Tavo pečiams teks didžiulė atsakomybė už šeimos išsaugojimą. Ar aukosi savo ambicijas ir užsispyrimą vardan to, kad vaikas turėtų tėvą? Tada, kai nusprendei susieti savo gyvenimą su išrinktuoju, vargu ar galvojai apie tai, koks tėvas jis bus judviejų mažyliui. Patirtis čia nieko dėta. Tik šeimyninio gyvenimo pradžioje iš naujo įvertinsi partnerio pranašumus ir trūkumus, imsi lyginti, kuo judu panašūs ir kuo skirtingi.
Kad nėščiosios psichika yra be galo trapi, kad dėl to su ja reikia elgtis labai atidžiai ir rūpestingai, žino bemaž visi vyrai. Po gimdymo sukrėtimo jausiesi tarsi būtum patekusi į nepažįstamą salą, kurioje gyveni tu ir tavo mažylis. Kūdikis kardinaliai pakeis tavo gyvenimą. Pirmaisiais mėnesiais jis neduos tau nė minutės atokvėpio. Pirmagimis užvaldys tave visiškai.
Vyrams naujojo tėvo vaidmens priėmimas - pasirinkimo reikalas. Vyrui pasaulis neapsivers aukštyn kojomis kaip tau. Tu viliesi, kad vyro jausmai vaikui bus tokie patys kaip tavo: kad jis nuolat žavėsis kūdikiu ir brauks graudulio ašarą. Atmink: dažnas vyras, gimus kūdikiui, elgiasi gana santūriai. Jis gali net neimti vaiko ant rankų, motyvuodamas tuo, kad bijo išmesti. Neimk to į širdį. Tai tikrai nereiškia, kad jis tavęs nemyli, kad nemyli judviejų stebuklo. Suprask viena: moterys ir vyrai - skirtingi padarai. Mamos ir naujagimio bendravimas yra emocinis. Vyras nuo mažens buvo mokomas slėpti savo emocijas. Vyriškas išdidumas neleidžia parodyti savo išgyvenimų dėl tėvystės ir atsakomybės baimės.
Nesutarimų gali kilti ir dėl to, kad tavo vyras staiga praras tau savo turėtą reikšmingumą. Kūdikis jį nustums į antrąjį planą. Nepakankamai subrendę vyrai, kad sumažintų įtampą, kurią pirmosiomis savaitėmis į namus atneša kūdikis, ima "bėgti" iš namų. Nusiraminimo jie ieško darbe arba draugų kompanijoje. Ar įsivaizduoji, ką jis kalbėtų savo draugams? "Ji neatpažįstamai pasikeitė, tapo dirgli, man nesinori eiti į namus..." O ar žinai, kuo skundžiasi dažna jauna mama savo mamai? "Jis gyvena savo gyvenimą, po darbo eina su draugais gerti alaus... Jie gali suplėšyti jauną šeimą į gabalus, klaidingai guosdamiesi mintimi, kad gelbėja savo vaiką "nuo to pabaisos", kuris jam gadina gyvenimą. Visi jie tokie. Pasipriešinti stipriam tėvų spaudimui yra labai sunku, ypač jei kariauti tenka tik vienam iš jaunų partnerių.
Įveikti krizę galima tik kompromiso būdu. Abiem pusėms reikia sutarti dėl priimtino elgesio ir atsisakyti dalies reikalavimų vienas kitam. Krizė praeis tuomet, kai iš dviejų AŠ gims vienas MES. Kai judu suprasite, jog rūpinimasis vaiku ir vienas kitu yra svarbiau už rūpinimąsi savimi, tuomet ir gims šeima. Vaikui augant, tau atsiras vis daugiau laisvo laiko. Tu vėl imsi galvoti apie vyrą, domėtis savo išvaizda, pasauliu. Tėtis atras bendravimo malonumą su mažyliu. Po gimdymo pasistenk kuo greičiau atkurti savo dvasinę pusiausvyrą. Nuo to priklauso ir tavo santykiai su vyru. Moteris, mieloji, - tai stiprioji lytis.
- Neišpūsk nuoskaudų.
- Nelaikyti savęs auka.
- Būk pakantesnė, parodyk atlaidumo ir tolerancijos pavyzdį.
Nėštumas yra vienas iš stebuklingiausių laikotarpių tiek motinai, tiek tėčiui, ir daugelis būsimiems tėvams kyla klausimas: „Kaip atspėti, ar gims berniukas, ar mergaitė?“ Nors galutinį atsakymą gali pateikti tik medicininės procedūros, tokiu kaip ultragarsas, daugelis žmonių vis tiek ieško „senovinių“ metodų ir tikėjimų, kad galėtų spėlioti dėl vaiko lyties. Nors šie būdai nėra moksliškai patvirtinti, jie suteikia šiek tiek smagumo ir įtampos šiuo laukiamu laikotarpiu. Pažvelkime į kelis populiarius metodus, kaip atspėti vaiko lytį.
Ultragarsas - tiksliausias metodas
Be abejo, pati tiksliausia ir patikimiausia priemonė sužinoti vaiko lytį yra ultragarsas. Nors kai kurie metodai, skirti namuose, gali būti smagūs ir įdomūs, jie negali pakeisti profesionalios medicininės diagnozės. Ultragarsas leidžia pamatyti vaisiaus lytinius organus ir tiksliai nustatyti, ar laukiamas berniukas, ar mergaitė. Dažniausiai ultragarsą galima atlikti apie 18-20 savaitę.
