti pensinį amžių. Taip ilgalaikėje perspektyvoje siekiama užtikrinti pensijų sistemos finansinį stabilumą bei visos socialinio draudimo sistemos balansą. Remiantis ilgalaikėmis prognozėmis, jeigu nebūtų vėlinamas pensinis amžius, dėl demografinio spaudimo 2036 m. „Sodros“ pensijų biudžeto deficitas siektų apie 1,5 proc. BVP, o 2060 m. - beveik 3 proc. BVP. Ekonominis senatvės pensijos amžiaus didinimo efektas pasireikš, tiek surenkant daugiau mokesčių iš ilgiau dirbančių asmenų, tiek sutaupant lėšas pavėlinus pensijų mokėjimą.

Schema, iliustruojanti demografinius iššūkius pensijų sistemai.

Pensijos Vokietijoje: Apžvalga

Verta pažvelgti ir į pensijų sistemą Vokietijoje, kuri užima 13 vietą pasaulyje pagal visuotinį pensijų indeksą. Vokietijos pensijų sistema susideda iš trijų dalių:

  1. Privaloma valstybinė pensija: Valstybinis pensijų draudimas „Gesetzliche Rentenversicherung“ (GRV). Įmokų tarifas yra 18,6%, kurį pusiau dalijasi darbuotojas ir darbdavys.
  2. Įmonės ir profesinės pensijos: Privačios savanoriškos pensijų kaupimo sistemos, siūlomos darbdavių („Betriebliche Altersvorsorge“ - BAV).
  3. Privatus pensijos kaupimo fondas: Individualus investavimas į pensiją per bankus ir draudimo kompanijas.

Minimalus Stažas ir Pensinis Amžius Vokietijoje

Teisę gauti standartinę senatvės pensiją turi visi, mokėję įstatymų numatytą pensijų draudimą ne mažiau kaip 5 metus. Amžiaus riba palaipsniui didinama nuo 65 iki 67 metų. Asmenys, gimę 1964 m. ir vėliau, negalės išeiti į pensiją iki 67 metų, nesumažinę pensijos.

Pensinis Amžius Vokietijoje Pagal Gimimo Metus

Gimimo metai Standartinis pensinis amžius
Iki 1946 65 metai
1947 65 metai + 1 mėnuo
1948 65 metai + 2 mėnesiai
1949 65 metai + 3 mėnesiai
1950 65 metai + 4 mėnesiai
1951 65 metai + 5 mėnesiai
1952 65 metai + 6 mėnesiai
1953 65 metai + 7 mėnesiai
1954 65 metai + 8 mėnesiai
1955 65 metai + 9 mėnesiai
1956 65 metai + 10 mėnesių
1957 65 metai + 11 mėnesių
1958 66 metai
1959 66 metai + 2 mėnesiai
1960 66 metai + 4 mėnesiai
1961 66 metai + 6 mėnesiai
1962 66 metai + 8 mėnesiai
1963 66 metai + 10 mėnesių
1964 67 metai
Nuo 1965 67 metai

Taigi, asmenys, gimę 1956 metais, Vokietijoje į pensiją gali išeiti sulaukę 65 metų ir 10 mėnesių.

Išėjimas Į Pensiją Anksčiau Laiko Vokietijoje

Išėjimas į pensiją anksčiau numatyto laiko Vokietijoje galimas, jei esate išdirbę ir mokėję įmokas valstybiniam pensijų draudimui ne mažiau kaip 35 metus. Tai leis Jums išeiti į pensiją sulaukus 63 metų ir gauti valstybinę pensiją. Tačiau kiekvienas ankstyvo išėjimo į pensiją mėnuo kainuoja 0,3% mėnesinės pensijos išmokos.

Pensijos Dydis Vokietijoje

Vokietijoje nėra nustatyta minimali pensija. Pensijos dydis priklauso nuo per darbo metus uždirbtų pajamų ir sumokėtų mokesčių į valstybės pensijų fondą. Vidutinė išmokėtų pensijų suma Vokietijoje yra apie 993 EUR, tačiau moterų pensijos yra vidutiniškai gerokai mažesnės nei vyrų.

Kur Kreiptis Dėl Pensijos?

Vokietijoje: Prašymai skirti pensijos išmokoms gauti turi būti pateikiami Vokietijos pensijų draudimui - Deutsche Rentenversicherung.

Lietuvoje, turint stažo Vokietijoje: Asmuo, sulaukęs pensijos amžiaus, SoDros skyriuje, pildydamas prašymą gauti senatvės pensiją Lietuvoje, nurodo, jog yra dirbęs Vokietijoje ir nori gauti pensiją į asmeninę sąskaitą. SoDra veikia kaip tarpininkas ir persiunčia asmens užklausą atitinkamai Vokietijos institucijai.

Jei Jūs grįžote į Lietuvą jau įgijęs teisę gauti visą ar dalį pensijos Vokietijoje ir atitinkate reikalavimus gauti pensiją Lietuvoje, suėjus pensiniam amžiui Jums bus mokamos abi pensijos - tiek iš Lietuvos, tiek iš Vokietijos.

tags: #gimusi #1956 #09 #13 #pensija #geguzes