Mįslės - tai neatsiejama tautosakos dalis, atspindinti senovės žmonių pasaulėžiūrą, išmintį ir kasdienybę. Nors šiandien beveik neįmanoma nustatyti tikslios mįslių kilmės ir amžiaus, žinoma, kad kai kurios jų siekia net XVI amžiaus vidurį. Šios nedidelės tautosakos formos ne tik linksmina, bet ir moko, pateikdamos išmintingus klausimus ir netikėtus atsakymus.
Mįslės dažnai atspindėjo to meto visuomenės vertybes ir socialinius santykius. Jose nevengta su humoru pažvelgti net į pačius švenčiausius dalykus. Nors religijos ir Katalikų bažnyčios įtaka naujaisiais laikais buvo didelė, mįslės drąsiai kėlė įvairius tikėjimo klausimus, o kunigai, popiežius, šventieji ir net Dievas tapdavo jų objektais.
Religinės ir Biblijos temos mįslėse
Dievas minimas mįslėse retai, tačiau kai kurios jų nagrinėja ir jo savybes: „Ko Viešpats Dievas neturi, popiežius - retai, o paprastas žmogus [turi] kiekvieną dieną? Viešpats Dievas neturi sau lygaus.“ Yra ir mįslių apie Jėzų, pavyzdžiui: „Kada Viešpats Jėzus atsistojo ant vienos kojos? Kai sėdo ant asilėlio vykti į Jeruzalę.“ Taip pat pasitaiko mįslių apie Šventąją Dvasią.
Dažniau mįslių herojais tapdavo Biblijos ir Evangelijos personažai. Štai keletas pavyzdžių:
- „Kas numirė, bet nesupuvo ir nesupus? Loto žmona, paversta į druskos stulpą.“
- „Kas yra tie, kurie: [1.] Nei gimė, nei miršta? [2.] Kiti negimė, bet mirė? 3. Gimė, bet nemirė? 4. Gimsta ir miršta? Atsakymai: 1. Angelai. 2. Adomas ir Ieva. 3. Elijas ir Enochas. 4. Kiekvienas žmogus.“
- „Kas pirmiau vaidijosi nei gimė?“
Mįslės apie bažnyčią ir jos tarnus
Nemažai mįslių yra apie bažnyčią ir jos tarnus. Pavyzdžiui:
- „Kas yra šventųjų vyresnysis bažnyčioje? Zakristijonas, nes kurį nori paveikslą paaukština, o kitą pažemina.“
- „Kas pirmasis įeina į bažnyčią?“
Kartais mįslėse apie religiją būdavo ir socialinės tikrovės elementų:
- „Už ką baudžiauninkai labiausiai Viešpačiui Dievui meldžiasi?“
Humoras ir kasdienybė: profesijos, santykiai, gyvūnai
Mįslės atskleidžia įvairiapusį to meto gyvenimą, įamžindamos įvairių profesijų atstovų kasdienybę ir ypatumus. Menininkams skirta ši mįslė: „Kas mažiausiai rūpinasi savo vaikais? Dailininkas nupieš, o drožėjas iš medžio išdroš.“ Apie tai, kad malūnininkai kartais piktnaudžiaudavo dirbdami, liudija ši mįslė: „Kas visų geriausia malūnininkui malūne? Maišai, nes neišduoda, kai jis vagia iš jų.“
Religiniai motyvai būdavo derinami ir su profesijų aprašymais:
- „Kokio amato atstovai labiausiai baiminasi Viešpaties Kristaus istorijos? Peilių dirbėjai, nes bijo, kad ir žmonės neimtų laužyti duonos kaip šventieji apaštalai.“
Kai kada šaipytasi iš to meto madų ir socialinių stereotipų. Vokiečius pašiepė ši mįslė: „Kas yra po kumelės uodega?“ Mįslės apie vyrų ir moterų santykius, lyčių stereotipus šmaikštumu nenusileidžia mūsų laikų anekdotams:
- „Kodėl moterims barzdos neduotos? Reikėtų jas skusti, o skusdamas barzdaskutys turėtų ne vienai perpjauti gerklę, nes [jos] nesugeba tylėti.“