Formos spėjimas pagal pilvą
Vienas iš populiarių spėjimo metodų - tai „pilvo forma“. Kai kurie žmonės tiki, kad jeigu būsima mama turi didelį, apvalų pilvą, tai gali reikšti, kad laukiasi mergaitės. Jei pilvas yra iškilesnis ir „aštresnis“, manoma, kad laukiasi berniuko. Tačiau šis metodas neturi moksliškai pagrįstų įrodymų, nes pilvo forma priklauso nuo daugelio faktorių, tokių kaip nėščios moters kūno sudėjimas ir vaisiaus padėtis.
„Pagrįstas“ nėštumo simptomas - pykinimas
Populiarus mitas sako, kad jeigu būsima mama patiria stiprų rytinį pykinimą, tai gali reikšti, kad laukiasi mergaitės. Teigiama, kad dėl hormonų pokyčių ir didesnės hCG (žmogaus chorioninio gonadotropino) koncentracijos, pykinimas nėštumo pradžioje gali būti stipresnis, kai laukiamas mergaitės. Tačiau ši teorija nėra moksliškai įrodyta, ir pykinimas nėštumo metu gali pasireikšti nepriklausomai nuo vaiko lyties.
Kraujo testas - nustatymas pagal DNR
Kraujo testai tapo populiariu ir labai patikimu metodu nustatyti vaiko lytį. Šis testas, vadinamas NIPT (neinvazinis prenatalinis testas), leidžia nustatyti vaisiaus DNR fragmentus motinos kraujyje ir tiksliai pasakyti, ar laukiamas berniukas, ar mergaitė. Šis testas taip pat gali patvirtinti tam tikras genetines ligas ir yra visiškai saugus tiek motinai, tiek kūdikiui. Nors šis testas tikslus, jis vis dėlto atliekamas tik medicinos tikslais, o ne kaip pramoginis būdas.
Kinų kalendorius - senovinis metodas
Kinų nėštumo kalendorius - senovinė tradicija, kurios tikslas - atspėti vaiko lytį remiantis motinos amžiumi ir nėštumo mėnesiu. Pasak šio metodo, galima sužinoti, ar gims berniukas, ar mergaitė, palyginant būsimos motinos amžių su mėnesiu, kada ji pastojo. Tai populiarus ir smagus metodas, tačiau jis nėra patikimas ir neturi moksliškai pagrįstų įrodymų.
Širdies plakimo spėjimas
Kai kurie žmonės tiki, kad vaisiaus širdies plakimo greitis gali atskleisti vaiko lytį. Pagal šį metodą, jeigu širdies ritmas yra greitesnis nei 140 dūžių per minutę, galima manyti, kad laukiamas berniukas, o jeigu širdies ritmas yra lėtesnis, galimai tai rodo mergaitę. Tačiau tai dar viena teorija, kuri nėra patvirtinta moksliniais tyrimais.
Motinos „glamūro“ spėjimas
Kitas populiarus, bet nepatikimas metodas remiasi būsimos mamos išvaizda ir savijauta. Jei mama spinduliuoja ir atrodo gražiai, manoma, kad laukiasi berniuko, nes teigiama, kad berniukai „atima grožį“. O jei motina jaučia didesnį nuovargį ir veidas atrodo labiau išblyškęs, manoma, kad laukiasi mergaitės.
Amžiaus skirtumas tarp vaikų: kada geriausias?
Anot vaikų psichologės Ingridos Keliauskienės, geriausias amžiaus skirtumas tarp vaikų yra 3-4 metai. „Jei amžiaus skirtumas tarp vaikų mažesnis, gali kilti keblumų. Ir vyresnėliui dar reikės daug dėmesio, jis dar bus gan egocentriškas, mažiau mokės dalintis daiktais ir dėmesiu. O jei tarp brolių seserų didelis amžiaus skirtumas, tarkime, 10 metų, vėlgi yra trūkumų. Visų pirma, vaikas jau gerokai pripratęs prie to, kad jis tik vienas, todėl net ir didesnis vaikas gali imti maištauti, nederamai elgtis mokykloje, blogiau mokytis“, - pranešime žiniasklaidai teigia pašnekovė, kuri yra ir darželių tinklo „Išminčiukai“ vadovė.
Kai pagalbos per daug
Be to, kai tarp vaikų didelis amžiaus skirtumas, vyresnėlis gali būti nenorom paverčiamas aukle. Anot I. Keliauskienės, puiku, jei ir mažesnis vaikutis padeda mamai ar tėčiui prižiūrėti kūdikį - švelniai pasupa, atneša čiulptuką ar pamaitina iš buteliuko. „Tokiu atveju svarbu vaiką pagirti, pasakyti, kaip vertinate jo pagalbą, jog ir jis jaustųsi svarbus. Žymiai blogiau, jei vyresnėlis yra jau paauglys ir nenoromis paverčiamas aukle. Tėvams tiesiog patogu, jog beveik suaugusiam vaikui gali patikėti kūdikį ir jo priežiūrą“, - sako pedagogė. Žymiai blogiau, jei vyresnėlis yra jau paauglys ir nenoromis paverčiamas aukle. Bet tokiame elgesyje gali būti užprogramuota didelė bėda - visų pirma, paauglys netenka savo gyvenimo, laisvalaikio ir pomėgių, jei nuolat turi prižiūrėti mažesnį, o antra - gali netgi pradėti pykti ne tik ant tėvų, bet ir mažylio. Ir taip formuojasi nelabai pozityvūs santykiai tarp visų pusių.
