Naujagimio svoris yra vienas iš pirmųjų ir svarbiausių jo sveikatos rodiklių, kurį vertina medikai iš karto po gimimo. Tačiau svarbu suprasti, kad tai tik vienas iš daugelio veiksnių, lemiančių vaiko raidą. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip vertinamas naujagimio gimimo svoris, ką reiškia APGAR balai, kaip keičiasi kūdikio svoris pirmosiomis dienomis ir mėnesiais, ir kokie veiksniai gali turėti įtakos jo augimui.
APGAR skalė: pirmasis naujagimio įvertinimas
Gimus naujagimiui, gydytojai atlieka pirminę apžiūrą ir jo būklę įvertina balu nuo 0 iki 10 pagal APGAR skalę. APGAR skalė yra naujagimių būklės įvertinimo metodas, rodantis naujagimio atsaką į gaivinimo veiksmus, tačiau neprognozuojantis galimų vaikučio ligų ateityje. Šią vertinimo sistemą sukūrė amerikiečių gydytoja Virginija Apgar. Kiekvienas požymis įvertinamas nuo 0 iki 2 balų ir visi balai susumuojami. Vertinimas atliekamas du kartus - po 1 minutės ir po 5 minučių nuo gimimo. Paprastai antrasis įvertinimas būna didesnis.
APGAR skalė apima šiuos penkis rodiklius:
- Appearance (odos spalva): vertinama, ar oda rožinė, ar yra melsvumo.
- Pulse (pulsas): vertinamas širdies susitraukimų dažnis.
- Grimace (refleksinis jautrumas): vertinama naujagimio reakcija į dirgiklius, pavyzdžiui, atsiurbimą iš nosiaryklės ir burnos.
- Activity (raumenų tonusas): vertinama galūnių padėtis, judesiai, raumenų įtempimas.
- Respiration (kvėpavimas): vertinamas kvėpavimo ritmas ir gylis.
Normalus naujagimio vertinimas pagal APGAR skalę yra 7 - 10 balų. Jei vertinimas yra 4-6 balai, tai reiškia vidutinio sunkumo gyvybinių funkcijų slopinimą, ir naujagimiui reikalinga skubi medikų pagalba. 0-3 balų įvertinimas rodo labai žemą įvertinimą, naujagimio gyvybei gresia pavojus, būtina taikyti skubias gaivinimo priemones.
Naujagimio svorio pokyčiai pirmosiomis dienomis ir savaitėmis
Išnešioti naujagimiai įprastai gimsta sverdami 2500-4000 g. Tačiau jų svoris ima mažėti jau pirmomis valandomis po gimimo. Maždaug 75 proc. naujagimių kūno masės sudaro vanduo, kuris palaipsniui pašalinamas. Vandens naujagimiai netenka ne tik su šlapimu ir išmatomis, bet ir per odą bei plaučius. Vidutiniškai naujagimiai netenka apie 6-7 proc. savo gimimo svorio. Daugiau svorio netenka žindomi naujagimiai - jie gali netekti net iki 7-10 proc. svorio. Pieno mišiniu maitinamų naujagimių svoris krenta ne taip ženkliai ir per pirmąsias dienas jie netenka apie 5 proc. Pirminis svoris greičiau sugrįžta pieno mišiniais maitinamiems naujagimiams.
Normalu, jeigu dažnai, pagal poreikį žindomas naujagimis pirmosiomis paromis praranda iki 10 proc. gimimo svorio. Per pirmąjį mėnesį priaugto svorio skaičiuojamas būtent nuo šios - pačios mažiausios - ribos. Juk šį prarastą svorį vaikučiui reikia susigrąžinti žindant krūtį ir tai jis padaro per 10 - 14 dienų.
Sveikas naujagimis nuo ketvirtos gyvenimo paros pasišlapina ne mažiau kaip šešis kartus per parą bespalviu ir bekvapiu šlapimu, nuo penktos gyvenimo paros pasituština ne mažiau kaip tris - keturis kartus per parą geltonomis išmatomis. Jeigu jūsų vaikutis atitinka šiuos rodiklius, matote, kad jis yra sotus ir patenkintas, galite būti ramūs: šiuo metu pienuko jam tikrai užtenka ir jo svoris auga. Užsirašykite ant lapo pasišlapinimų ir pasituštinimų skaičių, įvertinkite sotumo požymius kiekvieną dieną - taip labai anksti pastebėsite bet kokius nesklandumus ir nepavėluosite kreiptis pagalbos.
Svorio augimas pirmąjį pusmetį ir vėliau
Toks pat svorio augimas išlieka visus pirmuosius tris mėnesius: ne mažiau kaip 500 g per mėnesį arba 1500 g per tris mėnesius. Vėliau matome, kad vaikučio ūgis ir galvos apimtis ir toliau didėja tolygiai, o svorio augimas sulėtėja - tai yra natūralus žindomo kūdikio augimas ir visiškai nereiškia, jog būtina skubėti duoti papildomo maisto.
Minimalus svorio augimas yra 125 g per savaitę. Jei 2-4 savaičių naujagimis per parą šlapinasi ne mažiau kaip 6 kartus, tai yra normalu. Jeigu gimęs naujagimis pirmosiomis dienomis po gimimo netenka daugiau nei 10 proc. savo svorio, arba nepriauga iki gimimo svorio iki 14 dienų, tai gali signalizuoti apie problemas.
Kada verta sunerimti dėl naujagimio svorio?