- „Kas būtų geriau: ar kad malūnas sudegtų, ar prieglauda su bobomis?“
Mįslėse pašiepiami ir to meto donžuanai:
- „Kas čia per šventasis, kuris: 1. Tris kartus buvo matytas ore? 2. Penkis atgaivino? 3. Iš nemergaitės padarė mergaitę? 4. Prie geležinių grotų kentėdamas, Viešpaties Dievo neišsigynė? Atsakymai: Nėra tai šventasis, o tas, kuris: 1. Tris kartus buvo matytas lipant pas svetimą žmoną kopėčiomis. 2. Penkis atgaivino - penkis vaikus padarė. 3. Iš nemergaitės padarė mergaitę - pasileidėlei padarė vaikutį, mergaitę. 4. Prie geležinių grotų kentėdamas Viešpaties Dievo neišsigynė, kai lipantį per grotas jį nutvėrę mušė, jis šaukėsi Dievo pagalbos: „Nemuškite manęs. Dieve, pasigailėk manės“ etc., etc.“
Kalbama mįslėse ir apie meilę. Vienoje lotyniškoje mįslėje klausiama: „Kokia ugnis atsiranda be malkų ir be jokios medžiagos?“
Gyvūnų pasaulis mįslių kontekste
Kai kada mįslėse apie religiją būdavo pasakojama apie gyvūnijos pasaulį. Jose minimi Biblijos siužetai arba to meto situacijos, siejamos su bažnyčia:
- „Kur taip asilas nusiperdė, kad visas pasaulis girdėjo? Nojaus arkoje.“
- „Tas, kuris buvo Viešpaties Jėzaus nešiotojas, tačiau nepateko po mirties į dangų ir jį šunys suėdė, [kas]? Asilas.“
Taip pat nagrinėjamos ir gyvūnų savybės:
- „Kas buvo pirmiau: barzda ar žmogus? Barzda, nes ožiai sutverti anksčiau nei žmogus.“
- „Kodėl šunys į bažnyčią eina?“
Dažni mįslių apie gyvūnijos pasaulį herojai buvo naminiai gyvuliai:
- „Kada šunys labiausiai bijo? Pirmą jį penktadienį po Velykų, nes supranta, kad vėl ateina Didysis pasninkas.“
Kai kurios mįslės ilgos ir vaizdingos:
- „Kas tai yra: keturios kojos paėmė vieną kaulą, atėjusios dvi kojos paėmė tris kojas, metė į keturias kojas, kad paleistų vieną kaulą? Virėjas į šunį dėl [paimto] kaulo metė kėdutę su trimis kojomis.“
Būta ir juodo humoro:
- „Kaip išvarytum ožką, nežiūrėdamas jai į uodegą? Reikėtų nosį pakišti po uodega.“
Kartais tokiose mįslėse žaidžiama prasmėmis:
- „Ar matė kas nors kiaulę su kontušu ar žiponu?“
Mįslių herojai būdavo arti žmonių gyvenantys laukiniai žinduoliai, paukščiai, žuvys:
- „Kokių žuvų daugiausia vandenyje? Šlapių.“
- „Kodėl žuvims skuta žvynus?“
Dažnas mįslių herojus - zuikis:
- „Kada zuikis daugiausia galva dirba? Kai yra pakliuvęs į kilpą.“
- „Kodėl zuikis po medžiu tupia? Nes į medį neįlips.“
- „Kodėl zuikis per kelią šuoliuoja? Nes kelias [peršokti] per jį negali.“
- „Kada zuikis husariškai į šarvus įsivelka? Kai jį, paruoštą pusdubenyje, pusdubeniu uždengia.“
- „Kuriam zuikiui Viešpats Dievas maloningiausias? Baltajam, nes vasarą būna pilkos spalvos, o žiemą - baltos.“
Būta mįslių net apie parazitus.
Rankraštinėje knygoje „Silva Rerum“ greta kitų žinių rastas to meto mįslių ir atsakymų į jas sąrašas, liudijantis, kad žmonės, gyvenę LDK laikais, smagiai juokėsi iš savęs ir aplinkinio pasaulio.