Neatskirti nuo šeimos įvykių
Kai jau laukiatės, geriausia yra pradėti ruošti ir vyresnėlį naujo šeimos nario gimimui. Kai pradeda matytis nėščiosios pilvas, rodyti ir pasakoti, kas ten gyvena, pasakoti, kas bus, kai gims broliukas ar sesutė, ką veiksite drauge. 123rf.com nuotr./Šeimos atostogos „Vis dėlto viena dažniausiai daromų klaidų nėštumo ir gimdymo metu - tėvai palieka pirmagimį pas senelius, kai mama išvyksta gimdyti, ir pasiima jį, tik kai jau naujagimis grįžęs iš gimdymo namų. Grįžusiam vėl namo vaikui gali pasirodyti, jog mažylis per tą laiką užėmė jo vietą“, - sako darželių tinklo vadovė. Pasak jos, kur kas geriau mamai vienai vykti į gimdymo namus, o tėčiui likti su didžiuoju vaiku ir po kelių dienų kartu vykti pasiimti naujo šeimos nario su mamyte. Tokiu būdu vaikas nėra atskiriamas nuo įvykių, jis nemanys, kad jį kažkas pakeis.
Ką daryti, kai verkia abu?
Dar vienas svarbus klausimas dviejų vaikų tėvams - kurį raminti pirma, kai jie pradeda verkti vienu metu? Anot I. Keliauskienės, visuomet reikia atsižvelgti individualiai į kiekvieną situaciją, bet kol naujagimis namie dar neseniai, o vyresnėlis dar nepripratęs prie broliuko ar sesutės - geriau daugiau dėmesio skirti jam: „Kūdikėliai dažniausiai verkia dėl to, kad nori valgyti, laikas keisti sauskelnes ar panašiai, o vyresnėlis jau turi kitokių išgyvenimų - išsigando, nerimauja, nedrįsta. Tad tuo jautriu laikotarpiu geriau pirmas kelias sekundes skirti pirmagimio nuraminimui, o po to į rankas paimti ir naujagimį.“ Labai svarbus dalykas - reiktų vengti vadinti vaikus tokiais pat mažybiniais žodeliais.
Atskirti vaikus
Dažnai gimus antram vaikui, mėgstama palyginti, kaip buvo gimus pirmagimiui, o kaip yra dabar. Gerai, jei tai baigiasi greitai, ir vaikas nustojamas lyginti, bet jei tai vyks nuolat, vaikai taip pat gali pradėti konkuruoti. „Vaikus geriausia vertinti atskirai kaip individus. Ir dar labai svarbus dalykas - reiktų vengti vadinti vaikus tokiais pat mažybiniais žodeliais. Tarkime, jei pirmagimį vadinate zuikeliu, tai antragimiui priskirkite kitą gražų žodį“, - sako psichologė. Be to, ji pataria visuomet skirstyti dėmesį abiem vaikams, o ne būti abiem tėvams prie vieno vaiko: „Dar labai svarbu turėti savo atskirą laiką su vienu vaiku. Mamos ir sūnaus, tėčio ir dukters. Svarbu pabūti ne tik visiems kartu šeimoje, bet ir atskirai po du. Turėti savo tradicijas, kurių vaikas laukia. Tai stiprina ryšį.“
Kada leisti į darželį?
Kai moteris pastoja antrąkart ir pradeda galvoje dėlioti vaizdus, kaip atrodys šeima ir jos gyvenimas po antrojo vaiko gimimo, dažna užduoda klausimą - o gal laikas pirmagimį leisti į darželį? Tai palengvins buitį ir leis daugiau dėmesio skirti mažyliui, o gal ir vyresnėliui bus įdomiau su bendraamžiais. „Jei vyresnysis pradės lankyti darželį iškart gimus mažyliui - jis gali pasijusti nuskriaustas, nereikalingas, jog jo vietą užėmė kitas. Kai kreipiasi tėveliai, kurie jau laukia antros atžalos ir nori vyresnėlį pradėti leisti į darželį, visada klausiame, kada turėtų gimti mažylis ir kada nori pradėti leisti didesnį vaiką į darželį. Visada patariame tai daryti likus keliems mėnesiams iki gimdymo. Arba po gimimo praėjus bent pusmečiui“, - dėsto mintis vaikų psichologė.
Ką daryti, jei vaikas nevalgo ir kaip pasiruošti išvykai su kūdikiu?
Naujagimiai ir sveikata: rizika ir prevencija
Džiugu, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, apie 96 proc. naujagimių gimsta sveiki. Tačiau pasitaiko ir kūdikių su negalia. Kaip tuomet elgtis, ką daryti, kad apskritai išvengtume tokių skausmingų gimimo reiškinių? Šįkart patirtimi ir žiniomis su mumis dalijasi gydytoja genetikė akušerė-ginekologė Natalija Krasovskaja.