Kūdikis iš tiesų gali priaugti per mažai svorio, kai žindomas per retai ar per trumpai (neatsižvelgiant į jo poreikius ir psichomotorinį subrendimą), per dažnai arba per retai keičiamos krūtys, kai neteisingai apžioja krūtį, nesugeba žįsti. Tokiu atveju rekomenduojama kuo skubiau kreiptis specialisto pagalbos: daugelį žindymo nesklandumų galima įveikti, susigrąžinti tokį brangų mamos pieną ir toliau sėkmingai žindyti.
Ar teks mažylį pamaitinti papildomai, priklausys nuo daugelio veiksnių: kaip jis jaučiasi, kaip jis sugeba žįsti, ar anksti pastebėtos problemos ir t.t. Pirmas pasirinkimas - ištrauktas motinos pienas. Jis sumaitinamas iš taurelės ar šaukštelio. Tik tais atvejais, kai pieno gamyba sumažėjusi ir neįmanoma užtikrinti vaikučio poreikių, skiriamas mišinys. Jis taip pat sumaitinamas iš taurelės ar šaukštelio. Tačiau ir tada būtina dirbti sprendžiant žindymo problemas: mokantis vaikučiui įduoti krūtį, užtikrinti tinkamą apžiojimą ir efektyvų žindimą, žindant dar dažniau ir ilgiau nei anksčiau.
Faktoriai, įtakojantys naujagimio gimimo svorį
Žmogaus kūno sudėjimas yra nulemtas genų, tačiau kūno svorį visais gyvenimo laikotarpiais, įskaitant ir paslėptąjį motinos įsčiose, veikia daugybė veiksnių. Tai fizinis motinos aktyvumas, mityba ar įvairūs žalingi įpročiai, aplinkos tarša ir kt. Atsižvelgiant į visus minėtus veiksnius sunku pasakyti, koks yra gimimo svorio etalonas. Tam yra naudojamos įvairios kreivės.
Mergaitės dažniau būna lengvesnės už berniukus. Laikoma, kad normalus išnešioto naujagimio svoris yra tarp 2,5 ir 3,5 kg. Kartais mažyliai gimsta mažesnio svorio dėl neišnešiotumo ar kitų situacijų (motinos ar vaisiaus liga, žalingi įpročiai, ypač rūkymas nėštumo metu). Naujagimis, gimęs mažiau 2,5 kg laikomas mažo gimimo svorio, mažiau 1,5 kg - labai mažo gimimo svorio, o mažiau 1 kg - ypatingai mažo gimimo svorio. Medikų žargonu, naujagimis, kuris neatitinka gimimo svorio pagal nėštumo trukmę, vadinamas hipotrofišku. 4 kg ir daugiau sveriantys naujagimiai laikomi didelio gimimo svorio. Kartai jie vadinami hipertrofiškais arba makrosomiškais - ypač sveriantis 4,5 kg ir daugiau, o 5 kg ir daugiau - tiesiog gigantais.
Nors ir paplitęs įsitikinimas, jog antsvorį turinčių motinų naujagimiai gimsta taip pat stori ir drūti, tyrimai parodė, kad yra kitaip. Motinos, kurioms nėštumo pradžioje trūko svorio, buvo per lieknos, nėštumo metu priauga daugiau, nei normalų ar per didelį kūno masės indeksą turinčios motinos. Mokslininkai mano, jog nėštumo metu liesos moters organizmas pirmiausiai stengiasi atgauti trūkstamą kūno masę iki fiziologiškai įprastinės. Tyrimų duomenimis, nepakankamą kūno masės indeksą turinčių nėščiųjų kiekvienas priaugatas kilogramas vidutiniškai padidina naujagimio kūno masę beveik 50 g, o tuo tarpu antsvorį turinčių motinų kiekvienas priaugatas kilogramas naujagimio kūno masę padidina tik vos 12 g.
Taigi, didelio svorio naujagimis - vargas ir jam pačiam, ir mamai. Siekiant, kad vaikelis gimtų normalaus svorio, reiktų rūpintis subalansuota mityba jau prieš nėštumą, sportuoti, mesti žalingus įpročius ir kontroliuoti priaugamą svorį per nėštumą.
Pediatras paaiškina naujagimio pagrindus: maitinimą, saugų miegą, tuštinimąsi, automobilines kėdutes ir kita.
Taip pat svarbu suprasti, kad mitas, jog motina gimė mažo ar didelio svorio, tai ir ji gimdys visus kaip vienas tokius pačius vaikelius, nėra tiesa. Gali būti taip, kad vienas vaikelis gimė per mažo svorio pagal nėštumo trukmę, o kitas - normalus ar net per didelis. Tai priklausys nuo daugelio jau anksčiau minėtų veiksnių.
Hipotrofiški mažyliai neturi pakankamai riebalų atsargų poodiniame sluoksnyje, dėl to jie labai jautrūs atvėsimui. Jei „skruzdėliukams” nepakanka šilumos ant mamytės krūtinės, tai tokiems mažyliams gali prireikti papildomų šilumos šaltinių.
Svarbu atsiminti, kad didelio svorio naujagimiui galioja tos pačios maitinimo taisyklės, kaip ir gimusiems normalaus svorio. Juos reikia žindyti po gimdymo per pirmas 2 valandas ir maitinti kas 1,5-2-3 val. pagal naujagimio poreikį, nedarant pertraukų naktį. Papildomą maitinimą reikia pradėti nuo 6 mėnesių, tęsiant žindymą tokiu pačiu ritmu.