„Populiariosios“ naujagimių ligos
Įgimtų anomalijų struktūroje pirmoje vietoje yra širdies ir stambiųjų kraujagyslių anomalijos. Jų dažnis yra 5-10 tūkstančiui gyvų gimusių naujagimių, o tarp neišnešiotų naujagimių siekia net 30 vienam tūkstančiui. Šių ligų etiologija yra daugiaveiksnė, priklauso nuo daugelio genetinių ir aplinkos veiksnių sąveikos. Turi reikšmės motinos ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, kai kurios virusinės ligos, pvz., raudonukė, kai kurių vaistų (pvz., ličio preparatų) vartojimas. Jeigu šeima augina vieną vaiką, turintį širdies ydą, pasikartojimo kitam vaikui rizika yra 2 proc., jei du sergančius vaikus, trečiajam rizika yra jau 10 proc. Antroje vietoje yra chromosominės ligos, kurių per 90 proc. sudaro Dauno liga arba 21 chromosomos trisomija. Šių ligų rizika priklauso nuo motinos amžiaus - kuo vyresnio amžiaus nėščioji, tuo didesnė rizika pagimdyti vaiką, sergantį Dauno liga. Pvz., 25 metų amžiaus moteriai rizika 1:1500, tuo tarpu 45 metų moteriai - 1:20. Trečioje vietoje yra galūnių anomalijos, lūpos ir/arba gomurio defektai (nesuaugimai).
Įgimtų anomalijų priežastys
Įgimtų anomalijų priežastys gali būti įvairios, dažniausiai jos priklauso nuo genetinių ir aplinkos veiksnių sąveikos. Chromosominės ligos atsiranda dėl chromosomų skaičiaus arba struktūros patologijos. Taip pat yra ligų, kurių atsiradimą lemia geninė mutacija, pvz., cistinė fibrozė, fenilketonurija, hemofilija, kurios, atsižvelgiant į paveldėjimo tipą, gali būti perduotos iš vieno ar abiejų tėvų, arba vaisiui atsiradusios pačios, ne iš gimdytojų. Pasitaiko tokių defektų, kurie nepalieka šansų išgyventi, pvz., abiejų inkstų genezė (neišsivystymas), besmegenystė, kai kurios letalios kaulinės displazijos ir kt. - jie gana reti. Daug įgimtų anomalijų bei kai kurias ydas galima gydyti vaikui gimus, pvz., stemplės atreziją, pilvo sienelės defektus reikia operuoti jau pirmą gyvenimo parą; lūpos defektą - 3 mėnesių amžiaus, kai kurias širdies ydas -pirmomis dienomis arba mėnesiais po vaiko gimimo. Bet kuriuo atveju šeimai reikia pasiruošti sergančio vaikelio gimimui, kad užtektų laiko parinkti optimalią nėštumo ir gimdymo priežiūrą, sekti vaiką ir pritaikyti gydymo taktiką.
Ligų diagnozavimas ir tyrimai
Genetiniai tyrimai (kaip ir bet kokie kiti tyrimai) naudingi tuo, kad padeda diagnozuoti arba paneigti ligą. Jie gali būti invaziniai arba neinvaziniai. Neinvaziniai tyrimai - tai echoskopinis vaisiaus tyrimas, kuriuo diagnozuojamos struktūrinės anomalijos, pvz., širdies ydos, taip pat vertinami kai kurių ligų požymiai. Pvz., daugelis moterų, ateinančių į Medicininės genetikos centrą, prašo pamatuoti „kaklo raukšlę“. Angliškas terminas „nuchal translusency“, kuris į lietuvių kalbą verčiamas kaip „sprando srities peršviečiamumas“, rodančią skysčio sankaupą užpakaliniame kaklo paviršiuje. Yra žinoma, kad, kuo platesnė ši sritis, tuo didesnė rizika vaisiui sirgti chromosominėmis ligomis, tokiomis kaip Dauno liga ir Edvardso sindromas. Šiems tyrimams priklauso ir kraujo tyrimas, kai nėščiosios kraujyje vertinamos biocheminės medžiagos, kurias gamina vaisius ir placenta. Jos padeda apskaičiuoti tikimybę vaisiui sirgti chromosominėmis ligomis ar turėti nervinio vamzdelio defektus. Deja, tokio kraujo tyrimo, kuris padėtų sužinoti, kad vaikas gims sveikas, nėra.
Chromosominių ir genų ligų diagnostika yra invazinė. Invaziniai tyrimai - tai vaisiaus dangalų punkcija - amniocentezė, kuri atliekama nuo 16-tos nėštumo savaitės, ir choriono gaurelių biopsija (vėliau -placentocentezė, atliekama nuo 11-tos nėštumo savaitės). Taip pat šiems tyrimams priklauso ir kordocentezė - vaisiaus kraujo paėmimas iš virkštelės. Medžiaga, gauta atlikus šiuos tyrimus (vaisiaus vandenys arba choriono gaureliai, t.p. vaisiaus kraujas), tiriama molekuliniais genetiniais, citogenetiniais arba biocheminiais metodais. Lietuvoje molekuliniais genetiniais tyrimo metodais galima diagnozuoti keliolika genetinių ligų - fenilketonuriją, cistinę fibrozę, spinalinę raumenų atrofiją, Diušeno raumenų distrofiją ir kt. Kitos paveldimos ligos, sakykime, medžiagų apykaitos, kai kurios kaulinės displazijos, hemofilija, kai yra žinoma ligos sukėlimo šeimoje geninė mutacija, gali būti diagnozuojamos užsienio laboratorijose, prieš tai atlikus choriono gaurelių biopsiją Lietuvoje.
Būsimoji mamytė... kaip elgtis?
Planuojant nėštumą reikėtų atsisakyti žalingų įpročių. Jeigu nėščioji serga kokia nors lėtine liga, būtinai turi būti stabilus ligos pagerėjimo laikotarpis - remisijos stadija. Tokiu atveju nėštumo eiga ir sekimas turi būti aptartas su akušeriu-ginekologu ir, pvz., jei nėščioji serga cukriniu diabetu arba skydliaukės patologija, - su endokrinologu, jei serga širdies liga, - su kardiologu. Jei yra genetinė patologija šeimoje, diagnostikos galimybes geriausia aptarti su gydytoju genetiku iki pastojimo. Visoms moterims 6 mėnesius iki planuojamo pastojimo ir pirmąsias 12 nėštumo savaičių rekomenduojama gerti folio rūgšties, kad būtų sumažinta nervinio vamzdelio defektų rizika. Rekomenduojama vengti kontaktų su žmonėmis, sergančiais infekcinėmis ligomis. Nesirgusioms raudonuke ir nuo jos neskiepytoms patariama pasiskiepyti. Susirgus būtina pasitarti su gydytoju dėl gydymo metodo, kadangi aukšta temperatūra didina nervinio vamzdelio defektų riziką, tuo tarpu yra patikimų vaistų, mažinančių karščiavimą ir gydančių uždegimą. Kol kas yra labai nedaug vaisiaus ligų, kurias galima gydyti prenatalinių laikotarpiu (iki gimimo). Joms priklauso kai kurie vaisiaus širdies ritmo sutrikimai, hemolizinė liga, daugiavaisio nėštumo komplikacijos.
Kūdikio gimimas buvo šventiškai pažymėtas - šeimą pasveikino Kauno rajono savivaldybės vicemerė su tradicinėmis dovanomis. Užregistruotas 200-asis kūdikis iš Kauno rajono Šeima džiaugiasi, kad mažylis yra sveikas, ramus ir jau spėjo įnešti daug džiaugsmo į jų kasdienybę. „PAKAUNĖJE KRYKŠTAUJA 200-ASIS KŪDIKIS IŠ RAUDONDVARIO. Kauno rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje užregistruotas 200-asis šių metų kūdikis - Arijus Majoras iš Raudondvario seniūnijos. Berniukas gimė kovo 6 d. Mažylis yra Evaldo ir Viltės Majorų pirmagimis. „Labai patiko vardas Arija, bet sužinoję, kad gims berniukas, pradėjome ieškoti kito. Visada norėjome neįprasto, išskirtinio vardo, tad Arijus greitai prigijo ir tiko. Jis siejamas su graikų karo dievu Arėju“, - šypsojosi mama Viltė. Naujai iškepta mamytė nuo pat mažumės gyveno Raudondvaryje, o tėvelis kilęs iš Biržų, augo Kaune. Jaunosios poros pažintis įvyko darbe. Evaldas atvirauja, kad tai buvo darbinis romanas. Jauna šeima nuo pat pradžių savo gyvenimą kūrė Kauno rajone. „Niekada nebuvo kilusi mintis kraustytis kitur. Visada norėjau kurti savo šeimą čia. Raudondvaris - viena saugiausių ir ramiausių seniūnijų Kauno rajone. Čia vyksta daug renginių, gerai išvystyta infrastruktūra. Šalia namų yra darželis, gimnazija. Tai kraštas, apsuptas gamtos“, - dalijosi tėveliai. Gimus sūnui, anot tėvelių, kasdienybė pasikeitė: „Dabar visą savo dėmesį, meilę ir šilumą suteikiame šiam mažajam žmogeliukui. Jo gimimas į mūsų gyvenimą įnešė daug džiaugsmo. Džiaugiamės, kad Arijus yra labai ramus vaikas ir leidžia išmiegoti visą naktį“. Pagausėjusią šeimą į Raudondvario dvarą pasveikinti atvyko Kauno rajono savivaldybės vicemerė Snieguolė Navickienė. Ji tėveliams įteikė tradiciškai dovanojamą kraitelį bei kūdikio knygą, kurioje jie galės fiksuoti svarbiausias sūnaus gyvenimo akimirkas. Taip pat šeimai buvo perduota ir Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro dovana - nemokamas 1 val. plaukimas laivu „Zapyškis“. „Labai džiaugiamės, kad jaunos šeimos kuriasi Kauno rajone. Nuoširdžiai linkiu Arijui gražių vaikystės svajonių, sėkmės ieškant savo gyvenimo kelio ir stiprios meilės gimtajam kraštui - Kauno rajonui“, - linkėjo vicemerė S. Navickienė“, - rašoma įraše.
Tėvų reakcijos ir iššūkiai
Kada jau laukiatės, geriausia yra pradėti ruošti ir vyresnėlį naujo šeimos nario gimimui. Kai pradeda matytis nėščiosios pilvas, rodyti ir pasakoti, kas ten gyvena, pasakoti, kas bus, kai gims broliukas ar sesutė, ką veiksite drauge. Taip pat žr. Šeimos atostogos. „Vis dėlto viena dažniausiai daromų klaidų nėštumo ir gimdymo metu - tėvai palieka pirmagimį pas senelius, kai mama išvyksta gimdyti, ir pasiima jį, tik kai jau naujagimis grįžęs iš gimdymo namų. Grįžusiam vėl namo vaikui gali pasirodyti, jog mažylis per tą laiką užėmė jo vietą“, - sako darželių tinklo vadovė. Pasak jos, kur kas geriau mamai vienai vykti į gimdymo namus, o tėčiui likti su didžiuoju vaiku ir po kelių dienų kartu vykti pasiimti naujo šeimos nario su mamyte. Tokiu būdu vaikas nėra atskiriamas nuo įvykių, jis nemanys, kad jį kažkas pakeis.
Suprask viena: moterys ir vyrai - skirtingi padarai. Mamos ir naujagimio bendravimas yra emocinis. Vyras nuo mažens buvo mokomas slėpti savo emocijas. Vyriškas išdidumas neleidžia parodyti savo išgyvenimų dėl tėvystės ir atsakomybės baimės. Nesutarimų gali kilti ir dėl to, kad tavo vyras staiga praras tau savo turėtą reikšmingumą. Kūdikis jį nustums į antrąjį planą. Nepakankamai subrendę vyrai, kad sumažintų įtampą, kurią pirmosiomis savaitėmis į namus atneša kūdikis, ima "bėgti" iš namų. Nusiraminimo jie ieško darbe arba draugų kompanijoje. Ar įsivaizduoji, ką jis kalbėtų savo draugams? "Ji neatpažįstamai pasikeitė, tapo dirgli, man nesinori eiti į namus..." O ar žinai, kuo skundžiasi dažna jauna mama savo mamai? "Jis gyvena savo gyvenimą, po darbo eina su draugais gerti alaus... Jie gali suplėšyti jauną šeimą į gabalus, klaidingai guosdamiesi mintimi, kad gelbėja savo vaiką "nuo to pabaisos", kuris jam gadina gyvenimą. Visi jie tokie. Pasipriešinti stipriam tėvų spaudimui yra labai sunku, ypač jei kariauti tenka tik vienam iš jaunų partnerių.
Visgi tenka pripažinti, kad vaikas ne vienai porai yra tikras ir rimtas išbandymas - jausmais, organizuotumu, atsakomybe, viskuo. Todėl ir moteriai ir vyrui šioje naujoje jiems situacijoje prireikia nemažai kantrybės ir išminties. Atmetus visas meilės ir „juk tu privalai“ peripetijas, vyrui netgi visiškai pragmatiškai dera prisiminti, kad jei jis visai nesikiš į mažylio gyvenimą, tai žmona ir vėliau daugelį klausimų, susijusių su vaiku spręs pati. „Tapsiu tėvu vėliau“ - tai jau dažnai iš iliuzijų srities. Taip iš pradžių lyg ir nejučia prarandamos tėviškos pozicijos, ir nutiesiama perspektyva silpnam vaiko-tėvo ryšiui. O be jo ir mergaitei, ir berniukui vėliau sunkiau gyvenime. Vėlgi nesikišdamas, pykdamas ar nepadėdamas žmonai vyras galimai griauna laimingos šeimos pamatus. Kol kas šis procesas dar nepastebimas (pamanyk, kas čia tokio, kad nepadėjau išmaudyti kūdikio? Aš gi tik trukdyčiau!), bet ilgainiui visa tai gali atsiliepti šeimos santykių stabilumui. Gal žmona dabar apie savo nepasitenkinimą ir nutylės (ji gi turi begalę kitų svarbių užsiėmimų), bet kaip vyras elgėsi nelengvu momentu, ji tikrai įsimins. Moteriai savo ruožtu tenka įjungti visus moteriškos išminties mygtukus ir stengtis supratingai puoselėti dvi be galo svarbias savo gyvenimo meiles - savo vaikui ir savo vyrui. Sakote, moteriai šiuo gyvenimo periodu šios dvi užduotys per daug sunkios ir visa tai net neteisinga? Taip, bet toks jau gyvenimas.
Vaiko priėmimas ir adaptacija
Nuostabi žinia - jūs laukiatės. Bet kaip naują šeimos narį priims vyresnis broliukas ar sesutė? O čia dar artimieji su nesibaigiančiais nerimą keliančiais pasakojimais, kaip didieji vaikai bando „susigrąžinti“ tėvus ir niekaip nepriima savo mažojo brolio ar sesers. Tegul džiaugsmo ir laukimo netemdo baimė. Veikiau paruoškite savo vaiką pokyčiams šeimoje. Tai nepanaikins nerimo, kurį vaikai paprastai jaučia, kai į jų šeimą „įsiveržia“ kūdikis, bet gali stipriai jį sumažinti ir padėti vaikui greičiau prisitaikyti prie pokyčių.
Kūdikio dar nesimato, bet jis jau čia. Pirmiausia jums derėtų suprasti, kad kūdikio gimimas atneša daug pokyčių šeimoje ir šie pokyčiai pirmajam vaikui nebūtinai bus džiaugsmingi. Juk mažylis atima beveik visą tėvų dėmesį. Šeimą lankantys dėdės ir tetos taip pat žymiai mažiau laiko praleidžia su šeimos senbuviu nei su naujuoju nariu. O jei vyresnėlis prieš tai buvo vienintelis vaikas šeimoje, jis dar praranda ir ypatingojo vienturčio vaiko statusą šeimoje. Žinoma, kūdikio priėmimas priklausys dar ir nuo vaiko amžiaus, tačiau visais atvejais stresas neišvengiamas. Tai ką gi daryti? Trumpai galima pasakyti, kad pokalbiai su vyresnėliu viso nėštumo metu ir kūdikiui gimus, vyresnėlio įtraukimas į pasiruošimą, kūdikio priežiūrą palengvins gyvenimą visiems šeimos nariams.
Nėštumo metu pasakokite vaikui apie kūdikio laukimą tiek, kiek jūs patys jaučiatės patogiai apie tai kalbėdami ir kiek vaikas gali priimti informacijos pagal savo amžių. Pavyzdžiui ikimokyklinukui gali būti sunku suprasti, kad vaikelis gims po kelių mėnesių, bet aišku, jei pasakysite metų laiką (pavyzdžiui „vasarą turėsi sesutę/broliuką“). Kartais tėvai klausia, kiek detaliai jie turėtų pasakoti apie nėštumą savo vaikams. Aš paprastai atsakau - tiek, kiek klausia jūsų vaikas. Neskubėkite pateikti aiškinimų, kurių vaikas neklausia. Pavyzdžiui, jei keturmetis vaikas klausia iš kur atsiranda vaikai, jis nebūtinai nori sužinoti apie lytinius santykius, todėl užteks pasakyti, kad „Vaikučiai gimsta iš gimdos, kuri yra mamytės pilvelyje“. Jei vaikas norės sužinoti daugiau, jisai jūsų būtinai paklaus.
Jei vaikas daugiau domisi atkeliaujančiu vaikeliu, kartu galite peržiūrėti jo/jos kūdikystės nuotraukas, paskaityti knygutes apie vaikelio gimimą (prieš ta darydami įsitikinkite, kad tai ne medicininė knyga, o skirta atitinkamo amžiaus vaikams), aplankyti draugus, kurie turi kūdikį, kartu sukrauti krepšį ligoninei. Pabandykite įtraukti vaiką į vardo parinkimo procesą. Galite netgi nusivesti pas gydytoją ir paklausyti kūdikio širdies plakimo, ar kartu stebėti tyrimą echoskopu. Kai gimdymo laikas jau bus arti, aptarkite su vyresniu vaiku, ar vaikais, ko jūs iš jų tikitės, kai būsite ligoninėje. Pasikalbėkite taip, kad vaikai žinotų, ko gali tikėtis tą dieną.
Pasirūpinkite, kad vaikas galėtų aplankyti jus su kūdikiu ligoninėje kiek įmanoma greičiau. Geriausia, kad tuo metu nebūtų jokių kitų lankytojų. Prieš kūdikiui gimstant ir po jo stenkitės kiek įmanoma labiau išlaikyti nusistovėjusią dienos ir savaitės rutiną. Jei reikia namus pertvarkyt kūdikio gimimui, pasistenkite tai padaryti keliomis savaitėmis anksčiau nei numatytas terminas. Jei vyresnio vaiko gyvenime vyksta svarbūs pokyčiai, kaip pratinimasis prie puoduko ar miegoti atskiroje lovoje, pasistenkite, kad dar gerokai iki kūdikio gimimo tai jau būtų gerai įsisavinta arba atidėkite šiuos mokslus, kol kūdikis jau kurį laiką bus namuose.
Kūdikis jau čia. Kas toliau? Kai jau kūdikis atvyksta į namus, jūs galite vyresniesiajam pagelbėti prisitaikyti prie pokyčių. Kiek įmanoma labiau įtraukite jį į kasdienines veiklas, tai padės jam nepasijusti paliktam nuošalyje. Žinau, kad kartais vaiko pagalba reiškia, kad darbas bus atliekamas žymiai ilgiau nei tai vyktų be jo, bet tai suteikia vyresniajam galimybę žymiai pozityviau sukurti ryšį su mažuoju atvykėliu. Priklausomai nuo amžiaus vaikas gali norėti dalyvauti sauskelnių keitime, vežimėlio stumdyme, rengime, maudyme. Pasistenkite kiek įmanoma leisti vaikui atlikti bent dalį vieno ar kito darbo. Kartu besirūpindami kūdikiu kartu sukursite ypatingą ryšį tarp savęs ir abiejų savo vaikų.
Jei vaikas visai nesidomi kūdikiu, nesijaudinkite ir neverskite jo tai daryti. Kartais susitaikyti su pokyčiais gali reikėti daugiau laiko. Kai kurios veiklos reikalauja ramybės ir vyresniojo vaiko atsitraukimo. Tokiais momentais pasistenkite pasirūpinti žaislais, o gal tėtis gali daugiau laiko skirti vaikui, kad jums nereikėtų rūpintis, jog vaikas pasijaus atstumtas. Stenkitės išnaudoti visas galimybes praleisti su vaiku laiką dviese. Kol kūdikis miega, atsisėskite greta, paskaitykite, pasikalbėkite, pažaiskite. Mažylio atsiradimas bet kokiu atveju atims didžiąją dalį jūsų dėmesio, todėl būtų puiku, jei tėtis kuo daugiau savo dėmesio skirtų vyresnėliui, o vyresnėlis savo ruožtu kas dieną gautų laiko su tėvais ar vienu jų skirto tik jam. Tai leis sumažinti pyktį skirtą mažajam broliukui ar sesutei.
Informuokite savo artimuosius, kad jūsų vaikas gali norėti pasikalbėti kitomis temomis nei kūdikio gimimas. Jei artimieji siūlys pagalbą, pasiūlykite kokių nors malonių veiklų ar kažką, kas jūsų vaikui suteiktų malonumo. Jei vaikas iki kūdikio gimimo lankė darželį ar mokyklą, stenkitės, to nenutraukti. Normalu, jei jaučiate kaltę, kad jums esant namuose vaikas juose neliks, tačiau rutinos išsaugojimas padeda vaikams greičiau prisitaikyti prie pokyčių, o jums padės įgyti laiko skirto jums ir kūdikiui. Kai vaikas grįžta iš ugdymo įstaigos, planuokite šiek tiek laiko skirto visai šeimai.
Vyresnius vaikus skatinkite kalbėti apie savo jausmus susijusius su kūdikiu. Jei tokios galimybės vaikas negauna ar negeba jausmų išreikšti kartais gali pradėti kalbėti ar elgtis taip lyg būtų grįžęs raidos laipteliu atgal (švepluoti, nors nešveplavo, vėl šlapintis į lovą). Jei padaugėjo „ožiukų“ stenkitės suprasti kokie jausmai sukelia tokį elgesį. Gali būti, kad tai ženklas, kad jūsų vaikui reikia daugiau individualaus laiko su jumis. Kita vertus leiskite vaikui suprasti, kad nors jo ar jos jausmai yra labai svarbūs, tačiau jie turi būti išreiškiami tinkamai. Apibendrinant noriu palinkėti - mėgaukitės laiku su savo vaikais. Kaip skaičiau viename straipsnyje skirtame mamoms: „Dulkių kamuoliukai vis dar bus ten po to, kai vaikai jau bus senai užaugę“.
15 m. 21 m. 24 m. nesuk sau galvos, nesikalsyk pavyduoliu, džiaukis nėštumu. Pirmo gal ir galima tokiame amžiuje prisibijoti, bet antro tikrai neverta. DDianna, nepergyvenkite ir stenkitės savo mintis nukreipti teigiama linkme, o ateitį įsivaizduoti tik gražią. Manau, kad visos besilaukiančios nerimauja, kad vaikutis gali gimti nesveikas, bet, jei jums buvo atlikti genetiniai tyrimai ir jie neparodė jokios grėsmės, tai viskas bus gerai - džiaukitės savo nėštumu. Nes baimė, nerimas persiduoda dar negimusiam kūdikiui ir dėl to jis gali gimti labai jautrus (kaip jūsų draugės atveju). O šiaip manau, kad vaikučių susilaukti nėra vėlu iki to laiko, kol moteris yra vaisinga (serga mėnesinėmis, vyksta ovuliacija). Pati gamta nustatė tinkamą amžių tapti mama, t. y. iki menopauzės: 40-50 metų. Oi, tos lietuvės moterys... Taip anksti nuraso save prie senuciu. Normaliose šalyse tokio amžiaus moterys tik pirmą vaiką gimdo ir joms net mintis nekyla laikyti save "pagyvenusioms"... O visas abejones ir baimes gali panaikinti modernūs tyrimai (kaip supratau jau padaryti tie tyrimai ir viskas ok, taip kad tikrai nėra pagrindo nervintis). Mano mama mane gimdė 37 metų.. Tai tais laikais ją vos ne visi smerke kaip čia tokiu metu gimdys dar vaiką. Neklausė ji nieko ir va esu aš. Visad buvau sveikas vaikas, jokių problemų neturėjau. Tada gi net echoskopu ir visokiu genetiniu tyrimu nebuvo.. Jeigu darėtės ir buvote pas genetikus- vaikščiokite ramiai, mėgaukitės ir neleiskite apnikti blogomis mintims. Pirmą gimdžiau 25, antrą 26. Turėjome porytę. Galvojome-viskas, užaugs, graži šeimyna. Bet nutiko nelaimė, žuvo sūnus, kuriam buvo tik 11 m. Taip atsitiko, kad po nelaimės pastojau, po 11 m. Man buvo 37eri. Net negalvojau ar gimdyt ar ne. Labai norėjosi berniuko. Po echo sužinojome, kad turėsime dvynukus. Gydytoja siūlė darytis genetinius tyrimus, bet pagalvojau, kad abu vaikai buvo sveiki, kodėl dabar turi būti kitaip. Gydytoja man pritarė, sakė tų tyrimų reikia tik apklausoms. Gimė mergaitės, anksčiau laiko, bet viskas praėjo puikiai. Auga žvalios mažylės. Viskas priklauso nuo mūsų, nuo mūsų gyvensenos, nuotaikų ir norų. Ir viskas bus gerai.
